Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t. Tačiau socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio.
Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Apie socialinį būstą ir jo problemas literatūros ir medžiagos nėra. Ši paramos forma nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būsto suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami. Todėl vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų yra įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti.
Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Tyrimo objektas yra Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomininkai ir asmenys, laukiantys socialinio būsto. Tyrimo tikslas - išanalizuoti valstybės paramos būstui išsinuomoti teikimo ir jo įsigyti problemas.
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį. Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų.
Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Jos, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus. Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Iki 2002 metų veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi į keturis fondus: pagrindinį būstų, manevrinį būstų, tarnybinį būstų ir specialiąsias gyvenamąsias patalpas. Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būstų fondą.
Be to, savininkai taip pat sudarydavo būtų eksploatavimo bendrijas. Bendrijų steigimo tikslas buvo naujų gyvenamųjų namų statyba. Gyventojai per bendrijas galėjo kreiptis dėl paskolos gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose įsigyti. Taigi, 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamųjų namų statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.
Daugelio namų kokybė nebeatitiko keliamiems reikalavimams. Daugiabučiai namai, privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei.
Didžiausią dalį investicijų sudaro privačios investicijos, tik maža dalis investicijų pritraukiama iš valstybės. Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos.
Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apima veiksmus už būsto apšildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių. Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y. renovuoti namus, sumažinti išlaidas už šildymą ir pan.).
- Didinti būsto rinkos skaidrumą, patikimumą ir konkurencingumą, gerinti paslaugų kokybę, mažinti administracinę naštą.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Daugeliui žmonių šios pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą. Gyventojams nėra finansinių priemonių šiems namams modernizuoti įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2008 m. spalio mėnesį. Tačiau tais pačiais metais gruodį tokias galimybes reglamentuojantys įstatymo straipsniai buvo panaikinti.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan. Taip finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais. Valstybės paramos būstui išsinuomoti, t.y. skiriamos asignavimų dydžio socialinio būsto įsigijimui.
Socialinis būstas ir jo gyventojai - kaip politikos objektas: sociopolitologinės įžvalgos (Vilniaus atvejis). Atlikus tyrimą apžvelgia socialinio būsto gyvenamosios erdvės, mikroklimato problemos, kurie gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti šeimą, vieną iš socialinės paskirties valstybės paramos formų. Yra iškeliamos pagrindinės su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būsto subnuoma, nuomininkų iškeldinimas, būsto poreikis ir pan. Atliktas empirinis kiekybinis tyrimas Tauragės rajono savivaldybėje patvirtino teorinėje dalyje iškeltas problemas ir hipotezes. Siūlomos šio įstatymo taisytinas vietas bei pasiklyti galimi socialinio būsto nuomos modeliai.
Pagrindinės problemos, susijusios su būsto nuoma:
- Būsto suteikimas
- Nuomos kontrolė
- Būsto subnuoma
- Nuomininkų iškeldinimas
- Būsto poreikis
Informacija buvo surinkta neatsitiktinio tyrimo būdu. Tyrime dalyvavo UAB Tauragės butų ūkis. Tyrime dalyvavo 200 respondentų (100 respondentų, laukiančių socialinio būsto); 100 anketų skirta socialinį būstą gavusiems ir jame gyvenantiems asmenims (Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto fondą sudaro 490 butų). Respondentų bazė suformuota remiantis anketinės apklausos rezultatais. Tikslinė grupė - savivaldybės sąrašuose socialiniam būstui gauti įregistruoti asmenys ir socialinio būsto nuomininkai. Tyrimo objektas - butai ir jų nuoma, buto gavimo terminas, nuomininko šeimos narių apgyvendinimas, su socialiniu būstu susijusios nuostatos ir valstybės remiami būsto kreditai.
Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti:
- Socialinis būstas.
- Kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.
- Valstybės remiami būsto kreditai.
Apibendrinant, valstybė siekia užtikrinti kiekvienam piliečiui teisę į tinkamą būstą, tačiau susiduriama su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip būsto trūkumas, nepriežiūra, finansiniai sunkumai. Valstybės parama yra būtina, tačiau svarbu užtikrinti jos efektyvų panaudojimą ir spręsti su būsto nuoma susijusias problemas.
tags: #kada #nuomininkas #padengia #nuomotojo #skolas