Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo. Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.
Žemės Mokesčio Pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. žemės mokestis skaičiuojamas nuo visos žemės mokestinės vertės. Mokesčio tarifai - nuo 0,01 iki 4 proc. Kiekviena savivaldybė iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą individualiai.
Apmokestinama Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, kuri nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti, jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus, jeigu įsigyta antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų. Jeigu žemė yra perleidžiama, mokesčio mokėti nebereikia: jei žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais, jei antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Žemės mokesčio tarifai
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.
Žemės mokesčio mokėjimo terminai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
Žemės mokesčio mokėjimo būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.
- Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
- Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
- Alternatyvūs metodai (apmokant iki einamojo mokestinio laikotarpio): Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės Mokesčio Lengvatos ir Išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.
Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Duomenis, reikalingus žemės mokesčiui apskaičiuoti, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia Valstybinė įmonė Registrų centras, Gyventojų registro tarnyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, savivaldybės.
Žemės mokesčio mokėtojui parengiama ir pateikiama žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, kurioje nurodoma, įvertinus mokesčio mokėtojui priklausančias lengvatas, visa mokėtina žemės mokesčio suma ir ankstesniais laikotarpiais susidariusi mokestinė nepriemoka (permoka). Užpildytos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (KIT703) mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Deklaracija pateikiama elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) arba paštu, jeigu mokėtojas nėra prisiregistravęs EDS, arba tiesiogiai, kai mokesčio mokėtojas parašo prašymą nesiųsti deklaracijos paštu. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenys gali būti tikslinami pildant tikslinimo formą (KIT716) už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.
Išimtys ir Lengvatos: Kada Galima Nemokėti Žemės Mokesčio?
Yra lengvatų ir išimčių, kada žemės mokesčio galima nemokėti. Mokesčio nemoka: užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Nuo šio mokesčio atleidžiami žemės savininkai, jei priklausančio žemės sklypo plotas neviršija savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio: asmenys, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nepilnamečiai vaikai.
Tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo yra neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė. Neapmokestinimas tam pačiam asmeniui taikomas tik vieną kartą.
Žemės mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Savivaldybių Tarybų Sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Savivaldybių tarybos taip pat gali sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, atsižvelgiant į biudžeto svarstymus.
Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kuriuo siekiama skatinti efektyvų žemės naudojimą ir užtikrinti valstybei reikalingas pajamas.
Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Sąskaitų faktūrų išrašymas ūkininkams
Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.
Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.
Mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje. Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė.
Mokestis apskaičiuojamas taikant savivaldybės nustatytą tarifą (paprastai nuo 0,01 % iki 4 %) žemės mokestinei vertei. Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo. Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.
Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).
Pajamų mokestis parduodant žemę
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu. Kai kas norėtų tai pavadinti mokesčių vengimu, tačiau tai nėra visiškai teisinga. VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti.
„Pajamų mokesčio lengvata taikoma pajamoms, kurias gyventojas gauna už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai parduotasis daiktas buvo savininko nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų “, - sako R. „Vadinasi, jeigu žemę, įsigytą, pavyzdžiui, 2010 metais, parduosite anksčiau, negu po 10 metų, pavyzdžiui, 2019 metais, iš jos pardavimo gautos pajamos bus priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, o jei 2020 metais ar vėliau, kai jau bus suėję 10 metų nuo įsigijimo dienos, - tai jau bus neapmokestinamosios pajamos“, - atkreipia dėmesį R.
Tokios Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytos pajamų apmokestinimo taisyklės taikomos visais atvejais - neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu žemė buvo įsigyta, kokia yra jos paskirtis bei plotas, kokia pardavimo kaina ir panašiai, pabrėžia VMI atstovė.
„Kadangi žemės pardavimo apmokestinamosios pajamos yra mažinamos jos įsigijimo kaina ir kitais teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais, pajamų mokestį tenka mokėti tik tais atvejais, kai pardavimo kaina yra didesnė už įsigijimo kainos ir privalomų mokėjimų sumą. Jei ji mažesnė arba jei kainos lygios, mokėti pajamų mokesčio nereikės“, - sako R. Priminusi, kad pajamos deklaruojamos ir pajamų mokestis sumokamas iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos, R.
Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliousias pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ta pajamų už parduotą žemę ar kitą turtą dalis, kuri kartu su kitomis metinėmis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis pajamomis (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas, atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gautus autorinius atlyginimus, mažųjų bendrijų vadovų (nesančių nariais), pagal civilinę paslaugų sutartį gautas pajamas) neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) sumos (2019 m. - 136 344 eurų), yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o viršijančioji 120 VDU sumą - taikant 20 proc.
Jei žemės pardavėjas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas, o nuo pajamų už parduotą žemę reikia sumokėti pajamų mokestį, sumokėti jį į biudžetą pats pardavėjas (pajamų gavėjas) turi tuo atveju, kai žemė parduota kitam gyventojui. Šiuo atveju pajamos deklaruojamos ir pajamų mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jų gavimo.
Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas žemę, kuri jo nuosavybėje buvo išlaikyta trumpiau kaip 10 metų, pardavė juridiniam asmeniui, pareiga deklaruoti pardavėjui sumokėtą sumą ir išskaičiuoti pajamų mokestį, taikant 15 proc. Tačiau jeigu nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės nesusijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamos bus didesnės kaip 120 VDU suma (į kurią neįskaičiuojamos jau minėtos pajamos), tai toks nenuolatinis Lietuvos gyventojas turės deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti pajamų mokestį ir nuo 120 VDU viršijančios pajamų dalies, taikant 20 proc. tarifą, primokėti pajamų mokestį.
Taip pat VMI primena, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. gyventojai taip pat gali susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už savo ar sutuoktinio naudai įsigytus pastatų ar kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, lengvųjų automobilių remonto darbus bei nepilnamečių vaikų iki 18 metų priežiūros paslaugas.
R. „Todėl nesvarbu, už kokią kainą žemė buvo ar bus parduota, nes mokėtinas pajamų mokestis nesusidaro. Tačiau atkūrus nuosavybės teises pagal notaro patvirtintą teisių atkurti nuosavybės teises perleidimo sutartį, žemės įsigijimo kaina yra lygi nuliui, jeigu šias teises įgijo ne perleidusio asmens vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, vaikaičiai. Jei žemė įgyta paveldėjimo būdu, jos įsigijimo kaina laikoma vertė, kurią paveldint nustatė valstybės įmonė Registrų centras kaip vidutinę rinkos vertę arba individuali vertė, kurią nustatė turto vertintojas (vertės nustatymo būdą pasirenka pats paveldėtojas). O kai žemė įgyta kaip dovana, jos įsigijimo kaina laikoma dovanos gavimo metu buvusi tikroji rinkos kaina“, - aiškina R.
Pardavus žemę, išlaikytą nuosavybėje trumpiau negu 10 metų, tektų mokėti pajamų mokestį, jeigu žemės pardavimo kaina būtų didesnė už įsigijimo kainą. Tokiu atveju, pajamų mokestis būtų taikomas pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos (prie jos pridėjus privalomus mokėjimus) skirtumui.
Jeigu sklypo dalys žmogui atitenka skirtingais būdais, pavyzdžiui, paveldėjus ir gavus dovanų, tai kiekvienos sklypo dalies įsigijimo kaina bus nustatoma atskirai. Paveldėtos žemės dalies įsigijimo kaina laikytina vidutinė rinkos vertė, kurią nustatė Registrų centras ir kuri nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, arba vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą (paveldėjimo metu buvusi vertė, nustatyta turto vertintojo). O dovanų gautos žemės dalies įsigijimo kaina laikytina jos tikroji rinkos kaina, buvusi dovanos gavimo momentu.
