Šiame straipsnyje aptariami svarbūs turto ir lėšų naudojimo tvarkos aspektai Lietuvoje, įskaitant valstybės turto valdymą, nacionalinio plėtros banko (NPB) veiklą ir pensijų kaupimo ypatumus.
Nacionalinio plėtros banko (NPB) ILTE lėšų naudojimo tvarka
2026 m. vasario 17 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo pakeitimui, kuriuo detalizuojama nacionalinio plėtros banko (NPB) ILTE laikinai laisvų lėšų naudojimo tvarka ir nustatomi aiškūs principai fondų lėšų skyrimui NPB įstatiniam kapitalui didinti. Priimti nutarimo pakeitimai yra dalis Finansų ministerijos inicijuoto strateginio ILTE pertvarkos plano.
Finansų ministerija, įgyvendinanti ILTE akcininko teises, institucijai kelia aiškų uždavinį - per ketverius metus mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti 6 mlrd. eurų. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, todėl dalis valstybės piniginių išteklių nebuvo naudojama optimaliai - laikinai laisvos lėšos dažniausiai būdavo investuojamos į terminuotuosius indėlius ar vertybinius popierius. Nutarimo pakeitime taip pat aiškiai reglamentuojama fondų lėšų naudojimo tvarka ILTE įstatiniam kapitalui didinti.
Pasak finansų ministro Kęstučio Vaitiekūno, atnaujintas ILTE veiklos modelis orientuotas į efektyvesnį kapitalo panaudojimą, spartesnį sprendimų priėmimą ir platesnį finansinių priemonių spektrą verslui bei strateginiams projektams. Lietuvos nacionalinis plėtros bankas ILTE veikia kaip strateginė valstybės partnerė, didinanti finansavimo prieinamumą verslui, žemės ūkiui ir viešajam sektoriui. ILTE akcininkė yra Lietuvos valstybė, valdanti 100 proc. bendrovės akcijų, o akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija.
Valstybės turto valdymas
Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau - centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti.
Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti.
Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų įgyvendinimo tvarką. Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei.
Pensijų kaupimo tvarka
Pastaruoju metu sprendimas nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje daugeliui gyventojų kelia ne tik abejonių, bet ir praktinių neaiškumų - nuo lėšų išmokėjimo terminų iki įmokų sustabdymo ar investavimo rizikos. Anot Ivetos Pigagienės, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės, apsisprendimui dėl tolimesnio dalyvavimo kaupime yra skirtas dvejų metų laikotarpis iki 2027 m.
Pagal galiojančią tvarką, pateikus prašymą nutraukti kaupimą, lėšos išmokamos ne iš karto, o pasibaigus einamajam metų ketvirčiui. Pavyzdžiui, jei prašymas pateikiamas 2026 m. sausio mėnesį, lėšos bus pervestos iki 2026 m. Svarbu pažymėti, kad iki ketvirčio pabaigos sukauptas turtas ir toliau yra investuojamas, todėl galutinė išmokama suma gali kisti priklausomai nuo finansų rinkų situacijos.
Nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, suteikianti daugiau lankstumo pensijų kaupimo dalyviams. Ši galimybė taikoma tais atvejais, kai žmogui nustatyta sunki liga, jis gauna paliatyviosios pagalbos paslaugas arba netenka 70 proc. ar daugiau darbingumo.
Sprendimus dėl pensijų kaupimo galima priimti ne tik dabar, bet ir iki 2027 metų pabaigos. Rekomenduojama palyginti įvairius scenarijus ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, kurios gali reikšmingai paveikti kiekvieno finansinę ateitį.
Kiti aktualūs klausimai
- Daugiabučių namų atnaujinimas: Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų.
- Savivaldybės būsto įsigijimas: Siūloma numatyti galimybę savivaldybės būstą besinuomojantiems gyventojams įsigyti jį išperkamosios nuomos būdu. Jeigu Seimas pritartų, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti savivaldybės būsto, parduodamo išperkamosios nuomos būdu, pardavimo ir atsiskaitymo už jį tvarką.