Neturtinės žalos institutas, jo norminis reglamentavimas ir praktinis taikymas yra gana naujas reiškinys mūsų teisėje, pradėtas plėtoti tik po nepriklausomybės atkūrimo. Daugiausiai diskusijų tiek praktikoje, tiek teisės doktrinoje kelia neturtinės žalos dydžio nustatymas. Juk tik adekvati ir teisinga kompensacija gali užtikrinti, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą pasieks jai keliamus tikslus ir neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinės teisės reikalavimą.
Lietuvos teismų praktikos analizė rodo, kad šiandien trūksta sisteminio požiūrio į neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat daug diskusijų kelia prieštaringa ir nenuosekli kompensacijų dydžio nustatymo praktika šiose kategorijos bylose.
Tai skatina nepasitikėjimą teismais ir piktnaudžiavimą šia teise, todėl būtina suformuluoti aiškų ir vienodą požiūrį į neturtinės žalos atlyginimą. Būtina įvertinti Lietuvos įstatymų leidybos ir jurisprudencijos suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, jų tarpusavio santykį, reikšmę ir priklausomybę nuo neturtinės žalos atlyginimo tikslų ir ginamos vertybės specifikos.
Kompensuojant neturtinio pobūdžio praradimus, įstatyme įtvirtintų kriterijų vertinimas ir taikymas teismų praktikoje labai nevienodas. Dažnai apsiribojama tik jų įvardijimu, neaiškus jų santykis atskirose neturtinės žalos atlyginimo bylose. Neturtinės žalos nustatymo dydžio kriterijų detalizavimas, aiškus ir nuoseklus taikymas galėtų padėti užtikrinti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, bei taip pasiekti teisinio santykio šalių teisių ir interesų tinkamą užtikrinimą.
Lietuvoje jau atsiranda mokslinių publikacijų ir tyrimų, skirtų neturtinės žalos atlyginimo institutui ir jo teismų praktikos analizei. Galime paminėti dr. S. Cirtautienę, kuri atliko itin svarbų mūsų teisinei sistemai disertacinį tyrimą, kuriame pateikė lyginamąją neturtinės žalos reguliavimo analizę įvairiose teisinėse sistemose, siekiant įvertinti atitinkamo teisinio reguliavimo efektyvumą, nagrinėjo ir neturtinės žalos kompensavimo Lietuvos teisėje klausimus.
Šis kriterijų analizei, bei šio instituto taikymo ypatumams analizei, remiantis teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo institutas nagrinėjamas V. Mikelėno monografijoje, o istoriniu - lyginamuoju metodu V. Mikelėnas ir D. Neturtinė žala, kaip vienas iš autorių teisių gynimo būdų, analizuojama lyginimo, istoriniu, teleologiniu, sisteminės analizės bei apibendrinimo metodais, V. Mizaro monografijoje.
Aptariant neturtinės žalos atlyginimą žiniasklaidos teisės srityje - aktuali L. Meškauskaitės monografija. Itin aktualus ir R. Volodko neturtinės žalos kompensavimo problematikos Lietuvoje ištyrimas, kuriame išsamiai analizuojamas neturtinės žalos institutas Lietuvos civilinėje teisėje, jo norminio reguliavimo ir praktinio taikymo aspektai, keliami probleminiai neturtinės žalos atlyginimo klausimai, bei ieškoma racionalūs ir pagrįstų jų sprendimo būdų.
Didelės praktinės reikšmės yra ir R. Špokausko straipsnis nagrinėjantis šio teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nustatymo problematiką, taip pat straipsnis nagrinėjantis neturtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos sužalojimo bylose ypatumus, remiantis Lietuvos teismų praktikos analize. A. Mykolo Romerio universiteto išleistame autorių kolektyvo vadovėlyje taip pat analizuojamas neturtinės žalos atlyginimo institutas.
Paminėtini ir keletas nagrinėjamų temų gvildenusių užsienio autorių: A. Erdelevskis, G. Аюшев, T. P. Budjakova, D. Гущин, R. Zimmermann, H. Koziol ir kt. Darbo praktinė reikšmė - remiantis teismų praktikos, teisės doktrinos analize ir kritika, pateikiami konkretūs neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų vertinimai ir siūlymai.
Darbo tikslas yra išanalizuoti ir atskleisti neturtinės žalos dydžio nustatymo teisinį reglamentavimą ir praktinį taikymą Lietuvoje, bei pateikti galimus problemų sprendimo variantus, kaip pašalinti nustatytus trūkumus. Išnagrinėti šiuos uždavinius, aptarti šio instituto raidą Lietuvoje. Išanalizuoti ir įvertinti įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus praktinę reikšmę.
Remiantis teismų praktika, parodyti Lietuvos teisinio reguliavimo trūkumus, nustatinėjant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ir asmens garbės ir orumo gynimo bylose. Istorinis metodas naudojamas darbe analizuojant neturtinės žalos atlyginimo instituto kilmę, teisinio reglamentavimo kitimą įvairiose šalyse.
