Kada reikia rinkti daugiabučio gyventojų parašus?

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo klausimai dažnai kelia daug neaiškumų gyventojams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie objektai priskiriami bendrojo naudojimo objektams, kaip jie turėtų būti prižiūrimi ir kokios taisyklės galioja daugiabučiuose namuose, taip pat kada reikia rinkti daugiabučio gyventojų parašus.

Bendrojo naudojimo objektai ir jų aprašas

Pastato bendrojo naudojimo objektai yra apibrėžti Bendrijų įstatymo 2 straipsnyje. Bendriją steigia pastato savininkai, o bendrija rūpinasi pastato savininkų bendraisiais interesais.

Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkams, ar tik jų daliai.

Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos.

Pavyzdžiui, laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, gali būti bendro naudojimo objektas, jei tai nurodyta pastato bendrojo naudojimo objektų apraše. Namo išorinė siena, sudaryta iš langų, kur pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, priklauso tam butui, kuriame yra.

Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.

Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.

Kada reikia rinkti parašus?

Dėl fasado piešinių

Esu daugiabučio namo gyventojas. Visų pirma, daugiabučio namo gyventojams reikia surinkti 51 proc. namo gyventojų parašų, žyminčių, kad jie sutinka, jog jų pastatui būtų kuriami eskizai. Surinkus parašus, siena registruojama platformoje gyvosienos.kaunas.lt. Gavus patinkantį menininko pasiųlymą, menininkas teikia paraišką programai „Kauno akcentai“ ir dar kartą surenka gyventojų parašus dėl konkretaus piešinio. Per „Kauno akcentų“ programą. Šiuo atveju menininkas privalo pateikti paraišką su piešinio projektu.

Dėl medžių genėjimo

Norint apgenėti ar nupjauti medžius savavališkų veiksmų imtis negalima. Tam reikalingas namo patalpų savininkų raštiškas prašymas su daugumos (51 proc.) pritarimu, taip pat situacijos schema ir nuotraukos. Mūsų pagalba organizuojant darbus yra nemokama. Džiaugiamės, kai į mus kreipiasi iniciatyvūs gyventojai, kurie patys padeda rinkti gyventojų parašus ir taip paspartina procesą.

Dėl terasos įrengimo ant stogo

Norint įsirengti terasą ant daugiabučio namo stogo, kuris yra bendro naudojimo objektas, reikia gauti kitų butų savininkų pritarimą. Gyventojas pats gali eiti į butus ir rinkti parašus, kad jam kiti namo gyventojai leistų ant stogo įsirengti terasą. Šis butų savininkų sprendimas dėl stogo panaudojimo sprendžiamas susirinkimo metu ar balsuojant raštu.

Dėl jungtinės veiklos sutarties

Su tuo, kad būtų sudaryta jungtinės veiklos sutartis, turi sutikti kiek daugiau nei pusė (50 proc. +1) gyventojų, kitaip tariant, privalo būti surinkta būtent tiek parašų. Dauguma gyventojų turi pasirašyti ir dėl administravimo bendrovės paslaugų.

Dėl daugiabučio renovacijos

Namo renovaciją svarstantys daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia visą informaciją apie kvietimo esmę bei procedūras, taip pat organizuoja balsavimą dėl investicinio plano parengimo. Gavus gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą.

Kiti atvejai

• Keičiant radiatorius bute, būtinas radiatorių keitimo projektas, kurį rengia atestuoti projektuotojai.
• Jei sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų.
• Jeigu sandėliukai įrengti pastato bendrojo naudojimo patalpose rūsyje, neįregistravus jų nuosavybės teise, o tik pasidalinus žodžiu, reikėtų juos inventorizuoti ir sprendimą - sutikimą, kad taip būtų pasidalinta įtvirtinti daugumos savininkų balsais organizuojant susirinkimą arba balsavimą raštu.

Kiemų priežiūra

Gyventojai nuo lapkričio patys bus atsakingi už daugiabučių namų kiemų priežiūrą. Tokį sprendimą priėmė miesto taryba. Manoma, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, kiemai taps tvarkingesni. Aiškinama, kad tokia prievolė klaipėdiečiams atsirado, nes daugiau nei 90 proc. daugiabučių namų teritorijos yra apibrėžtos ir patvirtintos detaliaisiais planais. Gyventojai realiai naudojasi kiemais. Tad turėtų rūpintis ir jų priežiūra.

