Nekilnojamojo Turto Apžvalga Lietuvoje: Tendencijos, Projektai ir Kainos

Nekilnojamojo turto (NT) rinka jau ilgą laiką laikoma viena patikimiausių investavimo krypčių ir yra ypač populiari tarp Lietuvos gyventojų. Šiuo metu vilnietis, ieškantis būsto, gali rinktis iš maždaug 60-ies naujos statybos projektų.

Bendrovės „Newsec“ atstovo Mindaugo Kulboko teigimu, iš viso per praėjusius metus lietuviai nusipirko ir pardavė turto už 1,9 milijardo eurų. Naujas būstas Vilniuje brangsta po 3 % kasmet, tokį pat augimą nekilnojamojo turto ekspertai planuoja ir šiemet. Todėl jei išties planuojate įsigyti naują būstą, apsibrėžkite savo kriterijus ir nerkite į paieškas - kadangi būstų yra tiek daug, tikrai atrasite atinkantį jūsų individualius poreikius.

Vilniaus Nekilnojamojo Turto Rinka

Šiuo metu, pasak nekilnojamojo turto brokerio, ima trūkti erdvesnių butų rajonuose šalia miesto centro. "70-ies ir daugiau kvadratinų metrų būstų pastatoma vos po kelis viename projekte.

Tačiau tokioje situacijoje kažkieno turėtas trūkumas virsta privalumu - vienas iš šiuo metu atgaivinamų, nuo krizės metų vis dar „užšaldytų“ projektų - didelis daugiabutis Trinapolio gatvėje, kurio iki šiol rėgėjome tik griaučius. Atsvarą migracijos „kuo arčiau centro“ bangai vis dar sudaro tokie projektai kaip „Vilnelės namai“ ar „Naujasis Antakalnis“. Jie vis dar gali pasiūlyti būstą, apsuptą miškų, atokiau nuo miesto centro.

D.Jezerskas taip pat yra pastebėjęs, kad pirkėjai dažnai ieško būsto toje Neries pusėje, kurioje įsikūrusi jų darbovietė. Skaičiuojama, jog taip greičiau pasieks darbą.

Nekilnojamojo turto brokeris ieškančius būsto nuramina, jog spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas sulėtėjo. „Nekilnojamojo turto kainos panaršius skelbimus atrodo labai didelės. Tačiau pažvelgus į paslaugų kainas, gali nesunkiai prisiminti ir paskaičiuoti, kad viskas pakilo kartais. Nekilnojamasis turtas, laimei, kartais nepabrango. Atlyginimai, vėlgi - kažkada 3500 litų atrodė labai solidus atlyginimas.

Jo teigimu, Naujamiestis, Šnipiškės ir Žvėrynas vis dar išlieka itin populiarūs. Butai šiuose rajonuose priskiriami vidutinės (aukštesnės, nei ekonominės) klasės būstams.

„Žmonės nori gyventi miesto centre, ne pakraščiuose, nebenori stovėti automobilių spūstyse. Galbūt dėl šios priežasties Pilaitėje ir kituose rajonuose dalis nekilnojamojo turto plėtotojų bando butuose sukurti kuo daugiau kotedžo privalumų: statomi mažaaukščiai namai, kurių pirmojo aukšto gyventojai turi kiemelius, terasas. Pilaitėje vis dar galima rasti daug naujos statybos projektų.

„Kiek toliau stovi naujas projektas „Nok Nok Home“, kuris, kaip ir kalbėjome, pirkėjus vilioja nedideliais žemės lopinėliais prie būsto. Ir tuomet pirkėjai praleidžia pro akis tas Pilaitės automobilių spūstis - juos sužavi aplinka“, - svarsto D.Jezerskas.

Kita vertus, palyginus su praėjusiais metais, Pilaitės populiarumas, pašnekovo teigimu, blėsta. Be to, šiandien visiems statytojams tenka laikytis A+ reikalavimų, kas jau automatiškai reiškia, kad būstą nori nenori reikia pastatyti sandarų, šiltą ir bent jau patenkinamai kokybišką.

Pašilaičiuose siūlomi ekonominiai būstai „Leičių kiemas“, „Eitminų namai“.

