Auksas nuo seno yra prabangos, turto ir grožio simbolis. Tai taurusis metalas, kuris yra labai paklausus dėl savo universalumo, ilgaamžiškumo ir nesenstančio patrauklumo. Šiuo metu rinkoje yra daugybė skirtingų aukso papuošalų rūšių, įskaitant gryną auksą, paauksuotą auksą, paauksuotus papuošalus, ir netikro aukso dirbinius. Tad dažnai iškyla klausimas - kas yra tikras ir netikras auksas?
Siekiant įsitikinti, kad įsigytas juvelyrinis dirbinys nėra tik bevertė bižuterija, galima kreiptis ne tik į lombardus, bet ir į Lietuvos prabavimo rūmų filialus. Pasak Druskininkuose esančių rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorijos vedėjos Ingridos Žūkienės, įsitikinti, kad dirbinys - nepadirbtas, kreipiasi nemažai fizinių asmenų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ženklinami aukso gaminiai Lietuvoje, kokias prabas galite rasti, ir kaip atskirti tikrą auksą nuo padirbto.
Aukso prabos ir jų reikšmė
Praba (lot. probo - bandau) - Tarptautinės standartizacijos organizacijos arba valstybės nustatytas tauriojo metalo masės dalių skaičius tūkstantyje lydinio masės dalių. Metrinėje matų sistemoje reiškiamas promilėmis, karatinėje - karatais. Lydiniai ar jų dirbiniai ženklinami specialiu ženklu, kuriame yra šalies arba miesto emblema, prabą rodantys skaičiai arba hieroglifai.
Auksas yra žymimas 375, 585, 750, 916 ir 999 prabomis. Užsienyje žmonės dažnai vartoja aukso žymėjimą karatais, tad šios Lietuvoje naudojamos prabos atitinka 9, 14, 18, 22 ir 24 karatines prabas. Kuo aukso praba aukštesnė, tuo lydinyje daugiau aukso, toks juvelyrinis gaminys, žinoma, kainuos daugiau.
Šiuo metu Lietuvoje naudojamos šios prabos:
- Aukso - 999, 916, 750, 585, 375
- Sidabro - 999, 925, 830, 800
- Platinos - 999, 950, 900, 850
- Paladžio - 999, 950, 850, 500
Prabos ženklą nuo 1997 m. sudaro Vyčio emblema ir skaičiai.
999 prabos auksas dažniausiai naudojamas monetoms ar investiciniam auksui. Juvelyrikai grynas auksas yra kiek per minkštas, tad dažniausiai pamatysite dirbinius, pažymėtus 585 arba 750 prabomis.
Sidabro gaminiai ženklinami 800, 830, 925 ir 999 prabomis.
Aukso spalvos ir jų išgavimas
Natūrali aukso spalva yra gan ryškiai geltona, tad aukštesnės prabos gaminiai dažnai bus geltoni ar gelsvi. Kiti populiarūs aukso spalvos pasirinkimai - baltas, žalsvas, rausvas, raudonas. Norint išgauti kitokią spalvą, nei geltona, reikia lydinyje naudoti kitų spalvų metalus, taip sukuriant geidžiamą aukso atspalvį.
Pavyzdžiui:
- 750 prabos (18K) lydinyje bus 18 dalių aukso ir 6 dalys kitų metalų (18:6).
- 585 prabos lydinyje bus 14 dalių aukso ir 10 dalių kitų metalų (14:10).
Visuomet turėkite omenyje, kad juvelyrinio dirbinio kainą lemia ne aukso spalva, o gaminio praba.
Verta paminėti, kad balto aukso papuošalai yra dengiami rodžiu. Rodis - vienas iš labai retų ir brangių tauriųjų metalų. Jo svarbiausios savybės, itin svarbios juvelyrikai - jis nesioksiduoja ir nerūdija. Balto aukso gaminiai, padengti rodžiu išlieka balti ir žvilgantys labai ilgai. Norėdami atnaujinti balto aukso papuošalus galite juos iš naujo padengti rodžiu, taip net kelių dešimtmečių senumo dirbinys gali vėl atrodyti lyg visiškai naujas.
Kokią prabą rinktis?
Pagrindinis faktorius, pagal kurį pirkėjai visgi pasirenka juvelyrinį dirbinį, yra kaina. 585 prabos papuošalai patys populiariausi dėl savo prieinamos kainos. Tačiau, atminkite, jie pigesni ne tik įsigyjant, bet ir norint parduoti ar priduoti. Žemesne aukso praba pažymėti gaminiai superkami pigiau, jų piniginė vertė yra mažesnė.