Iki šiol kiemų tvarkymu rūpinosi savivaldybė. „Savivaldybės skiriamos lėšos kiemų tvarkymui buvo minimalios arba simbolinės - per mėnesį 10-15 eurų vienam kiemui. Už tokią sumą tinkamai sutvarkyti daugiabučio namo teritorijos nebuvo įmanoma. Esama situacija nebuvo patenkinti ir patys gyventojai. Tiek savivaldybė, tiek namų administratoriai sulaukdavo daug nusiskundimų dėl tvarkos aplink daugiabučius.

Pasak V.Barakausko, problemų kildavo ir dėl krūmų, medžių genėjimo. „Nuo lapkričio tokių situacijų nebeturėtų būti. Minėti darbai taip pat bus atliekami iš surinkto kiemų priežiūrai skirto mokesčio. Galėsime ir apie gėlių sodinimą pagalvoti, žolių iš trinkelių ravėjimą. Dabar tokių paslaugų atlikimas nėra numatytas.

Dalis daugiabučių namų gyventojų jau moka patys už kiemų priežiūrą. Vieną tokių kvartalų, esantį Žolynų gatvėje, administruoja įmonė „Vitės valdos“. Šiame kvartale prie pastatų sklypai yra ne tik priskirti, bet ir įteisinti - įregistruoti Registrų centre. V.Barakauskas pabrėžė, kad šis rajonas išsiskiria savo tvarka.

Tačiau visais pasirinktais variantais bus privalu užtikrinti, kad daugiabučių teritorija būtų valoma ne mažiau kaip tris kartus per savaitę bei šienaujama nerečiau kaip tris kartus per vasaros sezoną. Savivaldybės lėšomis kiemai tvarkomi tik du kartus per savaitę.

V.Barakauskas aiškino, kad pirmasis variantas - gyventojai patys tvarko namo kiemą - labiausiai tinkamas mažiems namams, kuriuose yra 3-5 butai. „Jei žmonės nuspręs patys tvarkyti kiemą, turės išsirinkti už priežiūrą atsakingą asmenį. Šis turės spręsti iškilusias problemas. Pavyzdžiui, jei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai rastų netvarkomą teritoriją, paskirtas žmogus turėtų atsakyti. Vargu, ar dideliuose daugiabučiuose namuose atsiras tokių, kurie norės būtų atsakingi už visą namą.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad mokestis priklauso ir nuo namo dydžio. V.Barakauskas pasakojo, kad paslaugos teikėjas bus renkamas konkurso būdu. Rangovas pateiks konkretaus sklypo valymo kainą. Taip bus paskaičiuojamas tarifas, kiek vienam kvadratiniam metrui kainuoja teritorijos priežiūra. Tada pastarasis bus dauginamas iš buto ploto.

Visų teritorijų valymui konkursas bus organizuojamas pagal naujus minimalius Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatytus reikalavimus. Žmonės, įvertinę situaciją, galės apsispręsti ir dažniau valyti kiemą. „Viskas priklausys nuo gyventojų poreikių. Gal iš pradžių kils nepasitenkinimas, kad reikia mokėti už kiemo priežiūrą, tačiau paslauga pagaliau bus teikiama visapusiškai, kokybiškai, ko negalėjome daryti dabar.

Bendrojo naudojimo objektų priežiūra

Visi namai turi būti prižiūrimi. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...

Bendrija turi įsirengusi visam namui bendrai vandens filtravimo sistemą, todėl jo priežiūra turi rūpintis visi pagal savo dalį. Manytina, kad filtravimo sistema yra visų savininkų bendrojo naudojimo objektas.

Reikia pakeisti laptinės duris, kurios yra avarinės būklės (sulūžusios, sudužęs stiklas, dėl skersvėjo gali bet kada iškristi stiklai ir sužaloti gyventojus). Jeigu nėra sudaryto atskirai naudojamų objektų aprašo, pagal kurį tos durys būtų priskirtos ne visiems, o tik konkretiems keliems savininkams, manytina, kad jos yra bendrojo anudojimo (visų butų ir kitų patalpų savininkų) ir už jų privalomąjį atnaujinimą turėtų mokėti proporcingai visi.

Pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (toliau - bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas) - statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.