Taip pat Naujininkai. Nors rajonas yra arti miesto centro, Senamiesčio ir, ko gero, ateityje, ten atsiras naujų projektų, bet šiuo metu - vis dar ne. Kita vertus, nekilnojamojo turto plėtotojai labai sparčiai artėja prie stoties, ten kuriasi ir visa infrastruktūra.

Pastaruoju metu atgijo teritorija prie Markučių - prie Belmonto, Užupio pakraščiuose statoma daug naujų projektų, senosios gamyklos verčiamos gyvenamaisiais loftais.

Patrauklūs, ant Vilnelės kranto šiuo metu pastatyti nauji daugiabučių projektai yra kiek atokiau Užupio centro, tačiau toliau ir nuo Markučių rajono. Tai - „P9“, „M26“ ir „Vilnelės slėnis“.

Populiarūs projektai Vilniuje

• „N-garden“
• „Birutės 18“
• „Žvėryno vakarai“

Projektas „N-Garden“ Vilniuje

Kauno Nekilnojamojo Turto Rinka

Pakankamai naujų projektų jau galima rasti ir Kaune. „Visi laukė, kada gi tos kainos kris. Ir staiga po Naujųjų kažkas tarsi paspaudė mygtuką „pirkti“ ir tas susikaupęs noras išsprogo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kalbų apie krizę tarp pirkėjų jau gerokai mažiau.

„Prieš kelerius metus pradėti ir jau užbaigti keli projektai pačiame Kauno centre. Dabar veiksmas persikėlė į atokesnius rajonus: naujų projektų yra Dainavoje, Šilainiuose.

Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, miegamuosiuose Kauno rajonuose pasiūla išties išaugo ir, racionaliai įvertinę gerą kainos pasiūlymą bei būsto suplanavimą, pirkėjai aktyviai perka būstus tokiose vietose.

„Iš Kauno pakraščių lyderiu išlieka Romainiai ir įvairios teritorijos aplink juos. Tame rajone vyksta didelė plėtra, geras būstų kainos ir kokybės santykis. Iš tiesų paskatinimą rajono plėtrai davė smulkūs nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie po krizės pradėjo statyti, nes rajone buvo sukurta infrastruktūra. Atsirado gyventojų, tada atsirado smulkių verslų ir tai dar labiau paspartina rajono plėtrą. “, - sako nekilnojamojo turto brokeris.

Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, dar prieš krizę aktyviai plėtoti pradėtas Aleksoto rajonas, tačiau jo galutinio atgaivinimo planus bent keleriems metams teko atidėti.

Šiuo metu bene vienas garsiausių projektų, stovinčių pačiame centre, yra „Piliamiestis“ - jis statomas ant pat Neries kranto, su vaizdu į Kauno pilį, kartu tvarkoma upės krantinė.

M.Jaruševičiaus teigimu, kainos Kaune, jei būstas stovi priemiestyje, retai perkopia 1000 eurų už kvadratinį metrą ribą.

Populiarūs projektai Kaune

• „Piliamiestis“
• „Klevų namai“

Projektas „Piliamiestis“ Kaune

Klaipėdos ir Pajūrio Nekilnojamojo Turto Rinka

Bendrovės „INREAL“ nekilnojamojo turto rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa papasakojo apie naujais įdomiais projektais bundančią Klaipėdą, Palangą ir šurmulį Kuršių nerijoje.

„Šiuo metu nauji daugiabučiai kyla visuose Klaipėdos rajonuose, tačiau pirkėjams patrauklesni yra šiaurinėje arba centrinėje dalyse esantys rajonai.

R.Žulpos teigimu, Klaipėdos situacija iš kitų miestų išsiskiria tuo, jog apie penktadalį visos pasiūlos sudaro dar iki krizės (2008-ųjų) statyti projektai. Jie mažai pirkėjų dėmesio susilaukia ne todėl, kad atrodytų nemoderniai, tačiau dėl pakitusių ploto poreikių: iki krizės statytų būstų vidutinis plotas yra 75 kv. metrai. Šiuo metu statomų - 50 kv.

Iš viso mieste yra apie 600 neparduotų būstų, pasak R.Žulpos, daugiausia susidomėjusių šiuo metu sulaukia projektai „Ravelino namai“ ir „Saulės butai“.

