Dovanojimas daugeliui asocijuojasi su paprastu daikto perdavimu, tačiau šis procesas turi specifinių reikalavimų. Būtina atsižvelgti į tai, kad dovanojimo sutarčiai gali būti reikalinga rašytinė forma ar net notaro patvirtinimas, o tam tikri asmenys gali neturėti teisės dovanoti ar priimti dovanų. Be to, pasikeitus aplinkybėms, kartais galima dovaną atsiimti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada valstybė dovanoja butą, kokios yra pagrindinės sąlygos ir įstatyminiai aspektai, susiję su dovanojimo sutartimis bei rentos gavimu.
Valstybės Garantijos Gyvenamųjų Namų, Jų Dalių, Butų Nuomininkams ir Savininkams
Lietuvos Respublikos įstatymai numato valstybės garantijas gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams. Šios garantijos apibrėžtos įvairiais įstatymais ir jų pakeitimais:
- 1999 m. gegužės 13 d. įstatymas Nr.
- 2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr.
- 2002 m. spalio 29 d. įstatymas Nr.
- 2003 m. spalio 14 d. įstatymas Nr.
- 2010 m. birželio 19 d. įstatymas Nr.
Atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą, savivaldybės administracijos direktorius kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra turtą, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą nuomininkams, suteikiantį jiems valstybės garantijas. Jei sprendimą priima kita Vyriausybės įgaliota institucija, savivaldybės administracijos direktorius garantinį dokumentą išduoda per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo.
Grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Iki tol savininkui draudžiama iškeldinti nuomininkus, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.
Savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. Savivaldybė Civilinio kodekso nustatyta tvarka gyvenamąsias patalpas subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams. Šie nuomininkai moka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atleidžiami nuo nuompinigių mokėjimo.
Nuomininkams, likusiems gyventi gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, kurių savininkai nepageidauja susigrąžinti natūra, suteikiama teisė juos privatizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Diskusija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant”
Dovanojimo Sutarties Ypatumai
Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotajam). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.
Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Svarbūs Aspektai Nutraukiant Dovanojimo Sutartį
- Teismų praktikoje pasitaiko, kad senyvo amžiaus asmenys prašo panaikinti dovanojimo sutartis, nes susipyko su asmenimis, kuriems padovanojo savo turtą.
- Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai.
- Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).
Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.
Rentos Sutartis
Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti. Taigi, šiuo atveju skaitytoja (senolė), perleidusi turtą sūnui, būtų rentos gavėja, o jos sūnus - rentos mokėtojas.
Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą.
Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas. Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.
Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.
Dovanojimo ir Rentos Sutarties Palyginimas
Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu.
| Savybė | Dovanojimo sutartis | Rentos sutartis |
|---|---|---|
| Turtas perleidžiamas | Neatlygintinai | Su įsipareigojimais (išlaikymas, priežiūra) |
| Atšaukimas | Galimas tik išskirtiniais atvejais | Galimas, jei rentos mokėtojas nevykdo įsipareigojimų |
| Turto naudojimas | Naujasis savininkas laisvai disponuoja | Ribojamas įsipareigojimais rentos gavėjui |
Apibendrinant, pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo poreikių, t. y. ar reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.