Neteisėtas patekimas į gyvenamąsias patalpas Lietuvoje: teisinis reglamentavimas ir apsauga

Šiame straipsnyje aptariamos teisės į privačią erdvę Lietuvoje, įskaitant įstatymus ir teismų praktiką, reglamentuojančius patekimą į privačią nuosavybę ir privatumo apsaugą. Privati nuosavybė yra viena iš pamatinių teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tačiau kartais ši teisė gali būti pažeidžiama neteisėtu patekimu į privačią teritoriją.

Svarbu paminėti, kad teisė į privataus gyvenimo apsaugą yra ginama ne tik Baudžiamojo kodekso, bet ir kitų įstatymų bei tarptautinių konvencijų. Tai reiškia, kad bet koks neteisėtas įsibrovimas į privačią teritoriją gali būti traktuojamas kaip rimtas pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė.

Esame nuolat filmuojami ir fotografuojami savo privačioje valdoje, tarsi bandant fiksuoti kokius nors mūsų padarytus pažeidimus, o mūsų bet kokie veiksmai skundžiami įvairioms teisėsaugos institucijoms bandant įrodyti, jog mes neva kažką negero padarėmė, arba tiesiog yra inicijuojami ir išprovokuojami konfliktai, kad ir kaip mes jų stengiamės išvengti, stengiamės išvis nekontaktuoti ir nepalaikyti jokių santykių su savo kaimynu. Tačiau vis tiek mūsų kaimynas ieško, kaip galima būtų mums kaip nors pakenkti ar kaip nors mus įbauginti. Nuolatos jaučiame baimę, įtampą, jau darosi nebeįmanoma gyventi tokioje kaimynystėje. Kreipėmės į teisėsaugos institucijas, kad kaip nors sudrausmintų prieš mus psichologinį smurtą naudojantį kaimyną, tačiau policija nieko padaryti negalėjo, t. y. buvo paaiškinta: kol nieko neįvyko (pvz., niekas iš mūsų šeimos nesužalotas, neužmuštas, nesame apvogti, nepadaryta žalos turtui), tol policija nieko padaryti negali. Kitaip tariant, mes neturime pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuolatinį mūsų terorizavimą, psichologinio smurto naudojimą prieš mus, o kaimynas tai puikiai žino ir supranta bei tuo sėkmingai naudojasi.

Asmens teisė į privatumą

Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (kaip antai, Lietuvos civilinio kodekso (toliau - CK 2.23) straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau - ADTAĮ), kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.

Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pasisakęs, kad privataus gyvenimo gerbimas yra individo teisė užmegzti ir plėtoti santykius su kitais individais. Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo galis tikėtis privatumo. Net ir profesinėje ar komercinėje veikloje žmogus gali turėti tam tikrą teisę į privatumą.

Iš šių teisės aktų analizės darytina išvada, kad stebint asmens susitikimus su kitais individais, kai šie asmenys gali tikėtis privatumo ir nesant motyvuoto teismo sprendimo arba negavus tokio asmens sutikimo, duomenys apie privatų asmens gyvenimą renkami neteisėtai (pvz. kasacinė byla Nr. 2K-7-629/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

CK 2.23 straipsnis ir teisė į privatų gyvenimą

CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas.

Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai (CK 2.23 str. 2 d).

Taip pat draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus.

Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (CK 2.23 str.

Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant CK 2.23 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 str.

Vaizdo stebėjimas ir asmens duomenų apsauga

ADTAĮ 16 straipsnyje nurodyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Pagal teismų praktiką, kai fiziniai asmenys vaizdo stebėjimą vykdo saugumo sumetimais ir asmens duomenis tvarko asmeniniams poreikiams, tokių duomenų tvarkymas nepatenka į asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo sferą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. N-62-2622/2010) ir nepripažįstamas neteisėtu. Todėl pavyzdžiui, kaimynui savo sklype įsirengus stebėjimo kameras vien savo saugumo sumetimais (apsaugoti savo turtą ir pan.), tačiau neturint tikslo stebėti savo kaimynus ar rinkti apie juos kokią nors informaciją, nėra laikomas kitų kaimynų teisių pažeidimu.

Asmens teisė į atvaizdą

CK 2.22 straipsniu yra ginama ir asmens teisė į atvaizdą. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. (CK 2.22 str. 1 d.).

Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 str. 2 d.). Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai (CK 2.22 str.

Šios teisės normos yra blanketinės - atitinkamai nukreipiančios į ADTAĮ ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą (toliau - ERĮ). Asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą (ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

ADTAĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog tiesioginė rinkodara - veikla, skirta paštu, telefonu ar kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. ADTAĮ 15 straipsnyje įtvirtinta, jog asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu, Kibernetinio saugumo įstatymu ir šiuo įstatymu.