Kuršių nerijoje nekilnojamojo turto plėtotojai šluoja nuo žemės paviršiaus senus poilsio namus ir juos rekonstruoja į prabangius atostogų namus, kuriuos dažniausiai įsigyja didmiesčių - Vilniaus ar Kauno - gyventojai.

Vieni naujausių projektų - mažiausiame kaimelyje iškilęs „Pervalkos jūra“ ir Juodkrantėje plėtojamas „Kalno namai“.

Kaina Kuršių nerijoje svyruoja nuo 2200 iki net 5000 eurų už kvadratinį būsto metrą. Tai priklauso nuo projekto vietos ir įrengimo lygio.

„Neringoje ir kituose pajūrio kurortuose - Palangoje, Šventojoje - beveik visi parduodami butai yra su pilna apdaila. Nes vis tik tai yra antro būsto rinka ir pirkėjai nenori skirti laiko ir ieškoti statybininkų butams įrengti.

Būstus pajūryje mėgsta įsigyti ir ūkininkai - kaip investiciją arba tik savo poilsiui. Tiesa, šių būstų jie dažniausiai nenuomoja.

„Palangoje ir būsto įvairovė yra didesnė - nuo ekonominio iki prestižinio segmento“, - sakė nekilnojamojo turto rinkos tyrėjas.

Per dešimtmetį po krizės nekilnojamojo turto plėtotojai šiame kurorte „išgaudė“ visus daugiabučius - vaiduoklius, užbaigė įstrigusias jų statybas.

Nors pardavimai Palangoje kiek lėtėja, nekilnojamojo turto plėtotojai čia išlieka aktyvūs.

Populiarūs projektai pajūryje

• „9 bijūnai“ (Klaipėda)
• „Bachmano žemė“ (Klaipėda)
• „Saulės butai“ (Klaipėda)
• „Pervalkos jūra“ (Kuršių nerija)
• „Kalno namai“ (Juodkrantė)

Klaipėda

Nekilnojamojo Turto Rinkos Aktyvumas

Būsto pardavėjai sako fiksuojantys pirkėjų aktyvumą. Skambučių skaičius išaugo kone dvigubai, tačiau pardavimai vis dar apstoję. Paskutiniai praėjusių metų mėnesiai NT rinkai nieko gero nežadėjo. Naujo būsto segmentas Vilniuje traukėsi apie 70 proc., o metai apskritai buvo užbaigti su 19 proc. 2023 m. metų sausis stebuklų taip pat nepateikė. Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje įregistruota beveik 7,5 tūkst. NT pirkimo ir pardavimo sandorių, o tai yra 23 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 30 proc.

Visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 2 tūkst. butų pardavimų - 19 proc. mažiau nei prieš metus ir 25 proc. Pirminėje Vilniaus rinkoje pardavimai išlieka panašaus lygio. Sausį parduota 113 butų (2022 m.

„Pradedant nuo antros sausio savaitės, po to kitos trys savaitės buvo intensyvios. Klausimas, ar tai yra rinkos atsigavimas, ar čia atėjo žmonės, kurie rudenį atidėjo sprendimą pirkti“, - svarsto M. Rinkos tikisi, kad EURIBOR piką pasieks rugpjūčio mėnesį. Tuomet 6 mėn. EURIBOR turėtų pasiekti 3,49 proc. Jei nieko baisaus neįvyks, o situacija išliks panaši, M.

„Žmonėms reikia ramybės, nes dabar buvo pandemija, karas, EURIBOR kilimas, energetikos išteklių kainos augimas, neigiamos ekonomikos prognozės. Jei nebus didelių siurprizų, tai pardavimai užsikurs. Didelė dalis žmonių turi darbus, gauna atlyginimus, jie šiemet augs, tai rinka ir išjudės, nes žmonės pinigų turi. Čia yra psichologinis faktorius, ar žmonės nori juos leisti, ar ne“, - svarsto M.

„Matome, kad sausio mėnesį rinka buvo daug aktyvesnė nei metų pabaigoje. Mes skaičiavome apie 200 pardavimų, tačiau į šią statistiką patenka ir atliktos rezervacijos. Rinkos augimas, palyginti su praėjusių metų lapkričiu ir gruodžiu, yra gerokai didesnis, daugiau nei tris kartus didesnis“, - sako T.