Šis ir indentifikuotos svarbiausios problemos. Naudojant šį metodą siekta giliau pažvelgti į atskirus neturtinės žalos reglamentavimo aspektus, pateikti neturtinės žalos nustatymo reglamentavimo istorinę raidą. Abstrakcijos metodu siekiama išskirti esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kuriuos taiko Lietuvos teismai, pateikti jų išsamią analizę ir kritiką.
Šio metodo pagalba išskirti neturtinės žalos nustatymo dydžio kriterijai, jų tarpusavio ryšiai, atskleista dėl kurių kriterijų kyla neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procese nemažai problemų, parodyti kokie galimi šių problemų sprendimo būdai. Lyginamasis metodas naudojamas pakankamai ribotai, kaip papildomas įrankis parodyti, kad kitose šalyse egzistuoja vienoks ar kitoks atitinkamo neturtinės žalos instituto aspekto reglamentavimo būdas.
Šiuo lyginamasis metodas padėjo atskleisti teismų taikoms neturtinės žalos nustatymo kriterijų įvairovę, išanalizuoti jų taikymą skirtingų kategorijų bylose bei pateikti galimas tokio taikymo alternatyvas. Teleologinio metodo pagalba atskleisti ir išanalizuoti neturtinės žalos atlyginimo instituto tikslai, jų kitimas ir įtvirtinimas šiuolaikinėje civilinėje teisėje ir įtaka neturtinės žalos dydžiui.
Teleologinis metodas naudojamas ir Lietuvos teisės aktų, teismų sprendimų analizei ir aiškinimui. Dokumentų analizės metodas naudojamas susipažįstant, tiriant ir atskleidžiant neturtinės žalos instituto reglamentavimą Lietuvos, užsienio ir tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos teismų praktikoje.
Šis metodas taip pat padėjo išanalizuoti Lietuvos ir kitų Europos šalių mokslinę literatūrą. Šio metodo pagalba dokumentai (teismų praktika, įstatymai) darbe naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai, iš kurių gaunami pirminiai ir svarbiausi duomenys.
Sisteminės analizės metodas užima centrinę vietą tiriant visus probleminius neturtinės žalos instituto aspektus. Sisteminio metodo pagalba atskleisti pagrindiniai neturtinės žalos atlyginimo kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismai priteisdami neturtinę žalą, analizuojant CK normas, teismų praktiką.
Sisteminės analizės metodas sudarė galimybes analizuojant Lietuvos teismų praktiką sveikatos sužalojimo ir asmens garbės ir orumo gynimo bylose išskirti esminius kriterijus, pagal kuriuos teismai priteisia asmeniui kompensaciją šiose kategorijos bylose, pateikti teismų praktikos kritiką ir galimus sprendimo būdus.
Šiuo metodu siekta nustatyti ir atskleisti esmines esamos teismų praktikos spragas ir keistinus elementus. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje nagrinėjama neturtinės žalos atlyginimo instituto istorinę raida, neturtinės žalos atlyginimo samprata ir teisinio reguliavimo prielaidos Lietuvoje, taip pat svarbiausi šiuolaikinės civilinės teisės neturtinės žalos nustatymo tikslai.
Antrame skyriuje nagrinėjami ir analizuojami įstatyme įtvirtinti neturtinės žalos nustatymo dydžio teisiniai kriterijai. Pateikiama išsami teismų praktikos analizė, jos kritika ir keistini elementai. Šiame skyriuje, remiantis Lietuvos teismų praktika, analizuojami neturtinės žalos nustatymo ypatumai sveikatos sužalojimo bylose.
Ketvirtame skyriuje analizuojami neturtinės žalos nustatymo dydžio kriterijai, į kuriuos atsižvelgdami teismai mažina priteistinos neturtinės žalos dydį asmens garbės ir orumo gynimo bylose. Pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados ir pasiklymai.
Neturtinės žalos atlyginimo istorinis kontekstas
Neturtinės žalos atlyginimo galimybė jau randama Senajame Testamente: „gyvybę už gyvybę, akį už akį, dantį už dantį etc.“ Tai vadinamoji „atpildo“ teisė, kai pažeidus svarbiausias neturtines vertybes - žmogaus sveikatą ir gyvybę, reakcija į šiuos pažeidimus - atpildas žalą padariusiam asmeniui. Šioje „atpildo“ teisėje priešpriešinis reikalavimas dar nebuvo piniginio pobūdžio.
Jau pirmieji teisės šaltiniai taip pat įtvirtina neturtinės žalos atlyginimą. Štai Dvylikos lentelių įstatyme (450 m. pr. Kr.) numatyta, kad už nesunkius kūno sužalojimus galimi ir piniginiai reikalavimai. Piniginė bauda atlikdavo dvejopą funkciją - ir nubausti žalą padariusį asmenį, ir kompensuoti padarytą žalą.