Bendrojo naudojimo objektų aprašas - pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys.

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“.

Jeigu kurie savininkai nesinaudoja konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, pavyzdžiui, liftu, laiptine, tai turėtų būti pažymėta bendrojo naudojimo objektų apraše ir tiems, kas nasinaudoja, neturi būti priskaitomos naudojimosi tuo konkrečiu bendrojo naudojimo objektu išlaidos, tokios, kaip valymas, elektra, elektros lemputės ir pan.

Jeigu naudojimosi poreikis skirtųsi, galima bendrojo naudojimo objektų apraše pažymėti, kad vieni kažkuo naudojasi, kiti nesinaudoja (nežinome jūsų faktinių aplinkybių) ir naudojimosi (eksploatacijos) išlaidas priskaityti tik tiems, kurie naudojasi. Panašiai, kaip dėl lifto - visi prisideda prie inžinerinio objekto atnaujinimo, bet jeigu...

Bendrojo naudojimo objektai: taisyklės ir saugumas

Daugelis daugiabučių namų gyventojų dviračius, vaikiškus vežimėlius, roges laiko laiptinėse ar kitose bendrosiose patalpose. Pasak „Civinity Namai“ atstovo G. „Neretai sulaukiame klientų klausimų, ar toks kaimynų elgesys yra leistinas, tačiau vienareikšmio atsakymo nėra. Vertinant, ar kaimynų dviračiai ar kiti daiktai bendrosiose patalpose laikomi tinkamai, reikia įvertinti, ar jie netrukdo žmonėms lengvai praeiti. Bet koks daiktų palikimas, kuris užkrauna praėjimo takus ir trukdo žmonėms saugiai evakuotis, pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus ir tokie daiktai turi būti nedelsiant pašalinti,“ - sako G.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju.

Gaisro atveju itin svarbi greita gyventojų evakuacija. Remiantis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ketvirtadalis gaisrų Lietuvoje kilo gyvenamosios paskirties namuose, jų metu žuvo 67 gyventojai.

Daugiabutį namą administruojančios įmonės 2 kartus per metus privalo atlikti bendrųjų patalpų apžiūrą ir patikrinti, ar jos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.

Pasak „Civinity Namai“ atstovo pirmiausia vertėtų problemą aptrati su kaimynais ir drauge rasti sprendimus, kurie leistų tinkamai laikytis saugos reikalavimų.

Pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nesusirenka jiems priklausančių daiktų ir po pažeidimo fiksavimo bei informavimo. „Dėl didelės vertės daiktų paprastai visuomet pavyksta su gyventojais susitarti, tad dažniausiai tenka utilizuoti seniai pamirštus, nereikalingus baldus, kitus daiktus ar po remonto likusias statybines medžiagas. Atlikus valymo darbus tarsi problemos nelieka, tačiau už neatsakingą gyventojų elgesį tenka mokėti visam namui.

„Derėtų atkreipti dėmesį ir į bendrosiose patalpose laikomo turto saugumą. Dviračiai - bene dažniausiai iš gyvenamųjų namų laiptinių dingstantys daiktai. Nors laiptinės paprastai rakinamos, tai retai būna kliūtis vagims. Todėl asmeninių daiktų laikymas visiems prieinamose patalpose kelia ir pačių daiktų saugumo klausimą,“ - dalinasi G.

Laikantiems daiktus sandėliukuose derėtų atkreipti dėmesį į rūsio patalpose esančią drėgmę ir žemesnę temperatūrą. Čia puikiai išsilaikys konservuotos daržovės ar uogos, tačiau tokie daiktai kaip knygos, drabužiai ar mediniai daiktai ilgainiui ims pelyti.

Balkonuose laikomus dviračius ir kitus daiktus siūloma paruošti žiemai: nuvalyti, pilnai nusausinti, sutepti judančias detales, išvaškuoti, taip sukuriant barjerą nuo drėgmės ir korozijos.

Patarimai

• Prieš laikant daiktus bendro naudojimo patalpose, pasitarkite su kaimynais ir bendrijos atstovais.
• Užtikrinkite, kad daiktai netrukdytų praėjimui ir evakuacijai.
• Pasirūpinkite savo turto saugumu bendro naudojimo patalpose.

Dažniausiai užduodami klausimai

tags: #kada #reikai #rinkti #daugiabucio #gyventoju #parasus