„Klientai daug aktyviau domisi būsto pirkimu. Tai rodo ir mūsų kiti stebimi rodikliai.

Prognozės ir Tendencijos 2023 Metams

„Tikimės, kad rinkos atsigavimas yra neišvengiamas ir laiko klausimas, kada būsto pirkėjai sugrįš. Tikimės, kad rinkos atsigavimas yra neišvengiamas ir laiko klausimas, kada būsto pirkėjai sugrįš.T. Vis dėlto, nors T. Svarbiausia priežastis, anot T.

„Žinoma, dalis pirkėjų nedrįsta pirkti būsto ir dėl karo. Tačiau šiandien labiausiai rinką riboja palūkanos. Klientams neaišku, kiek yra pasikeitusios planuojamos įmokos bankams“, - mano T. Europos Centrinis Bankas dar vasaros pradžioje, kovodamas su rekordine infliacija, pradėjo kelti palūkanų normas. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų paskolą 30 metų su 2 proc.

„Visi vystytojai atsargesni, projektai vystomi etapais ir didelių išmetimų į rinką turbūt nebus, tik po truputį“, - sako M.

„Daromi tam tikri reveransai pirkėjams. Vystytojai kompensuoja kai kuriuos remonto darbus, buitinę techniką dovanoja. Labai svarbus momentas, kad dalis plėtotojų sutinka be jokių sankcijų atšaukti susitarimus. Galima rezervuoti butą, o nusprendus nepirkti, atgauti užstatą. Tai veikia.

„Mūsų nariai neturi kažkokio didelio optimizmo, kad nuo metų pradžios prasidėtų kilimas. Tačiau dauguma mūsų narių mąsto apie antrąjį metų pusmetį, kai galėsime tikėtis perlipimo per 200 parduotų butų Vilniuje arba daugiau. Juk atlyginimai yra kylantys ir gali siekti apie 10 proc., pajamų bus, nedarbo lygis žemas, demografiniai rodikliai irgi demonstruoja pozityvumą. Trys pagrindinės paklausos dedamosios yra“, - tvirtina M. 2023 m. Tačiau dabar situacija pasikeitusi. Pirminėje būsto rinkoje plėtotojai konkuruoja dėl klientų, sako NT bendrovės „Eika“ plėtros departamento vadovas ‎‎T. Vyksta kova dėl klientų, o pirkėjams dabar yra dėkingas metas diktuoti savo sąlygas.T.

„Vyksta kova dėl klientų, o pirkėjams dabar yra dėkingas metas diktuoti savo sąlygas. Nesakau, kad tos sąlygos gali būti drastiškos ir didžiulių nuolaidų tikėtis neverta. Kiekvienas plėtotojas turi savus iššūkius. Vieni, galbūt, turi jau pastatytus namus, kuriuos nori greičiau parduoti, nes kainuoja jų išlaikymas. Kiti, galbūt, yra brangiai pasiskolinę ir nesant pardavimų negali grąžinti paskolų. Pirmas metų ketvirtis yra tikrai dėkingas klientams, ieškantiems būsto. Klientai dabar tikrai gali sau išsikovoti tokias sąlygas, kokių pernai ar užpernai negalėjo tikėtis“, - akcentuoja T.

„Pirkimo aplinkybės kol kas yra prastėjančios, nes ECB ir toliau didina palūkanas. Iš kitos pusės, gyventojai gali drąsiai eiti į derybas ir ramiau išsirinkti tokį būstą, kokio nori, nes konkurencija yra sumažėjusi. Nebėra kelių pirkėjų vienam būstui, dėl ko kildavo aukcionai. Galima laukti dar ilgiau ir tikėtis didesnio rinkos sąstingio, tačiau sunku prognozuoti, koks bus finansavimas. Kol kas manau, kad laukimas didelių stebuklų neturėtų pateikti“, - svarsto A. NT brokeris M.

