Namo rekonstrukcija - tai procesas, kurio metu pastatas yra iš esmės pertvarkomas, siekiant pagerinti jo būklę, padidinti energinį efektyvumą ar pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams. Planuojant gyvenamojo namo rekonstravimo darbus (kai po rekonstrukcijos jis išliks nesudėtingos kategorijos statiniu), nuosavų namų savininkams dažnai kyla klausimų ir abejonių, ar numatyti statybos darbai priskirtini rekonstravimui, o gal tai laikoma kapitalinio remonto darbais?
Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas namo rekonstrukcijos projektas, kokie reikalavimai keliami rekonstrukcijai 2025 metais, ir kaip sėkmingai įgyvendinti šį procesą.

Statybos Rūšys ir Jų Apibrėžimai
Pateikiame glaustą informaciją iš Statybų reglamento (STR) apie statybos rūšis. Tai jums padės suprasti ir pasirinkti statybos rūšį pagal norimus atlikti statybos darbus. Ar bus nauja statyba prie namo? Ar namas bus rekonstruojamas? ar kapitaliai remontuojamas?
Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (IV sk., 7p.), statybos darbai skirstomi į:
- naujo statinio statyba;
- statinio rekonstravimas;
- statinio remontas:
- statinio kapitalinis remontas;
- statinio paprastasis remontas;
Pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims:
- Naujo statinio statyba:
Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):„17. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (V sk.):„8. Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais. Naujo statinio statybos tikslai yra: pastatyti naują statinį; pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų; nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais; nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis; atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. 1 pav.
- Statinio rekonstravimas:
Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):„18. Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.).“ Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VI sk.):„9. Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
- Statinio kapitalinis remontas:
Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):„20. Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.).“ Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VII sk.):10. Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.
Svarbu! Atsižvelgiant į Statybos įstatyme pateiktą naujo statinio statybos apibrėžtį ir STR 1.01.08:2002 ją detalizuojančias nuostatas, naujo statinio statybos tikslas yra statybos vykdymas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, t. y. žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. STR 1.01.08:2002 nustatyta, kada statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu (t. y. statinys neužima žemės paviršiaus ploto), - jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.
Statybos darbai priskiriami rekonstravimo statybos rūšiai, kai pakeičiamos (pertvarkomos) statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). STR 1.01.08:2002 nurodyta, kad dalies esamų laikančiųjų konstrukcijų pašalinimas ir (ar) naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimas laikomas laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ir jei dėl to pakeičiami bet kurie statinio išorės matmenys, tokie statybos darbai laikytini statinio rekonstravimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu laikomas esamų laikančiųjų konstrukcijų dalies, bet ne visų laikančiųjų konstrukcijų, pašalinimas. Jei pašalinamos visos esamos laikančiosios konstrukcijos arba jų likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m, statinys laikomas visiškai nugriautu, o tokio nugriauto statinio atstatymas jau bus naujo statinio statyba.
Informuojame, kad nuo 2023-11-01 įsigalios nauja Statybos įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau negu 100 proc., jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.
Statinio paprastasis remontas:
Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):„21. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.“ Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VIII sk.):12. Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų:
- statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;
- sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
- pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami VI ar VII skyriuose nurodyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai;
- fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas;
- angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;
- nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;
- angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;
- pastatų ar jų dalių apšiltinimas;
- balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
- architektūros detalių pakeitimas;
- statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas;
Kada Reikalingas Rekonstrukcijos Leidimas?
2026 metais statybos leidimas reikalingas visais atvejais, kai keičiasi pastato parametrai ar konstrukcinės dalys. Jei didinamas aukštis ar tūris, plečiamas pastatas į šoną ar į viršų, keičiamos laikančiosios konstrukcijos, įrengiama mansarda, pamatų dalis ar stogo forma - be leidimo tokių darbų atlikti nebegalima. Leidimas taip pat būtinas, jei keičiamas pastato naudojimo pobūdis - pavyzdžiui, kai gyvenamasis namas tampa administraciniu ar komerciniu objektu.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte.
Taigi, planuojant atlikti pastato rekonstravimą ar remontą (paprastąjį ar kapitalinį) pirmiausiai reikia pagal parametrus ir požymius, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis, nustatyti statinio kategoriją. Pažymime, kad nesudėtingos kategorijos statiniai kurių, didžiausias plotas iki 80 kvadratinių metrų, aukštis iki 8,5 metro, kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Atvejai, kai privaloma SLD nesudėtingos, neypatingos ar ypatingos kategorijos statinio kapitaliniam remontui nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 punkte.
Atvejai, kai privaloma SLD nesudėtingos, neypatingos ar ypatingos kategorijos statinio paprastajam remontui nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 punkte.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y., kai privalomas SLD.