Vėliau šios reikalavimų formos transformavosi į romėnų teisės privatų baudinį ieškinį actio injuriarum (piniginio reikalavimo ieškinys). Šiuo ieškiniu asmuo buvo saugomas nuo įvairių neteisėts fizinis sužalojims, o vėliau ir kitas asmens teisis pažeidimo atvejais (apšmeižimo, asmens garbės ir reputacijos žeminimu). Taigi actio injuriarum buvo pripažinta galimybė asmeniui prašyti piniginio atlygio už jo neturtinis teisis pažeidimą ir taip užtikrinta asmens neturtinis teisis apsauga.
Šis iš romėnų teisės atėjęs principas Vakaruose Europoje išliko iki XIX a. pradžios. Šią sumą nustatyti privalėjo teisėjas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Ilgainiui baudžiamoji ir civilinė teisė buvo atribotos. Pripažinus bausmės, kaip baudžiamosios sankcijos, ir nuostolių atlyginimo, kaip civilinės atsakomybės formos skirtumą, atsirado kita problema - būtinybė atriboti turtinę ir neturtinę žalą.
Kaip žinoma, pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija - kompensacinė, t.y. svarbu kompensuoti nukentėjusiam žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį. Kol atsakomybė už padarytą neturtinę žalą pasireiškė baudos taikymu, tol neturtinės žalos dydžio klausimas nebuvo aktualus. Už tam tikrus atvejus buvo numatytos fiksuoto dydžio baudos, dar vėliau buvo numatyta galimybė nukentėjusiam prašyti atlyginti žalą, kurios konkretų dydį pinigais nustato teisėjai.
Tokios nuostatos XIX a. buvo įtvirtintos Austrijos, Olandijos, Vokietijos civiliniuose kodeksuose. Šalia neturtinės žalos atlyginimo rėmėjų, atsirado ir priešininkų. Štai, pavyzdžiui, vienas žymiausių Rusijos civilistų G. Šersenevičius kritikavo Rusijos įstatymų sąvado I dalies 670 straipsnį, numatantį nuostolių atlyginimą, Jis manė, kad tokia norma yra amorali ir siūlė ją panaikinti.
1899 m. B. Mugdanas, vienas iš Vokietijos civilinio kodekso autorių, taip pat dėstė radikalią nuomonę prieš neturtinės žalos atlyginimą. Pasak jo, tie, kurie bando ieškoti piniginio žalos atlyginimo už apšmeižiančius teiginius, patys mažai turi garbės, kurią galėtų prarasti. Didžiojoje Britanijoje neturtinės žalos atlyginimas taip pat buvo vertinamas neigiamai. J. H. Ėoms toleranciją ir atleidimą kaip vienintelę galimą atsaką į padarytą blogį priemonę.
Teisės filosofai Christianas Thomasius, Samuelis Stryjus taip pat laikėsi nuomonės, kad piniginiu atlygiu už neturtinius teisių pažeidimus tik pasipelnoma. Taigi, tik XIX a. civilistikoje neturtinė žala kai kuriose Europos šalyse buvo įtvirtinta kaip atskira žalos rūšis (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir kt.).
Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje sovietmečiu
Neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo ir taikymo raidai Lietuvoje darė įtaką (1940-1990 m.) tarybinės teisės doktrina, kurioje neturtinė žala buvo laikoma „amoralia“. G. Амфитеатров teigė, kad neturtinė žala negali būti atlyginama, nes jos negalima įvertinti pinigais. Pagrindiniai argumentai tarybinės teisės doktrinoje, kuriais rėmėsi neturtinės žalos atlyginimo priešininkai buvo šie: 1) neturtinės žalos atlyginimas, būdamas buržuazinės teisės institutas, nei klasiniu, nei moraliniu požiūriu tarybinei teisei nėra priimtinas, nes dvasinis ar fizinis išgyvenims įvertinimas pinigais prieštarautų socialistinei moralei; 2) tokia žala negali būti tiksliai įvertinta piniginiu ekvivalentu. Tokia pozicija buvo vyraujanti tarybinėje teisėje.
Netgi neturtinės žalos atlyginimo šalininkai (S. N. Bratus, A. T. Beliakova, S. J. Doncovas, M. J. Marinina ir kt.) kalbėdami apie neturtinės žalos atlyginimą asmens neturtinis vertybis pažeidimo atvejais, teigė, kad neturtinė žala priteistina tada, kai asmuo ilgą laiką negali normaliai ir visavertiškai gyventi aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Šiuo visuomenės ir socialistinės valstybės labui. Taigi, išskyrus kai kurias valstybes (pvz., Vengriją, Lenkiją, Čekoslovakiją), neturtinės žalos atlyginimas kaip galimas civilinis teisių gynimo būdas nebuvo įtvirtintas. Todėl ir pokario Lietuvoje neturtinės žalos atlyginimo galimybė pirmą kartą buvo numatyta 1990 m. vasario 19 d. priimtame Lietuvos Respublikos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonis įstatyme.
Šias jo garbę ir orumą, turi atlyginti jam padarytą moralinę žalą, kurios dydį (ne daugiau kaip 30 000...
Lietuvos žemėlapis
Žalos ir žalos fondas: kodėl jis svarbus?
tags: #zala #turtui #lengvas #kuno #suzalojimas