„Šiuo metu derybinės galios nepriskirčiau nei pirkėjui, nei pardavėjui. Viskas priklauso nuo objekto, jei geras ir patrauklus objektas - 1-2 kambarių butas rinkos kaina kažkur aplink centrą, kad ir tuose pačiuose miegamuosiuose rajonuose, tai pardavėjas turi derybinę galią. Jei yra mažiau likvidus objektas, didelės kvadratūros, toliau už miesto, ten pirkėjas turi didesnę derybinę galią“, - sako M. M.

M. Mikočiūnas prognozuoja, kad šiais metais NT kainos turėtų išlikti stabilios, o jei ir bus svyravimų, jie bus nedideli. „Sakyčiau, kad kainos turėtų išsilaikyti panašios. Galbūt 5 proc. T. Žiaugra taip pat įsitikinęs, kad kainos 2023 m. išliks stabilios. „Bendra tendencija - kainos nebekyla. Nekilnojamojo turto ekspertas A.

„Gal kažkas tikisi kardinalaus kainų kritimo, kaip 2009 m., tačiau svarbiausias skirtumas, kad 2009 m. buvo sustabdytas paskolų teikimas ir žmonės negalėjo gauti jokio finansavimo. Dabar finansavimas yra prieinamas, jis nėra toks patrauklus kaip su nulinėmis palūkanomis, tačiau skolintis galima. 2009 m. Be to, mes vis dar gyvename infliaciniame kontekste. Vien palūkanų kilimas negarantuoja, kad kainos kris. Dalis žmonių gali vertinti, kad, kol infliacija yra aukštesnė už mokamas bankui palūkanas, tol banko paskola nuvertėja greičiau, todėl apsimoka skolintis, nes paskola nuvertėja. Tą matėme ir 2007-2008 m. per patį būsto kainų kilimą, kai infliacija buvo aukšta, palūkanos buvo žemesnės. Nepaisant to, kad būstas atrodė brangus, žmonės vis tiek skolinosi, nes turėjo lūkestį, kad paskola nuvertės.

M. Statulevičius siūlo didelių kainų pokyčių 2023 m. nesitikėti. „Konkurencija išlieka nemaža. Nors statybų kainos išaugusios, prie to vystytojai jau prisitaikė, įsigijo daugiau medžiagų, derasi su statybininkais, kurie labiau pasiduoda deryboms. Kainų klausimas suvaldytas, kadangi paklausa nėra didelė, tai ir spaudimo kainoms didėti nėra. Visi nori būti atsargūs, parduoti, ką stato. Svarbu turėti pardavimų srautą, niekas nenori laikyti ilgai ir neparduoti. Pasisakyčiau už stabilias kainas, nebent su minimaliomis korekcijomis per mėnesį į vieną ar į kitą pusę“, - tikina M.

Būsto rinka

Valstybės Parama ir Lengvatos

Svarbu sekti informaciją apie valstybės teikiamą paramą ir lengvatas. Valdantiesiems valstiečiams su opozicijoje esančiais konservatoriais liepos pradžioje sutarus mainais į paramą urėdijų reformai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, dauguma BNS kalbintų skirtingų frakcijų politikų beveik neabejoja, kad lengvata bus grąžinta.

Investavimas į Nekilnojamąjį Turtą

Nekilnojamojo turto (NT) rinka jau ilgą laiką laikoma viena patikimiausių investavimo krypčių ir yra ypač populiari tarp Lietuvos gyventojų. Tačiau ne visiems investuotojams patraukli idėja įsigyti objektą, rūpintis jo nuoma, priežiūra ar administravimu.

Vienas paprasčiausių būdų investuoti į NT - įsigyti šio sektoriaus įmonių akcijų arba obligacijų. Tai gali būti nekilnojamojo turto vystymo, objektus valdančios ar su šia sritimi susijusios bendrovės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pagrindinis šių finansinių priemonių skirtumas slypi jų prigimtyje - akcijos reiškia nuosavybės dalį įmonėje, o obligacijos yra paskolos forma. Obligacijų turėtojai turi pirmumo teisę, jei įmonė susidurtų su finansiniais sunkumais, todėl šios priemonės paprastai laikomos saugesnėmis.

