Gyventojai, planuojantys statybas savo sklypuose, dažnai susiduria su klausimais dėl statybos leidimų, projektų rengimo ir galimų statinių skaičiaus.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kiek vienbučių namų galima statyti viename sklype, kokie reikalavimai taikomi ir ką būtina žinoti prieš pradedant statybas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.
Dave'o Ramsey'o vadovas, kaip pasistatyti savo namą
Bendrieji Reikalavimai
Pagal dabar galiojantį Teritorijų planavimo įstatymo reglamentą, viename sklype galima statyti tik VIENĄ vienbutį arba dvibutį namą.
Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo namų ploto, viename sklype negalima statyti kelių atskirų gyvenamųjų namų.
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų paskirties žemėje galima statyti VIENĄ vieno buto gyvenamąjį namą arba VIENĄ dviejų butų gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus, jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis 8 dalis).
Vis dėlto, galima statyti vieną gyvenamąjį namą ir kelis pagalbinius ūkio pastatus. Svarbu atsižvelgti į sklypui galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, užstatymo tankį, intensyvumą ir kitus rodiklius.
Statybos Leidimai ir Nesudėtingi Statiniai
Norint sužinoti, ar numatomam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius duomenis), vietą.
Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.
Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Kada reikalingas leidimas statyti nesudėtingąjį statinį?
Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje; kultūros paveldo vietovėje; kurortuose.
Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas mieste; konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
Statyba be galiojančio statybą leidžiantį dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Statybos Leidimas Reikalingas Šiais Atvejais:
- Statant ypatinguosius ir neypatinguosius pastatus.
- Statant nesudėtingus statinius saugomose teritorijose (kultūros paveldo, gamtos paveldo objektų teritorijose ir pan.).
- Statant gyvenamuosius namus nuo 2017 metų.
Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų.
Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo sumanymu tikrindama statybas.
Sklypo Dydis ir Užstatymo Tankis
Planuojate statyti namą ir ieškote tinkamo sklypo? Prieš pirkdami pasidomėkite, koks mažiausias sklypo dydis, kuriame galimos individualaus namo statybos. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sklypo dydis gali skirtis.
Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2.
Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
Planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m2 dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m2 - 35 proc.
Jei sklypui galioja detalusis planas, tai privaloma laikytis detaliojo plano sprendinių (užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, aukštingumas, statybos zona, statybos linija, statybos riba ir t.t.).
Jei sklypui negalioja detaliojo plano sprendiniai, tuomet būtina laikytis bendrojo plano nustatytų rodiklių arba jei rodikliai bendrajame plane nenustatyti, laikytis teisės aktų nustatytų maksimalių rodiklių (STR 2.02.09:2005 9 priedas).
Kai bendrasis planas nenustato užstatymo rodiklių, tai maksimalus užstatymo tankis 1600m² ploto sklypui 24,5%, t.y. 1600*0.245=392m² - toks maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų užstatymo plotas kartu sudėjus; maksimalus užstatymo intensyvumas 40%, t.y. 1600*0.4=640m² - tai maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų vidaus bendras plotas.
Minimi pastatai bus priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jų vidaus bendras plotas neviršija 80m², aukštis neviršija 8,5m, tarpatramis ne didesnis kaip 6m.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Maksimalus užstatymo tankis | 24,5% (392 m²) |
| Maksimalus užstatymo intensyvumas | 40% (640 m²) |
Žemės Sklypo Užstatymo Tipas
Įvertinus teritorijoje vyraujančią ir (arba) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūrą ir visumą teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatomas žemės sklypo (-ų) užstatymo tipas (sodybinis užstatymas, vienbutis blokuotas užstatymas, perimetrinis užstatymas ir pan.).
Užstatymo procentą apibrėžia gyvenamųjų namų įstatymas, ten surašyti visi procentai pagal sklypo plotą.
Dėl antro gyvenamo namo statybos sklype yra naujienų tačiau ne visos savivaldybės į šį įstatymo pakeitimą sureagavo. Įstatymuose nebėra griežto sakinio dėl antro gyvenamojo namo tame pačiame sklype.
Taigi, teoriškai įmanoma įsiteisinti antrą gyv. namą. Tačiau turiu įspėti, kad greičiausiai nepavyks, nes viršysite leistiną užstatymo tankumą arba intensyvumą, arba neišlaikysite priešgaisrinių atstumų tarp pastatų.
Statyti 2 namus galima.
Sklypo Reikalavimai ir Galimybės
Jei turite 25 arų namų valdos sklypą, skirtą vienbučių ir dvibučių pastatų statybai, ir pagal reglamentą tankis yra 20 %, o maksimalus užstatymas 500 kv. m, teoriškai galite statyti du sublokuotus dvibučius po 184 kv. m.
Tačiau, norint tai įgyvendinti, būtina atsižvelgti į atstumus, priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros, bei nuo kaimynų privažiuojamo kelio.
Atstumai Iki Kaimyninių Sklypų ir Vandens Telkinių
Statant namą, svarbu laikytis atstumų iki kaimyninių sklypų ir vandens telkinių.
Pavyzdžiui, nuo sklypo ribos iki namo turi būti išlaikytas tam tikras atstumas, kuris gali skirtis priklausomai nuo vietovės ir pastato aukščio.
Taip pat yra apribojimai statybai prie upių ir ežerų, pavyzdžiui, pakrantės apsaugos juostoje galima statyti tik nedidelius statinius.
Pirties Statyba Prie Upės
Norime statytis pirtį prie upės, jos apsaugos zonoje. Žinome, kad "už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio." Ar galima papildomai po vienu stogu pasidaryti terasą ir ar jį bus įskaičiuota į bendrąjį plotą?
Dvibučiai Namai: Ypatumai ir Reikalavimai
Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.
Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc.
Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.
Daugybė būsto dvibučiuose pastatuose pirkėjų šiuo metu yra įstrigę situacijoje, kai neįmanoma registruoti 100 proc.
Tai savaime nėra problema gyvenant, bet perkant su paskola bankai reikalauja viso namo įregistravimo per 6-12 mėnesių.
Negana to, nuo 2015 m. būsto paskolos sutartyse dažniausiai numatoma, kad per minėtą terminą nepasiekus 100 proc. viso objekto baigtumo, pradedamos taikyti bent 1 proc.
Net jei kito būsto dvibučiame name pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda, iššūkiai ar papildomos išlaidos čia nesibaigia.
Tai - priežastis ne tik bendradarbiauti su kaimynu, bet ir ieškoti tokio dvibučio, kurio antras butas irgi turi pirkėją ar gyventoją.
Dvibučio Namo Registravimas
Tokių objektų pirkėjai taip pat turėtų labai gerai išsiaiškinti, ką perka.
Pirmiausia atliekami viso pastato matavimai, kartu parengiant atskiras dviejų butų bylas, t. y. Tuomet atliekami akustikos tyrimai tarp butų nepriklausomai nuo to, ar jie sujungti garažais. Galiausiai visa tai perduodama privačiam ekspertui per „Infostatybos“ sistemą ir registruojama Registrų centre.
Patarimai Būsimiems Statytojams
Su kolegomis juokaujame, kad žmonės paprastai perskaito instrukcijas nusipirkę virdulį, bet namą ar butą notariškai nusiperka iš paveikslėlio.
tags: #vienbutis #gyvenamasi #snamas