Šiandien varžytynės Lietuvoje vyksta tik internetu, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Tokia turto pardavimo iš varžytynių tvarka įsigaliojo 2013 m. sausio 1 dieną. Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. varžytynės pagyvėjo. Ekonomiškesnė, patogesnė turto įsigijimo forma išplėtė dalyvių ratą, parduodama daugiau išvaržomų daiktų.
Tačiau, kad suprastume, kaip viskas prasidėjo ir kokios peripetijos lydėjo šį procesą, verta panagrinėti vieną istoriją, susijusią su Širvintų mere Ž. Pinskuviene ir jos šeimos verslais. Ši istorija atskleidžia, kaip nekilnojamojo turto sandoriai gali tapti sudėtingų finansinių operacijų pagrindu, o galiausiai - ir bankroto priežastimi.
Sklypas Prie Nemenčinės: Nuo Rezervinio Centro Iki Kotedžų Projekto
Istorija sukasi apie sklypą prie Nemenčinės - didelę keturių hektarų teritoriją, kurioje sovietmečio pabaigoje buvo įkurdintas rezervinis ryšių centras. Karo atveju šis centras turėjo perimti vyriausybinių ryšių perdavimo funkcijas. 2005 metais sklypas tapo būsimu naujakurių rojumi - Ž. Pinskuvienės su partneriais valdyta įmonė čia planavo statyti kotedžus. Bet tai niekada neįvyko.
Nepaisant statybinio fiasko, sklypas, kuriame nepajudinta nė plyta, tapo įrankiu didelės apimties finansinėms operacijoms. Apie pustrečio milijono eurų prasisuko tarp dviejų įmonių, susijusių su Darbo partijos politikais. O šiuos pinigus paskolinęs bankas, panašu, liko prie suskilusios geldos.
Didelės ambicijos, dideli sandoriai ir skambus bankrotas - pagrindiniai šios istorijos elementai. Ir panašu, kad Širvintų merė sugebėjo pasipelnyti iš statybų, kurios ne tik nepasibaigė, bet ir nebuvo pradėtos.
Verslai Su Partijos Kvapu
2005 metais įsteigtas naujas verslas - bendrovė „Stenlitus“. Iš pradžių įmonės akcijas valdė verslo valdymo paslaugų kompanija „Prospera“. Bet tai buvo tik laikina stotelė, prieš ateinant trims naujiems akcininkams.
„Stenlitus“ akcijas beveik vienodomis dalimis pasidalijo trys savininkai. Du iš jų - tiesiogiai susiję su Darbo partija. Pirma - savaime suprantama, Ž. Pinskuvienė, tuomečio „darbiečio“ Seimo nario J. Pinskaus žmona. Kitas akcininkas - verslininkas Artūras Ž. Jis 2008 m. su Darbo partija ketino kandidatuoti į Seimą, tačiau to taip ir nepadarė. Verslininkas tais pačiais metais mirė ir buvo išbrauktas iš kandidatų sąrašų.
Kaip matyti iš Registrų centro „Sienai“ pateiktų dokumentų, „Stenlitus“ tuoj po įsteigimo ėmėsi stambios investicijos. 2005 m. lapkritį įgytas sklypas ir statiniai prie Nemenčinės - jau minėtas buvęs ryšių centras. Iš „Stenlitus“ dokumentų matyti, kad už sklypą galėjo būti sumokėta apie 3,3 mln. litų (mažiau nei milijonas eurų) - tokia vertė įrašyta įmonės balanse.
„Stenlitus“ dokumentuose aiškiai įvardinta ir investicijos paskirtis - kotedžų statyba. Tokią veiklą „Stenlitus“ vystyti planavo nuo 2006 metų. Tačiau įvykiai pasisuko kitaip.
2007 m. ryšių centro teritorija buvo parduota. Kaip rodo dokumentai, tais metais „Stenlitus“ gavo lygiai 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) pajamų. Tolesnė duomenų analizė parodo, kad sklypas parduotas ne naujiems investuotojams, o tai pačiai kompanijai.