Pagrindiniai Rekonstrukcijos Reikalavimai 2025 Metais
2025 metų reikalavimai namo rekonstrukcijai Lietuvoje orientuoti į energinį efektyvumą, konstrukcinį saugumą ir aplinkos tvarumą. Rekonstruojant pastatus būtina laikytis teisės aktų, užtikrinti, kad naujos konstrukcijos ir inžineriniai sprendimai atitiktų aukščiausius standartus.
1. Rekonstrukcijos Leidimų Išdavimas
Pirmiausia, norint pradėti rekonstrukcijos darbus, būtina gauti leidimą. Kreiptis reikia į savivaldybę su prašymu sąlygų sąvadui gauti. Gavus sąlygų sąvadą, reikia kreiptis į architektą, kuris pagal sąlygų sąvadą paruoš namo rekonstrukcijos projektą ir gaus leidimą statyti.
2. Energinio Naudingumo Reikalavimai
Nuo 2025 metų visiems rekonstruojamiems gyvenamiesiems pastatams taikomi A+ arba A++ energinio naudingumo reikalavimai, priklausomai nuo pastato pobūdžio.
3. Konstrukciniai Reikalavimai
Atliekant namo rekonstrukciją, būtina užtikrinti konstrukcijų saugumą.
4. Aplinkosaugos ir Tvarumo Aspektai
2025 metais didelis dėmesys skiriamas tvariai statybai.
Reikalavimai 2025 m.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Leidimas | Būtina gauti leidimą rekonstrukcijos darbams iš savivaldybės. |
| Energinis naudingumas | Taikomi A+ arba A++ energinio naudingumo reikalavimai. |
| Konstrukcinis saugumas | Užtikrinti konstrukcijų saugumą rekonstrukcijos metu. |
| Tvarumas | Dėmesys skiriamas tvariai statybai ir aplinkosaugos aspektams. |
2026 Metų Pokyčiai ir Reikalavimai
2026 metais Lietuvoje galiojantys reikalavimai gyvenamųjų namų rekonstrukcijai smarkiai pasikeitė. Statybos sektorius įžengė į naują etapą, kuriame svarbiausia - ne tik atnaujintas fasadas ar gražus interjeras, bet ir tvari energija, sandarumas, mažesnės emisijos bei ilgaamžės konstrukcijos. Visus šiuos pokyčius paskatino naujieji Statybos techniniai reglamentai (STR 1.05.01:2025), kurie perkelia Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimus į nacionalinį lygmenį.
Šiais metais rekonstrukcijos procesas vertinamas ne tik pagal atliktus darbus, bet ir pagal tai, kokie rezultatai pasiekiami po jų. Svarbiausias 2026 metų akcentas - energijos taupymas. Visi rekonstruojami gyvenamieji namai turi pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, o kai kuriais atvejais - A. Tam būtinas oro sandarumo testas, kuris parodo, ar per konstrukcijas neprarandama šiluma. Pagal naujas normas, sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R=6,25 m²K/W, o stogo - R=8,0 m²K/W.
Didelis dėmesys skiriamas konstrukcijų tvirtumui ir priešgaisrinei apsaugai. Visi mediniai pastatai turi būti papildomai apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis, o metalinės konstrukcijos - padengtos apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu joms deformuotis esant aukštai temperatūrai.
Rekonstrukcijos metu privaloma laikytis Europos žaliojo kurso principų. Tai reiškia, kad turi būti naudojamos perdirbamos, aplinkai nekenkiančios medžiagos, o statybinių atliekų kiekis sumažintas bent iki 70 %.
Rekonstrukcijos Eiga ir Leidimų Gavimas
Rekonstrukcija prasideda nuo planavimo, o svarbiausias šio proceso etapas - statybos leidimo gavimas. Procesas prasideda nuo projekto parengimo. Projektas turi apimti architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius ir aplinkosauginius sprendimus. Gavus pritarimus, išduodamas leidimas, kuris suteikia teisę pradėti darbus.
Leidimo išdavimas trunka vidutiniškai nuo 30 iki 60 dienų. Laikas priklauso nuo savivaldybės darbo krūvio, projekto sudėtingumo bei pateiktos dokumentacijos tikslumo. Darbai be leidimo laikomi savavališka statyba. Tokiu atveju darbus gali sustabdyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o savininkui gresia piniginė bauda.
Baigus rekonstrukciją, pastatas turi atitikti ne tik estetikos, bet ir griežtus techninius rodiklius. Vertinama, ar pasiektas bent B energinio naudingumo lygis, ar konstrukcijos yra sandaros ir šilumos nepraleidžiančios, o vėdinimo sistema užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją be šilumos nuostolių. Taip pat tikrinama garso izoliacija ir gaisrinė sauga, nes nuo 2026 m. visos šios savybės vertinamos kaip vieninga pastato kokybės sistema.
Specialistų Patarimai ir Dažnos Klaidos
Architektai ir inžinieriai vieningai teigia, kad rekonstrukcijos sėkmė priklauso nuo teisingo planavimo ir profesionalų įtraukimo. Rekonstrukciją verta pradėti nuo aiškaus tikslų sąrašo - ar siekiate padidinti energinį efektyvumą, praplėsti gyvenamąją erdvę, ar pakeisti paskirtį. Tik tada galima parengti realų biudžetą ir laikotarpį.
Praktikoje dažniausiai pasitaiko klaidų dėl neteisingai apibrėžtos darbų apimties. Jeigu projekte nenurodyta, kad bus keičiamos laikančiosios konstrukcijos, leidimas gali būti laikomas negaliojančiu. Kitas dažnas trūkumas - energijos audito ataskaitos nebuvimas. Nuo 2026 m. Energijos auditas privalomas visais atvejais, kai planuojama keisti šiltinimo sistemą, langus ar stogą.
Projektą turi rengti atestuotas architektas arba projektuotojas, turintis teisę dirbti su gyvenamaisiais pastatais.

Finansinė Parama ir Kompensacijos
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir kai kurios savivaldybės teikia kompensacijas, jei po rekonstrukcijos pastatas pasiekia aukštesnę energinio efektyvumo klasę.
Svarstant - rekonstruoti ar griauti ir statyti naują, manau, visada verta rinktis rekonstravimą. Egzistuoja pastato gyvavimo ciklo diagrama.
Atlikus darbus būtina padaryti matavimus, vertinimą - sandarumo, energinio efektyvumo testus, jeigu norima gauti sertifikatus ir APVA (Aplinkos projektų vystymo agentūros) paramą.
tags: #kada #reikalingas #namo #rekonstrukcijos #projektas