„Svarbu įvertinti ir tai, kad akcijos yra labiau prieinamos - dažniausiai nėra minimalaus pirkimo kiekio reikalavimų. Na, o obligacijos gali turėti nustatytą mažiausią įsigyjamo kiekio ribą“, - pažymi M. Skardžius.

Dar viena galimybė investuoti į NT rinką jo neperkant - REIT fondai („Real Estate Investment Trust“). Šie fondai naudoja investuotojų lėšas NT objektams įsigyti, plėtoti ir valdyti, o uždirbtas pajamas paprastai išmoka dividendų forma.

Vis dėlto investavimas visada yra susijęs su rizika, ne išimtis ir REIT fondai. Pastarieji dažnai naudoja skolintas lėšas, todėl didėjant palūkanų normoms grąža gali sumažėti. Žinoma, skirtingų NT rinkos sektorių REIT kainoms aktualios ir specifinės rizikos. Pavyzdžiui, biurų sektoriaus REIT fondų kainos bent iš dalies svyruos kartu su darbo iš namų madomis.

Pasak M. Skardžiaus, svarbiausia investuojant į nekilnojamąjį turtą - tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai - yra aiški ilgalaikė strategija. NT rinka paprastai pasižymi cikliškumu, todėl nuoseklus ir ilgalaikis požiūris padeda išvengti emocinių sprendimų, reaguojant į trumpalaikius svyravimus, ir leidžia išnaudoti visą rinkos potencialą.

„Nors investavimas per akcijas, obligacijas ar REIT fondus suteikia daugiau lankstumo ir reikalauja mažesnių pradinių investicijų, tradicinis būdas - įsigyti konkretų NT objektą - išlieka aktualus ir gali būti reikšminga investicinės strategijos dalis. Nuosavybė suteikia tiesioginę kontrolę, galimybę generuoti pastovias pajamas iš nuomos ir pasinaudoti turto vertės augimu ilguoju laikotarpiu. Vis dėlto toks sprendimas reikalauja didesnio kapitalo, daugiau laiko bei dėmesio, todėl jį dažnai verta derinti su kitomis investavimo formomis“, - sako „Luminor“ banko ekspertas.

Portfelio diversifikavimas - tiek pagal finansines priemones, tiek pagal turto klases ar geografinius regionus - padeda išskaidyti riziką ir apsisaugoti nuo vieno sektoriaus ar konkrečios įmonės rezultatų. Pavyzdžiui, dalį lėšų galima skirti akcijoms ar REIT fondams, dalį - obligacijoms, o likusią - investicijai į butą ar komercinį objektą. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent diversifikacija ir nuoseklumas dažniausiai lemia sėkmę, pabrėžia M.

Palangos Nekilnojamojo Turto Rinka: Kainų Pokyčiai Rugpjūtį ir Rugsėjį

Palangos nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir nuolat besikeičianti. Paskutiniai du mėnesiai, rugpjūtis ir rugsėjis, atskleidė įdomių pokyčių tiek kainose, tiek bendrai rinkos situacijoje. Analizuojant rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių kainų pokyčius, matyti aiškus sezoniškumo poveikis. Iš maždaug 700 stebėtų objektų Palangoje, kainų pokyčiai buvo užfiksuoti 109 objektuose, iš kurių net 86 sumažino savo kainas.

Rugsėjo mėnesį buvo pastebėtas naujų nekilnojamojo turto objektų skaičiaus augimas. Rugpjūtį buvo įtraukti 756 skelbimai, tuo tarpu rugsėjį - jau 1009. Toks 268 naujų objektų padidėjimas rodo, kad rinka yra aktyvi, o pasiūla didėja. Taip pat buvo pastebėta, kad kai kurie objektai buvo pašalinti iš rinkos. Rugsėjo mėnesį neliko 55 objektų, kurie buvo skelbti rugpjūtį.

Rugpjūčio mėnesį vidutinė buto kaina Palangoje siekė 173 933 eurus, o rugsėjo mėnesį ji sumažėjo iki 171 026 eurų. Rinkos apimtis per rugsėjį žymiai padidėjo - skelbimų skaičius išaugo nuo 756 iki 1009.

„Tikėjomės pardavimų padidėjimo vasarą, tačiau jis neįvyko.

tags: #mantas #nekilnojamas #turtas