Teritoriją prie Nemenčinės iš „Stenlitus“ įsigijo bendrovė „Fintesa“, įsteigta tais pačiais 2007 metais. Kaip ir „Stenlitus“, ji įsikūrė „Europos“ dangoraižyje. Kaip ir „Stenlitus“, šią įmonę įsteigė verslo valdymo paslaugų kompanija „Prospera“. Kaip ir „Stenlitus“, „Fintesa“ netruko pakeisti savininkus.
Du iš trijų „Fintesos“ akcininkų - Ž. Pinskuvienės partneriai bendrovėje „Stenlitus“. Trečiasis - Lentvario įmonė „Kilimai“. Šios įmonės valdyme tiek tuomet, tiek dabar dalyvauja dar vienas Darbo partijos veidas - buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys.
Steigiant „Fintesą“, K. Daukšys buvo neseniai palikęs ministro postą. Jis taip pat pavadavo Viktorą Uspaskichą Darbo partijos pirmininko pareigose. Partijos vairą V. Uspaskichas užleido prasidėjus juodosios buhalterijos skandalui.
Bankas Ir Bankrotas
Kaip jau minėjome, „Fintesa“ už ryšių centro teritoriją paklojo lygiai 9 milijonus litų - beveik trissyk daugiau, nei už šį turtą mokėjo „Stenlitus“. Finansinai dokumentai rodo, kad pinigai „Stenlitus“ kasoje neužsibuvo.
2007 metus „Stenlitus“ baigė turėdama daugiau nei 3,7 mln. litų. Metais vėliau ši suma įmonės balanse susitraukė iki 9,5 tūkstančio. Kur ir kaip išsivaikščiojo „Fintesos“ sumokėti pinigai - dokumentai nedetalizuoja.
Iš kokių lėšų sklypą pirko „Stenlitus“, nustatyti nepavyko. O „Fintesos“ atveju pinigų šaltinis buvo visiškai aiškus. Tai tuometis „DnB“ bankas, dabar žinomas „Luminor“ vardu.
Viešai prieinami dokumentai rodo, kad „DnB“ „Fintesai“ paskolino ne mažiau kaip 2,4 mln. eurų. Ši suma veikiausiai neatspindi visos paskolos vertės, nes ji figūruoja įvykiuose, nutikusiuose maždaug pora metų po ryšių centro teritorijos pardavimo. „Fintesa“, užuot vysčiusi kotedžų statybas, tuomet nuriedėjo į bankrotą.
2009 m. teismo nutartyje aiškiai įvardinta, kad būtent „DnB“ bankas buvo pagrindinis „Fintesos“ kreditorius. Tuomet bendrovė bankui buvo skolinga 2,4 mln. eurų. Anot teismo nutarties, bankas dar 2009 m. balandį nutraukė kreditavimo sutartį ir ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo. Tačiau „Fintesos“ bankrotą inicijavo ne milijonus įmerkęs bankas, o kur kas smulkesnis kreditorius.
Į teismą dėl „Fintesos“ bankroto kreipėsi bendrovė „Stenlitus“. Taip, ta pati įmonė, kuri iš „Fintesos“ 2007 m. uždirbo lygiai 9 mln. litų. Teismo nutartyje nurodoma ieškinio priežastis - negrąžinta skola. Ir visai ne milijoninė.
„Pagal 2008-08-19 paskolos sutartį ieškovas atsakovui paskolino 50 000 Lt. 2009-04-15 atsakovas pranešė ieškovui, kad dėl susidariusios sunkios ekonominės situacijos negalės grąžinti ieškovui nei paskolos, nei palūkanų“, - rašoma dokumente.
Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad „Fintesa“ visiškai neprieštaravo „Stenlitus“ reikalavimui kelti bankroto bylą. „Stenlitus“ santykiai su didžiausiu kreditoriumi - „DnB“ banku - nebuvo tokie šilti.
„Stenlitus“ per teismus bandė nušalinti banko pasiūlytą „Fintesos“ bankroto administratorių. Vietoj jo norėta paskirti kitą žmogų. Vis dėlto teismai buvo banko pusėje ir administratoriaus nepakeitė.