Specifiniai žemės ir kito turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai yra aptarti Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad žemę pardavęs fizinis asmuo ne visada turi mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). „Pavyzdžiui, fizinis asmuo paveldi (atkuria nuosavybės teises) žemės ūkio paskirties žemę, po to pakeičia žemės paskirtį, ją padalina į keletą sklypų ir parduoda. Tačiau jei nebus požymių, kad šis fizinis asmuo ateityje ketina verstis žemės ar kito nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais, jo vykdomi žemės sklypų pardavimo sandoriai nebus laikomi ekonomine veikla ir nebus apmokestinti PVM. R. „Vadinasi, tiek laiško autorė, tiek kitą buvusio senelių žemės sklypo dalį paveldėjusi jos giminaitė, jeigu jos nesiverčia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais, PVM mokėti neturės, net jei kiekvienos iš jų pajamos pardavus savąją žemės dalį, viršys minėtą sumą, ir net jei prieš parduodamos pakeis žemės paskirtį, nes jų vykdomi žemės pardavimo sandoriai nebus laikomi ekonomine veikla“, - pabrėžia R. Virvilienė.
Vienas iš jų - kai fizinis asmuo įsigyja (perka, paveldi, atkuria nuosavybę ar pan.) žemės ūkio paskirties žemę, pakeičia jos paskirtį, suskaido į keletą sklypų, kuriuose atlieka aktyvius veiksmus, pavyzdžiui, nutiesia kelius, įveda elektrą, komunikacijas ir pan., ir dėl to pasikeičia pats objektas, o tik po to ją parduoda.
„Ekonomine veikla būtų laikomi ir PVM apmokestinami nuosavybės teise priklausančios žemės pirkimo-pardavimo sandoriai būtų ir tokiu atveju, jei laiško autorei ar jos giminaitei žemė pagal nuosavybės atkūrimo įstatymą nebūtų priklausiusi - jei fizinis asmuo iš kito fizinio asmens buvo nusipirkęs teisę susigrąžinti žemę atstatant nuosavybės teises į ją, nuosavybės teises į žemę atstatė savo vardu, pakeitė žemės naudojimo paskirtį, žemę suskirstė į keletą sklypų ir juos pardavė“, - pabrėžia pašnekovė.
Paprašyta plačiau paaiškinti apie prievolę skaičiuoti PVM, atsirandančią pardavus žemę statyboms (žemės ūkio, miško, vandens ūkio bei koncervacinės paskirties žemė PVM neapmokestinama - red. past.), R. Konkretus žemės sklypas gali būti priskirtas žemei statyboms tokiu atveju, jei pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR), patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius, specialiuosius, o tais atvejais kai pagal Teritorijų planavimo įstatymą nereikia rengti detaliųjų ar specialiųjų planų bei nustatyti žemės sklypų teritorijos naudojimo parametrų - bendruosius planus), nustatytus sklypo naudojimo reglamento parametrus šiame sklype galima statyba .
„Tai - NTR, teritorijų planavimo dokumentų įvertinimas, išsiaiškinimas, ar žemės sklypui nėra nustatyti šio sklypo naudojimo reglamento parametrai, leidžiantys vykdyti statybą, specialios žemės naudojimo sąlygos, kurios neleistų vykdyti statybą“, - vardija R. Virvilienė.
VMI Teisės departamento direktorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žemės sklypo pardavimo pripažinimas „žemės statyboms“ tiekimu turi būti paremtas aplinkybėmis, egzistavusiomis tuo metu, kai žemės sklypas buvo perleistas ir atsirado prievolė apskaičiuoti PVM.
„Pagal PVM įstatymo nuostatas apmokestinamuoju asmeniu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, taip pat bet koks užsienyje įregistruotas, įkurtas ar įsteigtas vienetas, kuris nėra įvardijamas kaip „juridinis asmuo“, kuris Lietuvoje vykdo ekonominę veiklą. Ekonominė veikla PVM prasme - tai bet kokio pobūdžio veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų, įskaitant tokias veiklos rūšis kaip žemės ūkis, miškininkystė, apdirbamoji pramonė, naudojimasis turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu ir panašiai“, - akcentuoja R.
Fizinio asmens sudaromi žemės tiekimo sandoriai laikomi ekonomine veikla tuomet, kai tokiems sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ir atsikartojimas bei ekonominės naudos siekimas, o bet kokie atsitiktiniai sandoriai, kuriuos sudarę fiziniai asmenys neturi ketinimo vykdyti veiklą ir siekti gauti iš jos pajamų ateityje, nelaikomi ekonomine veikla ir nėra PVM objektas. Tokiomis aplinkybėmis, sako VMI Teisės departamento direktorė R.