Nuo 2001 m. liepos 1 d. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią, jei turite nepilnametį vaiką ir norite parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teises į turimą šeimos gyvenamąją patalpą, reikalingas teismo leidimas. Ši tvarka sukurta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.
Tačiau, jei norite parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, žemės sklypą ar negyvenamosios paskirties pastatus, teismo leidimo nereikia. Teismas, išduodamas leidimus, paiso tik vaiko interesų.
Pagrindinės Priežastys, Kodėl Teismas Gali Atsisakyti Duoti Leidimą
Pagrindinė priežastis, kodėl kartais negalima duoti leidimo parduoti nekilnojamojo turto, yra ta, kad stinga reikiamų dokumentų. Tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai teismas neleidžia parduoti buto, nors šeima pirks namą.
Arba vienas asmuo prašė įkeisti bankui šeimos gyvenamąsias patalpas, kad gautų paskolą verslui vystyti. Teismas negali duoti tokio leidimo, nes nėra jokių garantijų, kad verslas pasiseks ir dėl to nenukentės vaikai.
Teismas gali principingai neleisti parduoti būsto, jei kitas planuojamas pirkinys - nebaigta statyba. Suprantama, jei baigtumas - vos 30 procentų ar tik padėti pamatai, joks teisėjas netraktuos to kaip naujos gyvenamosios vietos vaikams. Tačiau jei bent jau 80 proc. statyba baigta, stengiamasi elgtis geranoriškai.
Pasak teisininkų, jei teismui pateikiami visi reikiami dokumentai, paprastai gauti leidimą nėra jokių bėdų. Procesas užtrunka vos kelias dienas. Tačiau esą reikia atminti, kad teisėjams tvarkingų popierių reikia čia ir dabar. Tuščios kalbos, kas bus ateityje, teismo nedomina. Galima pirkti "dėžutę", kur kyšo laidai, ir pasakoti, kaip gražiai įrengsi vaikui kambarį, bet kalbos - ne įrodymas. Padarykite ir tik tada kreipkitės į teismą leidimo.
Teigiama, kad tai sąlygų gerinimas, o ne bloginimas. Tokiu atveju, matyt, tiesiog pritrūko reikiamų dokumentų.
Pavyzdžiai Iš Praktikos
Vienu atveju pakako, kad mama su vaiku prisiregistruotų pas savo tėvus. Tiesiog pateikėme teismui su tėvais sudarytą panaudos sutartį, kad jie leis dukrai ir jos vaikams naudotis vienu kambariu, ir problema buvo išspręsta.
Teismo leidimas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą | Teisinėkonsultacija.lt
Popierizmo Sunkumai
Nepatogus tas popierizmas, ypač žinant, kad dažnai šeimai teismo leidimo reikia prašyti ne vieną kartą. Tiesa, teisėjai paaiškina, ko pritrūko, kokių dokumentų nebuvo pateikta. Tad belieka pakoreguoti ir kreiptis dar kartą.
Kai kurie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų darbuotojai pritaria, kad būtinybė gauti teismo leidimą kartais tėra tik "popierinis" apsidraudimas bei bandymas parodyti, kaip rūpinamasi nepilnamečiais vaikais. Juolab kad per daugybę metų, kol galioja ši tvarka, žmonės prisigalvojo įvairių fiktyvių veiksmų, kurie padeda sulaukti jiems palankaus teismų sprendimo.
Kadangi nekilnojamojo turto agentūros yra suinteresuotos, jog jų klientas parduotų butą, nes nuo to gaus komisinius, yra tekę girdėti, kad jos pačios padeda sukurti fiktyvias sutartis. Dažniausiai fiktyvių sutarčių apie neva perkamą būstą prireikia tada, kai savo nekilnojamąjį turtą pardavusi šeima planuoja išvykti uždarbiauti į užsienį.
Teisingumo Ministerijos Iniciatyvos
Teisingumo ministerija yra parengusi Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų projektą, kuris šiuo metu yra pateiktas svarstyti Seimui. Pagal siūlomą projektą, parduodant ar įkeičiant butą, kuris yra šeimos turtas, sutuoktiniai turės pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad dėl šio sandorio nenukentės nepilnamečio vaiko interesai.
Šis įstatymas tikrai reikalingas, bet kartais persistengiama, ir notarai iš tėvų reikalauja perteklinių leidimų. Yra buvę atvejų, kai šeima parduoda sodo namelį, kuriame negyvena, ir tai yra jų ne vienintelis nekilnojamasis turtas, bet notarai netvirtina sutarties, kol nėra teismo leidimo. Gaišinamas žmonių laikas be jokio reikalo.
Pavyzdžiui, imant paskolą iš banko ir norint įkeisti butą reikia pažymos iš tarnybos, ar nėra buvę atvejų, kad ši šeima pažeistų vaiko teises. Juk realiai bankai viską nuodugniai patys patikrina ir bet kam paskolų neduoda, tad tokia pažyma atrodo perteklinis reikalavimas.
Ar teismas lygiai taip pat gina vaikų teises, jei tėvai yra nemokūs ir dėl skolų juos reikia iškeldinti iš gyvenamojo būsto? Šeima gali būti iškeldinta iš buto tik pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tokie atvejai nėra dažni, bet tikrai yra buvę, kai teismo sprendimu antstoliai iškeldino šeimą su vaikais iš namų. Įstatymuose parašyta, kad tėvai turi pasirūpinti, kur vaikas gyvens po iškeldinimo. Paprastai gatvėje niekas nelieka - glaudžiasi pas gimines.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko patarėjos Airos Štrimaitienės duomenimis, 2015 metais Klaipėdos apylinkės teismas gavo 1 123 gyventojų prašymus dėl leidimo parduoti, įkeisti nekilnojamąjį turtą. Į tą skaičių įeina ir prašymai gauti leidimą priimti palikimą, gautą vaiko vardu. Iš šio skaičiaus netenkinti 233 prašymai.