Vykstant „Fintesos“ bankrotui, Ž. Pinskuvienės su ryšių centru susijusiuose versluose jau nebebuvo. Iš „Stenlitus“ dokumentų matyti, kad politikė savo turėtas akcijas pardavė Maltoje registruotai įmonei „Satori Holdings“. Šią kompaniją įsteigė verslo valdymo paslaugų kontoros „Prospera“ atstovybė. Ta pati „Prospera“ Vilniuje padėjo įsteigti ir „Stenlitus“ bei „Fintesą“.
Pinigų Plovimo Šešėlis
„Sienai“ pavyko gauti „Satori Holdings“ dokumentus iš Maltos. Panašu, kad tikrieji šio verslo savininkai buvo slepiami. Oficialiai įmonės akcijas kontroliavo Jungtinės Karalystės pilietė Belinda Lanyon bei Belize registruota ofšorinė įmonė „Decom Holdings Limited“.
Belinda Lanyon po kiek laiko atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Kaip informavo BBC, 2015 m. ji buvo nuteista už trukdymą vykdyti teisingumą ir neteisėtą veiklą. Teismo sprendimu, ji ir jos sutuoktinis pripažinti kaltais dėl dokumentų, reikalingų teisėsaugos tyrimui dėl pinigų plovimo, sunaikinimo. Kaip skelbė leidinys „International Adviser“, pora nuteista dėl to, kad neturėdama licencijos vertėsi patikos paslaugomis ir dalyvavo įtariamose pinigų plovimo operacijose.
Vietoj Milijonų - Nuostoliai Ir Areštas
Viešai prieinami duomenys rodo, kad „DnB“ bankas veikiausiai liko prie suskilusios geldos. Didžiausią ir galbūt vienintelį „Fintesos“ turtą - teritoriją prie Nemenčinės - buvo bandoma parduoti varžytinėse, bet sumos nė iš tolo nepriminė tų pinigų, kuriuos bankas įmerkė į su politikais susijusį verslą.
2010 m. spalį vyko pirmosios varžytinės. Ryšių centro teritorija tuomet buvo parduodama už pradinę 3 mln. litų kainą - trečdalį to, kiek už šio turto pardavimą gavo „Stenlitus“. Pirkėjų neatsirado.
Netrukus surengtos antros varžytinės, kainą nurėžiant iki 1,335 mln. Lt. Jų baigties „Sienai“ išsiaiškinti nepavyko. O „DnB“ veiklą perėmęs „Luminor“ bankas nutarė nesivelti į šią istoriją.
Registrų centro duomenimis, daliai sklypo jau keletą metų taikomas areštas. Jis pritaikytas Generalinės prokuratūros iniciatyva. Kreipėmės į prokurorus prašydami patikslinti arešto priežastis ir motyvus, tačiau prokuratūra tokią informaciją suteikti atsisakė.
„DealDash“ – kaip tai veikia ir patarimai, kaip tai veikia internetiniame aukcione
Elektroninės Varžytynės: Naujas Etapas Turto Pardavime
Šiandien technologijos dėka varžytynės ištobulėjo, tapo skaidresnės ir patogesnės. Nuo 2013 m. sausio 1 d. visos antstolių skelbiamos varžytynės vyksta tik internete, specialiame portale www.evarzytynes.lt, o jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu.
Elektroninės varžytynės turi esminių privalumų: jos vyksta visą parą, dalyvauti labai patogu ir dabar varžytynės skaidrios. Prie antstolių kontorų jau nebesirikiuoja perpirkėjai, įsigydavę turtą komerciniais tikslais. E-varžytynėse turto parduodama daugiau, bet visada lieka daiktų, kuriais niekas nesusidomi.
Nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio portale www.evarzytynes.lt paskelbtos 25 452 varžytynės. Įvyko 6 198 varžytynės, kuriose parduota turto už 207,4 mln. eurų.
Kaip Dalyvauti Varžytynėse?
Varžytynėse dalyvauti gali visi, išskyrus antstolį, kuris organizuoja varžytynes, toje pačioje kontoroje dirbančius kitus antstolius ir personalą, o taip pat jų visų artimus giminaičius ir sutuoktinius. Dalyvio atpažinimas. Dalyvio mokestis. Varžytynių dalyviu asmuo tampa, kai sumoka 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos dydžio mokestį į specialią sąskaitą.