Kalbant apie išvaizdą (spalvą), 585 prabos gaminiai nebus tokie ryškūs geltoni, kaip 750 prabos, tad ryškaus geltono aukso mėgėjai visgi renkasi aukštesnę prabą vardan savo estetinės preferencijos. Raudoni ir balti gaminiai, pažymėti 585 ir 750 prabomis, plika akimi mažai skiriasi.
Kaip ir minėjome, auksas, pats iš savęs, yra gan minkštas metalas, tad 585 prabos gaminiai yra kiek tvirtesni dėl juose esančio didesnio kiekio kietesnių metalų. Kasdieniam nešiojimui, tokie papuošalai yra populiaresnis pasirinkimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje, itin mėgiami 375 praba ženklinami juvelyriniai gaminiai. Jie itin patvarūs, ilgaamžiai ir pigūs. Ekonomiškas variantas, norintiems pasipuošti dailiais dirbiniais, tačiau nenorintiems stipriai ploninti savo piniginės.
Lietuvoje šia praba žymėti gaminiai ne itin paplitę, visgi čia žmonės mėgsta grynesnių lydinių papuošalus, nes šie išlaiko daugiau piniginės vertės.
Neretai, įvairių spalvų bei prabų auksas gali būti naudojamas viename dirbinyje. Pavyzdžiui, balto aukso (585 prabos) žiedas, viršūnėje dekoruotas geltono aukso (750 prabos) karūnėle ir briliantu. Tokiu atveju, Lietuvos Prabavimo Rūmai gaminį pažymi 585 aukso praba.
V. Pavalkienė pirkėjams pataria visada atkreipti dėmesį į tai, ar perkamas juvelyrinis gaminys iš tauraus metalo yra paženklintas valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu (praba).
Aukso ženklinimo istorija Lietuvoje
Aukso ir sidabro dirbiniai Lietuvoje pasirodė gana vėlai (jei lyginti mus su senovės Graikija ar Artimųjų Rytų valstybėmis-valstybėlėmis, kur brangieji metalai imti apdoroti jau III-II tūkst. per.m.e) - tik I tūkstantmečio pradžioje. Netrukus čia prasidėjo ir papuošalų bei vidaus apyvokos daiktų gamyba iš sidabro ar aukso. Tokių dirbinių naudojimas ir gamyba ypač sustiprėjo XIII a. antrame ketvirtyje, kai susikūrios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdanti „viršūnėlė“ ėmė disponuoti įspūdingais minėtų metalų resursais.
Tačiau tik 1495 m. Vilniuje susikūrė auksakalių cechas. Nuo tada šia profesija besiverčiančių asmenų veikla tapo griežtai reglamentuota. Tiesa, pirmoje privilegijoje auksakalių dar nebuvo reikalaujama žymėti dirbinius savo asmeniniais įkalais (spaudais), ką jau senokai darė Vakarų Europos auksakaliai (terminas „juvelyras“ atsirado žymiai vėliau-tik 19 a). Toks reikalavimas pateiktas tik 1596 m. gegužės 5 d. datuotame Vilniaus auksakalių cecho statute. Todėl XVI-XVII a. ženklintų dirbinių žinoma labai mažai. Žymėta meistro inicialais, valstybės ar miesto herbais. XVIII a. pasitaiko įkalta ir sidabro praba. Tačiau apskritai net ir XVI-XVIII a. juvelyrinių dirbinių su įkalais yra labai mažai.
Carinės Rusijos okupacija privertė laikytis naujų prabavimo taisyklių 1821 m. Vilniuje buvo atidaryti antros kategorijos apygardos prabavimo rūmai. Pagal tuometines taisykles dirbiniai iš aukso buvo žymimi meistro pavarde, vardu ir pavarde, inicialais, prabuotojo inicialais ir data, gubernijos herbu, kartais tuo herbu ir data; sidabro praba būdavo žymima auksinais stačiakampiuose kartušuose. 1846 m. atidaryti antros klasės prabavimo rūmai Kaune.
1896 m. prabavimo rūmai buvo pradėti vadinti apygardų prabavimo valdybomis. Buvo įvestas tų valdybų ženklas: į dešinę atgręžta moters galva su kokošniku ovaliame kartuše. Kadangi reikėjo pagaminti tūkstančius naujų spaudų su ženklu, reforma įgyvendinta tik 1899 m. Paskutinės prabavimo taisyklės patvirtintos 1908 m. Vilniaus ir Kauno prabavimo ženklu tapo kirilicos raidė „П“ prie į kairę atgręžtos moters galvos su kokošniku ovaliame kartuše. Jos galiojo iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją okupavo vokiečių kariuomenė.
