Kada Reikia Viešinti Techninį Projektą Lietuvoje?

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pakito statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo tvarka. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikia viešinti techninį projektą, atsižvelgiant į naujus reikalavimus ir galiojančius teisės aktus.

Statybą Leidžiančių Dokumentų Išdavimas

SLD išduodami pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto pirmuoju etapu rengiamą dokumentą - projektinius pasiūlymus (jei projektas rengiamas vienu etapu, pateikiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas), kurių sudėčiai nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Jeigu prašymas išduoti SLD buvo teikiamas iki lapkričio pirmosios, tačiau jis nebuvo priimtas tolimesniam vykdymui, t. y. nebuvo perduotas patikrinimui, tokiu atveju pagal minėtą pirminį prašymą pakartotinio prašymo išduoti SLD po lapkričio 1 d. pateikti negalima.

Jei prašymas išduoti SLD buvo pateiktas iki š. m. lapkričio 1 d. Formuojant pakartotinį prašymą išduoti SLD dokumentus į pridedamų dokumentų sritis reikalinga sukelti iš naujo. Visuomenei viešai skelbiami projekto dokumentai turi būti sukelti į atitinkamą pridedamų dokumentų sritį. Kadangi toks pakartotinis prašymas pateikiamas tęsiant pirminiu prašymu pradėtą SLD išdavimo procedūrą, tiek prie prašymo pridedamiems dokumentams, tiek projekto sprendiniams taikomos prašymo pateikimo metu galiojusios teisės normos.

Statytojai neprivalo rinktis pakartotinio prašymo išduoti SLD procedūros ir gali pateikti prašymą dėl SLD išdavimo po 2024 m. lapkričio 1 d.

Projektinio Pasiūlymo Keitimas

Projektinis pasiūlymas apibūdinamas kaip dokumentas, skirtas visuomenei susipažinti apie statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Tačiau ir idėjai, o tiksliau, projektiniams pasiūlymams yra taikomi kvalifikuoti turinio ir formos reikalavimai, kurie nustatyti Statybos techniniame reglamente (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priede).

Pavyzdžiui, vienas tokių reikalavimų - pateikti gana detalų aiškinamąjį raštą, kuriame būtų nurodyta projektuojamo statinio ar jo dalies statybos vieta, pagrindinė naudojimo paskirtis, techniniai ir paskirties rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų skaičius ir kt.). Taip pat turi būti pateikiamas projektuojamų statinių sąrašas, paaiškinami ir pagrindžiami projektinių pasiūlymų sprendiniai, nurodomi laikančiųjų konstrukcijų ir išorinių atitvarų parinkimo motyvai ir kita.

Kitas svarbus reikalavimas - pateikti aiškinamąjį raštą atitinkančią grafinę medžiagą ir joje nurodyti gana tikslias projektuojamo statinio, jo inžinerinių tinklų schemas, kurios būtų parengtos ant gana naujo (ne senesnio kaip 3 metų) topografinio plano.

Kas įvyksta, jeigu statytojas nusprendžia pakeisti vieną ar kelis aukščiau nurodytus projektinių pasiūlymų sprendinius, kai yra rengiamas statinio techninis projektas? Galimi du variantai:

  • Pirmasis - prieš pateikiant savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, gali tekti koreguoti jau pristatytus visuomenei projektinius pasiūlymus ir iš naujo atlikti jų viešinimą.
  • Antrasis - savivaldybė gali nuspręsti, kad jų nereikia iš naujo koreguoti ir viešinti.

Atkreipiu dėmesį, jog galiojantys teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kada projektiniai pasiūlymai turi būti koreguojami ir pakartotinai viešinami, kai techninio projekto rengimo metu yra keičiami jau paviešinti ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo suderinti projektinių pasiūlymų sprendiniai.

Savivaldybės administracijai yra numatyta prievolė patikrinti, ar statinio projektas parengtas pagal nustatytą tvarką. Tikrindami techninio projekto sprendinius atsakingi administracijos darbuotojai turi įvertinti, ar esminiai projekto sprendiniai atitinka tuos, kuriems pritarė savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir ar būtent apie tokio visuomenei svarbaus statinio numatomą projektavimą buvo informuota visuomenė.

2020-11-10 registruotas Statybos įstatymo pakeitimas dar aiškiau reglamentuoja, kad savivaldybės administracija, prieš išduodama statybos leidimą, privalo patikrinti, ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius.

Atitiktis Esminiams Sprendiniams

Statybos įstatyme esminiais sprendiniais įvardijami tokie statinio sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Taigi pagal planuojamą pakeitimą savivaldybės administracija, pastebėjusi, kad statinio techninis projektas ir projektiniai pasiūlymai neatitinka reikalavimų, turi pareigą spręsti, ar šie neatitikimai yra esminiai (keičiantys esminius statinio sprendinius), ar ne.

Jeigu nusprendžiama, kad keičiami esminiai sprendiniai, tuomet nekilnojamojo turto vystytojui teks koreguoti jau patvirtintus projektinius pasiūlymus, juos iš naujo viešinti ir teikti savivaldybės administracijai jiems pritarti.