Koks Turtas Gali Būti Parduodamas Varžytynėse?
Varžytynėse gali būti parduodamas nekilnojamasis ar kitoks registruojamas turtas, vertas ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų, o taip pat daugiau kaip 30 tūkst. eurų vertas kitoks turtas (turto vienetas).
Turto Įkainojimas
Iki varžytynių turtas turi būti įkainojamas. Turto kainą antstolis nustato pagal jo nusidėvėjimą, rinkos kainą, taip pat atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Paprastai turto kainą nustato turtą areštavęs antstolis, tačiau tai padaryti gali ir ekspertas.
Kaip Vyksta Varžytynės?
Iki varžytynių pabaigos bet kuris pageidaujantis asmuo gali „gyvai“ apžiūrėti parduodamą turtą. Kainą didinti galima automatiniu arba neautomatiniu būdais. Automatiniu būdu nustatyta kaina padidėja iš karto po kito dalyvio pasiūlymo. Tai, kiek padidėja kaina (intervalą), dalyvis nustato iš anksto. Kaina didinama iki dalyvio iš anksto nustatytos didžiausios siūlomos kainos.
Kainos Didinimo Intervalai
Siūloma nauja kaina gali būti tik didesnė už pradinę kainą. Kiekvienas kainos padidėjimas (intervalas) turi būti ne mažesnis negu 0.5, 0.3 arba 0.1 proc. - priklausomai nuo pradinės turto kainos. Kuo kaina didesnė, tuo intervalas mažesnis.
Štai lentelė su kainos didinimo intervalais:
| Pradinė Turto Kaina | Minimalus Kainos Didinimo Intervalas |
|---|---|
| Iki 15 000 EUR | 0.5% |
| Nuo 15 000 EUR iki 30 000 EUR | 0.3% |
| Virš 30 000 EUR | 0.1% |
Varžytynių Laimėjimas Ir Atsiskaitymas
Varžytynių laimėtoju paskelbiamas didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Varžytynes laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti įsigyto turtą kainą, iš jos atėmęs varžytynių dalyvio registracijos mokestį.
Teisės aktai nustato tam tikrus terminus, per kuriuos ši suma turi pasiekti antstolį. Kuo turtas brangesnis, tuo šis terminas ilgesnis, pvz., daugiau nei 30 tūkst. eurų kainavusio turto kainą dalyvis turi sumokėti per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos, o jei turtas kainavo iki 3 tūkst. eurų, kaina turi būti sumokėta per 10 dienų.
Kas Yra Neįvykusios Varžytynės?
Kartais varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. Taip gali nutikti, jei jose nedalyvauja nė vienas dalyvis. Tokiu atveju turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. Varžytynės skelbiamos neįvykusiomis ir jei laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos arba jei paaiškėja, kad jis apskritai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.
Tokiais atvejais turtas gali būti perduodamas išieškotojui už kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiomis paskelbtose varžytynėse. Taip pat varžytynės gali būti skelbiamos neįvykusiomis tuo atveju, jei iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos.
Tuomet dalyvis turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse, pvz., bankui sumokėtus mokesčius už dalyvio mokesčio pervedimą ir grąžinimą.
Tačiau yra ir atvejų, kai neįvykusios varžytynės gali būti skelbiamos iš naujo. Taip nutinka, jei varžytynės paskelbiamoms neįvykusiomis dėl specialaus interneto portalo esminio veiklos sutrikimo. Šiuo atveju antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes; jos vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip neįvykusiomis paskelbtos varžytynės.
Kas Nutinka, Jei Varžytynės Neįvyksta Dėl Dalyvių Nebuvimo?
Kaip minėta, jei varžytynės neįvyksta dėl dalyvių nebuvimo, turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. Jei išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą, per nustatytą terminą nepraneša antstoliui, kad turtą perims, arba neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, per mėnesį antstolis skelbia antrąsias varžytynes.
Šios vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip pirmosios, skiriasi tik pradinė kaina - antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma mažesnė - 60 proc. nuo turto arešto metu nustatytos kainos (įkainojimo).