Tarpukariu, 1922 m. priimtas Prabavimo rūmų įstatymas. Juo remiantis įsteigti Prabavimo rūmai bei priimtas įstatymas dėl prabavimo ženklų. Visi daugiau kaip 10 g sveriantys dirbiniai iš brangiųjų metalų buvo ženklinami didžiaisiais įkalais. Auksiniai - į dešinę atgrežta vyro (šalmuoto kario) galva ir prabomis 1, 2, 3, sidabriniai - į kairę atgrežta moters (su skarele) galva ir prabomis 1, 2, 3. Lengvesni negu 10 g dirbiniai buvo žymimi mažaisiais įkalais.
Į lombardus patekusiems ar įvežtiniams daiktams pažymėti patvirtintas pradžioje ovalus Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino galvutės, o paskui atgręžtos į kairę moters galvos modernia šukuosena ženklas.
Kaip atskirti tikrą auksą nuo padirbto?
Aukso juvelyriniai dirbiniai yra pagaminti tik iš aukso ir yra vertingiausias ir patvariausias galimas variantas. Juvelyriniai dirbiniai iš gryno aukso laikui bėgant netamsėja ir neblunka, todėl gali būti perduodami iš kartos į kartą kaip šeimos relikvija.
Tačiau, rinkoje egzistuoja ir kitos alternatyvos:
- Paauksuoti aukso papuošalai gaminami plonu aukso sluoksniu padengus pagrindinį metalą, pavyzdžiui, sidabrą arba žalvarį. Nors paauksuoto aukso papuošalai gali būti labai gražūs, jie nėra tokie vertingi ir ilgaamžiai kaip auksiniai papuošalai. Plonas aukso sluoksnis, užteptas auksavimo proceso metu, gali susidėvėti ir ilgainiui nusidėvėti, todėl po juo gali išryškėti pagrindinis metalas.
- Auksu dengti papuošalai gaminami ant pagrindinio metalo dengiant labai ploną aukso sluoksnį, jis paprastai būna tik kelių mikrometrų storio ir yra dedamas ant pagrindinio metalo, pavyzdžiui, žalvario ar vario.
- Aukso vermeilas (tariama ver-may) - tai 2,5 mikronų aukso sluoksnis ant sidabro. Šis auksas yra hipoalerginis, todėl alergiški metalams žmonės gali jį saugiai nešioti. Aukso vermeilas tarnauja daug, daug ilgiau nei paauksuoti juvelyriniai dirbiniai, nes danga yra daug storesnė.
- Auksu užpildytuose papuošaluose yra beveik 100 kartų daugiau aukso nei paauksuotuose papuošaluose. Kadangi auksas yra mechaniškai sujungtas su pagrindu, o ne padengtas, jis negali nusitrinti, priešingai nei paauksuoti papuošalai. Jis pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir masyvaus aukso papuošalai už mažesnę kainą - jis atsparus dėvėjimuisi ir atsparus vandeniui, todėl puikiai tinka kasdieniam nešiojimui.
Renkantis tinkamą auksinių papuošalų tipą, reikia atsižvelgti į keletą pagrindinių veiksnių. Pirma, pagalvokite apie savo biudžetą. Jei ieškote nebrangaus varianto, paauksuoti papuošalai gali būti tinkamas pasirinkimas.
Atsargumo priemonės: klastotės
Mat, įspėja nepatyrusius kolekcionierius E.Ivanauskas, šioje rinkoje pasitaiko sidabro ir aukso dirbinių klastočių, dažniausiai su K. Daniševskos įkalais. Sutinkama daug klastotų žydiškų religinių reikmenų, todėl tai renkantiems reikia būti budriems. Tiesa, kartais Lietuvos meistrų įkalais būna paženklinti užsieniniai dirbiniai. Ne visada tai būna klastotės.
Rūmų specialistai teigia kasdien susiduriantys su situacijomis, kuomet žmonės, nutarę įsigyti juvelyrinį dirbinį iš aukso ar sidabro, net nepasidomi, ar jame yra įspauduota praba su valstybiniu kontroliniu ženklu.
Lietuvos prabavimo rūmų Teisės ir revizijų skyriaus vadovė Virginija Pavalkienė teigia, kad tie, kurie susigundo įsigyti pigesnį, bet neprabuotą (t. y. nepatikrintą) papuošalą iš platinos, aukso, sidabro ar paladžio, rizikuoja įsigyti visai netauriojo metalo ar žemesnės prabos ir ne tokį vertingą gaminį.
V. Skyriaus vadovė pirkėjams pataria visada atkreipti dėmesį į tai, ar perkamas juvelyrinis gaminys iš tauraus metalo yra paženklintas valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu (praba).