Baudžiamoji atsakomybė už privataus gyvenimo pažeidimus

Taip pat pažymėtina tai, jog asmens teisė į privatų gyvenimą gali būti ginama ir baudžiamosios teisės normomis. BK 165 straipsnio dispozicijoje būsto neliečiamumas yra apibrėžiamas kaip įsibrovimas į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Aiškindamas šeimos gyvenamosios patalpos sąvoką, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad tai yra: „patalpa, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, faktiškai naudojasi ja kaip savo būstu“ (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008). CK komentare, nurodoma, jog, „<...> šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena. Kitaip tariant, gyvenamosios patalpos sąvoka yra ne teisinė, bet faktinė ir apima visas patalpas, kuriose gyvenama, įskaitant namus, butus, sodo namelius, gyvenamuosius vagonėlius ir pan.

BK 167 str. nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus - asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi, fotografavimą ir pan. Informacijos rinkimo būdai įstatyme nėra detalizuoti, tačiau teismų praktikoje ir teisės teorijoje laikomasi nuomonės, jog tai visi įmanomi tam skirti veikimo metodai: asmens sekimas, jo paties ar jo būsto bei privačios valdos stebėjimas, pokalbių klausymasis, susirašinėjimo, kitų privačių dokumentų kopijavimas, šaltinių, kuriuose yra informacija apie žmogų rinkimas, studijavimas, sisteminimas, asmens pažįstamų, jo giminaičių bendradarbių apklausa, gaunamų žinių fiksavimas (pvz. žr. 2012 m.gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-593/2012; 2015 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.

Taip pat pažymėtina tai, jog teismų praktikoje pažymima tai, jog iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu. Taigi laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos (žr.

Kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifiką ir jos nulemtus skirtingus lūkesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės. Vienas tokių atvejų - privačių asmenų-teismo proceso dalyvių teisės pateikti įrodymus įgyvendinimas (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-269/2012, 3K-3-412/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

Pažymėtina ir tai, kad kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog privačių asmenų įrodymų rinkimas negali faktiškai prilygti operatyvinei [kriminalinės žvalgybos] veiklai, kurios priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004).

BK 168 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju informacija gali būti įgyta tiek teisėtai (t. y. informacija sužinota tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar atliekant laikiną užduotį), tiek neteisėtai (t. y. informacija surinkta darant BK 165-167 str. numatytas veikas). Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė nėra numatoma, jeigu atskleista informacija apie privatų asmens gyvenimą buvo įgyta kitais būdais (pvz., tokia informacija ją atskleidusiam asmeniui buvo suteikta laisva valia). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 168 str. baudžiamoji atsakomybė kyla visais atvejais, kai anksčiau minėtais būdais įgyta informacija paskelbiama be asmens sutikimo. Šiuo atveju nėra svarbu, ar yra teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas tokią informaciją žinoti. Atkreiptinas dėmesys, jog toks pagrindas yra numatytas CK 2.23 str.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 165 ir 168 straipsnius yra pradedama privataus kaltinimo bylų procesas (tik pagal nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo tiesiogiai teismui paduotą pareiškimą, prokuroro reikalavimą; tokiose bylose nukentėjusysis asmuo turi pats teikti teismui įrodymus ir palaikyti kaltinimą), o pagal BK 166 str., 167 str. procesas vyksta įprastai, t.y.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta - grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus...

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Teisė į nuosavybę ir jos apsauga

Civiliniame kodekse nustatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl žemės sklypo savininkas turi teisę laisvai apsispręsti - leisti kitiems asmenims lankytis jam priklausančiame žemės sklype, savintis jame augančius vaisius ar kitą derlių.

Pagal Civilinį kodeksą, neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas laikomi privataus gyvenimo pažeidimu. Pagal teismų praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tačiau saugoma teritorija nebus laikoma teritorija, kuri nėra skirta materialinėms vertybėms saugoti.

Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Kaip apsaugoti savo privačią valdą?

Žemės sklypo savininkas, siekiantis apsaugoti savo žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų, visų pirma, turėtų aiškiai išreikšti savo valią, kad trečiųjų asmenų apsilankymas jo privačioje valdoje yra nepriimtinas. Įprastai privačios teritorijos tokiu atveju yra izoliuojamos tvoromis, pažymimos įspėjančiais ženklais, kad tai privati teritorija ir pašaliniams eiti draudžiama.