Neįvykti gali ir antrosios varžytynės, o priežastys būna panašios kaip ir pirmųjų: nėra dalyvių, išieškotojas atsisako paimti turtą arba varžytynes laimėjęs dalyvis nesumoka kainos ir pan. Tokiais atvejais turtas grąžinamas skolininkui, o pakartotinai pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus jį galima pardavinėti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo. Išimtis taikoma tik hipoteka įkeistam turtui - jis gali būti pardavinėjamas ir anksčiau.
Varžytynių Mažėjimas
Antstolių skelbiamų praskolinto turto varžytynių ir įvykstančių varžytynių skaičius pastaraisiais metais mažėja. Jei 2017 m. paskelbtos 6476 varžytynės ir 1894 varžytynės įvyko, tai 2019 m. paskelbtos jau tik 4985 varžytynės, o įvyko - 1380. Tūkstančiui priverstinai išieškomų skolų pernai teko mažiau negu vienerios (vos 0,8) varžytynės.
Pasak antstolio M. Lekečinsko, varžytynių mažėjimas yra gera žinia, jeigu skolas pavyksta išieškoti iš skolininko pajamų. Tada žmonėms ne taip skaudu, jie mažiau kreipiasi į teismą ir mažiau skundžia antstolių veiksmus.
Kaip pastebėjo advokatas M. Grajauskas, pagrindinė varžytynių mažėjimo priežastis tikriausiai yra makroekonominė: esame tokiame cikle, kai nėra aštrių krizių, nors visi ir kalbame apie koronaviruso krizę. Kol kas dėl įvairių pagalbos priemonių tiek verslui, tiek gyventojams pavyksta išvengti naujų išieškojimų ir naujų bankrotų.
Dabartinę varžytynių situaciją antstolis M. Lekečinskas iliustravo skaičiais. Šiuo metu antstoliai vykdo apie 500 varžytynių, o daugiausia siūloma žemės sklypų - 273 įvairios paskirties sklypai.
Antstolio žodžiais, sklypai turi didžiausią paklausą, ir tai turbūt yra logiška, nes mažiausiai problemų žmogui gali kilti nusipirkus žemės sklypą iš varžytynių (priešingai nei įsigijus patalpas, kurių buvę savininkai gali neišsikelti gera valia). Tačiau perkami ir butai, ir sodybos atokesnėse vietose - matyt, žmonės ieško galimybių pasitraukti nuo pandemijos į saugesnes vietas. Tuo metu transporto priemonės parduodamos tik devynios.
Įstatyme įtvirtinta daug priemonių skolininko interesams apsaugoti. Viena tokių priemonių yra skolininko teisė iki pat varžytynių pabaigos sumokėti reikiamą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.
„Tokiu atveju kiekvienas antstolis atšauks varžytynes, nors jose jau ir bus užsiregistravę dalyviai ir bus pasiūlę kainą,“- pabrėžė antstolis M. Lekečinskas. Skolininko teisė rinktis jam palankiausią atsiskaitymo būdą iki pat varžytynių proceso pabaigos laikoma svarbesne už varžytynių dalyvio (eilinio pirkėjo) teisę įsigyti pageidaujamą turtą.
Varžytynių dalyvio mokestis visiems varžytynių nelaimėjusiems asmenims yra grąžinamas.
Tais atvejais, kai iš varžytynių pardavus turtą, skola dar lieka nepadengta, advokatas M. Grajauskas patarė pasidomėti skolininko veiklos istorija: galbūt jis dar iki varžytynių turėjo turto, kurį perleido, ar padovanojo savo giminaičiams, artimiesiems.
Tęsdamas šią mintį antstolis M. Lekečinskas pridūrė, kad tada, kai turtas būna išslapstomas iki išieškojimo proceso pradžios, tik aktyvus kreditorius gali pasiekti, kad fiktyviai perleistas turtas grįžtų į skolininko turto balansą ir kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į tą turtą.
„Pats antstolis to padaryti niekaip negali. Ir tik tada, kai turtas priklauso skolininkui pagal registrų duomenis arba pagal teismo sprendimus, kurie buvo pasiekti kreditoriaus aktyviais veiksmais, į tokį turtą galima nukreipti priverstinį išieškojimą, apibendrino M. Lekečinskas.
tags: #kada #vyksta #antrosios #varzytines