"Įsigiję juvelyrinį gaminį, būtinai pasiimkite ir išsaugokite kasos čekį. Jeigu jums juvelyrinį dirbinį gamins juvelyras, reikalaukite, kad išduotų gamybos kvitą, kuriame būtų įrašytas juvelyro vardas, pavardė, kontaktai (adresas, telefonas ir kt.), pagamintų gaminių pavadinimai, kiekis vienetais, gaminių masė. Taip pat kvite privalo būti nurodyta, iš kieno - juvelyro ar užsakovo žaliavos buvo gaminami juvelyriniai dirbiniai", - pataria V. Pavalkienė.
Taip pat Teisės ir revizijų skyriaus vadovė pabrėžia, kad kvite turi būti įrašyta visa suma, kurią buvo sutarta sumokėti (ar jau sumokėta).
R.Kazlauskas įvardija dvi didžiausias grėsmes: internetinę prekybą ir juvelyriką su deimantais.
"Iš visų galų lenda padirbti deimantai. Va čia bus problema tiems, kas perka ne lietuviškus dirbinius, bet ala iš užsienio. Jau pas tiekėjus, iš kurių nuolat perki, pasitaikė atvejų, kai gavo visą partiją sintetinių deimantų. Prabavimo rūmai patikrino ir nustatė, kad tai - užauginti deimantai. Laimė, jie rinkoje neatsirado, - kalbėjo juvelyras ir pažymėjo, kad juvelyrika, parduodama internetu, per Prabavimo rūmus nepraeina. - Įvairių firmų pristeigta, jos registruotos užsienyje, kur mažiau kontrolės, todėl nežinia, ką nusipirksi. Galų neįmanoma sugaudyti, užsiprabuoja kažkur."
Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus pavaduotojas Vaidas Cerebiejus 15min aiškino, kad jeigu klientas kreipiasi į Lietuvos prabavimo rūmus su įvairiais nusiskundimais, jie yra nagrinėjami, aiškinamasi situacija, peržiūrimi įsigijimo dokumentai, atliekami tyrimai. „Pasitaiko įvairių atvejų: būna ir vartotojas teisus, būna ir gamintojas/pardavėjas. Nusiskundimų, tokių kaip šis, nesame gavę“, - sakė V.Cerebiejus.
Renkantis papuošalus svarbiausia juos pirkti oficialiose parduotuvėse, atkreipti dėmesį į gaminio ženklinimą: gaminyje turi būti ir pardavėjo/gamintojo atsakomybės ženklas bei valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas.
„Nepatartina pirkti juvelyrinių gaminių pergaminimui, o ypač su įtvirtintais akmenimis/akutėmis, kadangi juose, priklausomai nuo gaminio tipo, gali būti daug papildomų (nereikalingų) elementų - lydmetalio, įvairių nemetalinių detalių (akmenų) ir t.t. Rekomenduojama iš pardavėjo gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie perkamą gaminį, pavyzdžiui, ar jis dengtas kokia nors danga, ar jis tuščiaviduris, kokie akmenys įtvirtinti ir t.t. Bet kuriuo atveju, kilus abejonių, visuomet su gaminiu galima kreiptis į Lietuvos prabavimo rūmus“, - aiškino V.Cerebiejus.
Taigi, prieš perkant aukso gaminį, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- Patikrinkite, ar gaminys turi prabos ženklą ir valstybinį kontrolinį ženklą.
- Pirkite tik iš patikimų pardavėjų.
- Jei abejojate dėl gaminio autentiškumo, kreipkitės į Lietuvos prabavimo rūmus.
- Išsaugokite pirkimo dokumentus.
Laikydamiesi šių patarimų, galėsite būti tikri, kad įsigyjate tikrą ir vertingą aukso gaminį.
Kolekcininkams labai aktuali dirbinių kaina. Lietuvoje jie dažniausiai įkainojami pagal svorį. Pavyzdžiui, šaukšto gramas vertinamas 1,5 ar 2 eurais. Sudėtingesnių dirbinių kaina gali siekti ir 10-15 eurų už gramą. Tai labai sąlyginis vertinimas, nes vis dar nėra lietuviškų sidabro ir aukso dirbinių rinkos. Vertinant kūrinius reikia atsižvelgti ne tik į svorį, bet ir būklę, retumą bei meninį lygį. Derėtų atsižvelgti ir į tai, ar daiktas yra kolekcinis. Ir archeologai, ir patyrę kolekcionieriai neigiamai vertina dirbinių poliravimą ar jų cheminį valymą. Taip jie tik gadinami. Kartais nupoliruojami net įkalai ar ornamentai.
Taip pat kviečiame profesionaliai konsultacijai su RG Juvelyrika, suteiksime jums visą informaciją apie aukso rūšis ir jų kainas. Parekomenduosime, kuri aukso praba ir spalva labiausiai tinkama jūsų užsakomam gaminiui. Mus rasti galite adresu Šeškinės g. 32, Vilniuje arba susisiekti el. paštu [email protected]