Ženklas „Privati valda“ nėra privalomas, tai labiau kaip papildoma priemonė įspėti trečiuosius asmenis, kad žemės sklypas yra privatus, o pašaliniai - nepageidaujami. Antra, žemės sklypo savininkas turėtų pagalvoti apie žemės sklypo teritorijos aptvėrimą, nes tik esant aptvertai privačiai teritorijai patekimas į žemės sklypą bus laikomas neteisėtu.

Privačios valdos aptvėrimas

Vaizdo stebėjimas: ar kaimynai gali nukreipti apsaugos kameras į jūsų nuosavybę?

Vaizdo stebėjimą rekomenduotina vykdyti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kita, tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos. Reikėtų įsidėmėti, kad, įrengus žemės sklype vaizdo stebėjimo kameras, filmuota medžiaga bet kuriuo atveju nebus prilyginta kriminalinės žvalgybos gautiems duomenims. Praktikoje laikomasi pozicijos, kad privačių asmenų įrodymų rinkimas negali faktiškai prilygti operatyvinei veiklai, kurios priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys, todėl ar filmuota medžiaga galės būti laikoma įrodymu, visais atvejais bus vertinama individualiai.

Nusprendus įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, rekomenduotina laikytis toliau nurodytų reikalavimų: užtikrinti, kad prieš patenkant į teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai pateikta informacija, kad vykdomas vaizdo stebėjimas, taip pat būtų pateikti žemės sklypo savininko rekvizitai (vardas ir pavardė) ir kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).

Atsakomybė už įsibrovimą

Priklausomai nuo aplinkybių, tretiesiems asmenims, „šeimininkaujantiems“ svetimame sklype, gali kilti civilinė, administracinė, o tam tikrais atvejais - ir baudžiamoji atsakomybė. Tretieji asmenys, kurie savinasi žemės sklype augančius vaisius ar kitą derlių, žaloja ten augančius medžius, pirmiausia atsako pagal Civilinį kodeksą ir privalo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jeigu tokia buvo patirta.

Kadangi patekimas į privačią aptvertą teritoriją yra laikomas neteisėtu, norint apsaugoti žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų, derėtų jį aptverti ir pažymėti ženklu „Privati valda“.

Ką daryti, jei jaučiate psichologinį smurtą iš kaimynų?

Jei jaučiatės nuolat filmuojami ir fotografuojami savo privačioje valdoje, o jūsų veiksmai skundžiami įvairioms teisėsaugos institucijoms, kreipkitės į teisėsaugos institucijas.

Mokesčių administratoriaus teisės patekti į patalpas

Jeigu mokesčių administratorius praneša, jog pavedimas atlikti patikrinimą išrašytas, ir pavedime nurodyta mokesčių administratoriaus pareigūno atvykimo diena, mokesčių administratoriaus pareigūnas, atliekantis mokesčių mokėtojo patikrinimą ir pateikęs tarnybinį pažymėjimą bei pavedimą atlikti patikrinimą, turi teisę visą patikrinimo atlikimo laikotarpį mokesčių mokėtojo darbo valandomis nekliudomai įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas, teritoriją (tarp jų nuomojamas ar naudojamas panaudos teisinių santykių pagrindu), taip pat į mokesčių mokėtojo privačias patalpas ir teritoriją, jei jose vykdoma veikla.

Jei įstatymai nenustato kitaip, be išankstinio įspėjimo patekti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokesčių mokėtojo patalpas, išskyrus fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, mokesčių administratorius turi teisę operatyvaus patikrinimo metu. Šiuo atveju įeiti į minėtas mokesčių mokėtojo patalpas mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę ir ne darbo valandomis, jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai.

Bendrijos pirmininko vaidmuo ir gyventojų teisės

Daugiabučių namų gyventojai dažnai susiduria su įvairiais klausimais, susijusiais su bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu ir pan. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių situacijų ir rekomendacijų:

• Bendrijos narių teisė susipažinti su informacija: DNSB narys turi teisę susipažinti su bendrijos sąskaitomis faktūromis ir banko išrašais. Asmens duomenys turi būti saugomi, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
• Bendro naudojimo objektų priežiūra: Jeigu bute užsikišo kanalizacija, o bėda yra su nuotekų stovu, bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus.
• Triukšmas daugiabutyje: Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių.
• Informacijos trūkumas sąskaitose: Jeigu sąskaitose trūksta informacijos, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų.

Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės atsirado gedimas.

Daugiabučio namo bendrija

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius teisės aktus ir principus, susijusius su teise į privatumą Lietuvoje:

tags: #neteisetas #patekimas #i #gyvenamasiais #patalpas