Keičiant projektinių pasiūlymų sprendinius patariame atsižvelgti ne tik į aukščiau išdėstytus esminius statinių reikalavimus, tačiau ir į susijusius su:

  • asmenų sveikatos apsauga ir higiena (apsauga nuo triukšmo ir oro užterštumo);
  • statinių naudojimo paskirties ir šiai paskirčiai keliamais statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimais;
  • gaisrinės saugos reikalavimais;
  • galimybės patekti į statinius (ypatingai žmonėms su negalia) reikalavimais;
  • energijos taupymo, šilumos išsaugojimo ir tvaraus išteklių naudojimo reikalavimais.

Šis nurodytas sąrašas nėra baigtinis ir gali nebent padėti įsivertinti, ar pakeitimai suteiks pagrindo manyti, kad yra keičiama projektuojamo pastato architektūra, pasikeis pastato (-ų) išdėstymas sklype, ar pokyčiai darys įtaką specialiesiems žemės naudojimo reikalavimams. Jeigu taip - planuokite koreguoti projektinį pasiūlymą, organizuoti naują viešinimą ir kreiptis į savivaldybės administraciją dėl pritarimo.

Techninio Darbo Projekto Derinimas

Pasikeitęs reguliavimas taip pat numato, kad prieš IS „Infostatyba“ teikiant pranešimą apie statybos pradžią, per IS „Infostatyba“ privaloma gauti išvadą dėl parengto techninio darbo projekto iš prisijungimo sąlygas išdavusių subjektų. Prašymo pateikimo išvadai gauti ir jo nagrinėjimo procedūra nustato STR 1.05.01:2017 396 punktas.

Kaip minėta, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. prieš pradedant statybos darbus, Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalo būti pateiktas naujos sudėties pranešimas apie statybos pradžią, kurio nebereikia teikti statybos dalyviams tvirtinti IS „Infostatyba“, tačiau pagal reikalavimus jo sudėtis yra papildyta naujais dokumentais, įskaitant statinio projekto ekspertizę.

Pasikeitus pranešime nurodytiems duomenims, pranešimą privaloma atnaujinti. Nepateikus pranešimo apie statybos pradžią ne tik neleidžiama vykdyti statybos darbų; šios prievolės nesilaikymas sukelia administracinę atsakomybę, o Statybos inspekcijai nustačius, kad statyba vykdoma be šio privalomo dokumento, statybos darbai sustabdomi, iš statytojo pareikalaujama per 10 darbo dienų pateikti tinkamą pranešimą.

Statinių Paskirčių Klasifikavimas

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pakeistas statinių paskirčių klasifikavimas. Pildant dokumentus sistemoje „Infostatyba“ nepriklausomai nuo statinio kadastrinių matavimų atlikimo datos, bus privaloma nurodyti naujas statinių ar jų dalių paskirtis. Pagal IS „Infostatyba“ pateiktą paskirčių konvertavimo lentelę, reikia pasirinkti nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galiojančią paskirtį, į kurią turi būti konvertuota senoji paskirtis, galiojusi iki 2024 m.

Erdviniai duomenys (DWG brėžinys) nuo 2024 m. lapkričio 1 d. yra projekto sudėtine dalimi. Jei statinių projektų (pirmo ir antro projektavimo etapo dokumentų) sudėtis pagal teisės aktus turi atitikti reikalavimus, taikomus nuo 2024 m. Jei statinio projekto sudėtis atitinka iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Visuomenei Svarbūs Pastatai

Galiojančiame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ yra numatyta, kad visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, yra priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai. Tokia klasifikacija taikoma ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems namams, jei po rekonstrukcijos jų bendras plotas viršija tuos pačius 200 kvadratinių metrų.

Jei statomas bent kiek erdvesnis namas 4 asmenų šeimai su antžeminiu garažu dviem automobiliams, toks 200 kvadratinių metrų bendras plotas yra labai nesunkiai pasiekiamas. Dar lengviau jį viršyti statant dvibutį namą.

Jei vienbutis ar dvibutis namas pagal aukščiau pateiktą aprašymą priskiriamas visuomenei svarbiems pastatams, prieš rengiant techninį projektą teks parengti projektinius pasiūlymus, patvirtinti jų rengimo užduotį, derinti Miesto plėtros departamente ir kitose institucijose. Taip pat turės būti rengiamas viešas susirinkimas, apie kurį prieš tai reikės paskelbti sklype įrengtame informaciniame stende arba kaimynams siunčiant registruotus laiškus.

Galiausiai parengus viešinimo procedūrų įvertinimą ir jį įkėlus į informacinę sistemą „Infostatyba“, teks vėl kreiptis į Miesto plėtros departamentą, kad šis pritartų projektiniams pasiūlymams. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad į viešą susirinkimą teks kviestis ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus specialistą pagal jo kuruojamą miesto teritoriją. Šio specialisto dalyvavimas susirinkime yra privalomas.

Visi aukščiau aprašyti darbai ilgai trunka, bet ir gerokai išpučia pastato projektavimo kainą. Susidaro kebli situacija - už nuosavo namo projektą niekas didelių pinigų nėra pasirengęs mokėti. Tuo tarpu architektui tenka daug didesnė atliekamų darbų našta.

Tuo tarpu, kol galioja dabartinė tvarka, teks apsišarvuoti kantrybe ir išleisti gerokai daugiau pinigų, arba projektuoti 199 kvadratinių metrų ploto namą.

tags: #kada #reikia #viesinti #technini #projekta