Klaipėdiečių gyvenimą neretai apkartina tušti ir nešildomi būstai, ypač šaltuoju metų laiku. Šaltis iš greta esančių nešildomų butų skverbiasi ir per grindis, ir per sienas. Aptarsime, ar galima kaip nors priversti individualių namų savininkus šildyti patalpas.
Gyventojų patirtys ir problemos
I.Kanto gatvės 21 name vieno kambario palėpėje įrengtame bute, kurio plotas 34 kv. m, gyvenanti moteris baiminasi, kad teks daug išleisti būsto šildymui, nes kaimynystėje butai nešildomi.
Pasak L.Juršienės, kadangi apačioje ir šone yra nešildomi butai, nuolat būna šaltos grindys ir siena. Į jos būstą skverbiasi šaltis. "Pernai šildėmės elektra. Tikrai trumpomis rankovėmis nevaikščiojome, tačiau už buto apšildymą teko mokėti 600-800 litų. L.Juršienė pasakojo, kad dabar bute įsirengė naują šildymo būdą. Tai atsiėjo apie 10 tūkst. litų.
Į dar sudėtingesnę situaciją yra patekusi Baltikalnio gatvės 7 namo antrajame aukšte gyvenanti šeima. Anot klaipėdiečio, problemų kelia ir laiptinėje besikaupianti drėgmė. Vyras prisiminė, jog į butą su autonominiu dujiniu šildymu kraustėsi, nes manė, kad sumažės išlaidos. Už dviejų kambarių buto, kurio plotas apie 50 kv.
Nešildomų butų įtaka
Pasak N.Čapo, dauguma name esančių butų šildomi dujomis. "Kai būstų savininkai pastate įrenginėjo dujinį šildymą, savivaldybės būsto nuomininkai buvo palikti nuošaly. Anot D.Netikšienės, butai I.Kanto gatvės 21 name bus suremontuoti. Spalį vėl buvo paskelbtas konkursas šiems darbams.
Baltikalnio gatvės 7 name savivaldybei priklauso butas pirmame aukšte. Jis yra tuščias, tačiau nebus remontuojamas. "Šis butas bus parduotas kaip savivaldybės turtas. Pasak D.Netikšienės, savivaldybė neturi labai daug butų, kurie yra nešildomi. Tokių pastatų yra Baltikalnio, Butsargių, Laukų, Gėlių, Šturmanų, Turistų, Molo gatvėse.
D.Netikšienės teigimu, šiuose pastatuose bus įrengiamas dujinis šildymas. Anot D.Netikšienės, savivaldybės butų nuomininkai taip pat susiduria su problema, kai nėra šildomi privatūs butai. Tokia situacija Klevų gatvės 6 name.
Teisinis aspektas ir galimos priemonės
"Į nusiskundimus apie nešildomus butus reaguojama. Atliekami patikrinimai, surašomi aktai, įpareigojimai pradėti šildyti. Vedėja prisiminė, kad praėjusią žiemą žmonės kreipėsi dėl pastato, kurio pirmajame aukšte buvo parduotuvė. Įstaiga buvo uždaryta, o patalpos nebešildomos.
Civilinio kodekso 4.76 str. "Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas...
Mokesčių paskirstymas bendrijoje
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju). Žr. 3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka...
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai... Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise....
Šildymo būdų apžvalga
Vargu ar galima kalbėti apie vienintelį geriausią (arba blogiausią) šildymo būdą, nes visi jie turi savų privalumų ir trūkumų. Straipsnyje apžvelgiami kieto kuro, dujomis, elektra ir geoterminis šildymo būdai. Nurodyti kuro kiekiai ir išlaidos apskaičiuotos 200 kv. m. ploto namui, imti 2008 01 12 duomenys.
Pagrindiniai kriterijai, pasirenkant šildymo sistemą yra jos kaina, naudojamo kuro kaina ir įrenginio įrengimo ir aptarnavimo sąlygos bei komforto lygis. Dar neseniai šildymas malkomis buvo pati pigiausia šildymo rūšis, tačiau pamažu ji tampa prabanga. Vien 2005 - 2006m. sezoną šis kuras pabrango dvigubai, jis brangs ir toliau, todėl daugelis vartotojų renkasi akmens anglis, pjuvenų briketus arba granulių kūrenimą.
Šildymo būdų palyginimas
Kietu kuru šildomos sistemos kainuoja apie 3 - 10 tūkst. lt. Priklausomai nuo sezono, šildymas malkomis atsiena apie 1,5 - 2,5 tūkst. lt, jei laikysime, kad vienas kub. m malkų kainuoja 100Lt. Akmens anglis - viena nešvariausių kuro rūšių, turinti daug sieros. Tačiau vardan žemos kainos individualių namų gyventojai linkę ignoruoti šį trūkumą.
Sparčiai populiarėjanti alternatyva brangstančioms malkoms - pjuvenų briketai. Jie yra šiek tiek brangesni už malkas, tačiau sausesni už jas (apie 10 proc. drėgnumo), didesnė jų energetinė vertė. Laikoma, kad viena tona briketų prilygsta 4-5 kietmetriams malkų. Tai supaprastina transportavimo ir laikymo problemas, nes briketai užima mažiau vietos nei malkos.
Granulės - pati patogiausia kietojo kuro rūšis. Kuro padavimas į katilą yra automatizuotas (bunkerio papildymas kas 3 - 7 dienas arba kartą per sezoną, priklausomai nuo kuro bunkerio talpos) ir nereikalauja nuolatinės priežiūros, tereikia įsigyti kokybiškų granulių. Automatiškai palaikoma nustatyta patalpos temperatūra. Tačiau granulėmis kūrenamų sistemų kaina - gerokai aukštesnė nei kitų kietojo kuro sistemų - ji siekia 8 - 30 tūkst. lt.
Šildymas dujomis ilgą laiką buvo „aukso vidurys“, atsižvelgiant tiek į sistemos kainą, tiek į komforto lygį, tiek į išlaidas vienam sezonui. Įranga kainuoja nuo 1,5 iki 12 tūkst. lt., o iki 2008 m. metinės išlaidos, siekė apie 2-2,3 tūkst. lt (sezonui reikia apie 2,5-3 tūkst. kub. m., kaina - 0,76 Lt už kub. m). Specialios priežiūros šiam katilui nereikia, jis šilumą reguliuoja automatiškai.
Šilumos siurblys - itin taupi ir autonomiškumą garantuojanti technologija (nereikia dujų prievado ir vežti kuro), tačiau jos įrengimas kainuoja brangiau nei bet kuriuos kitos sistemos - nuo 36 iki 50 tūkst. litų. Be to, šiai sistemai įrengti reikia nemažai būtinų sąlygų: reikalingas 10 kW elektros prievadas, 3-6 arų plotas kolektoriaus klojimui arba vieta pastatyti siurblio įrenginiui, jei pasirenkamas oro šilumos siurblys.
Šiuo metu šildymas elektra - pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų, jei laikysime, kad viena Kwh kainuoja vidutiniškai 29,5ct, o per metus reikia 22 tūkst. Kwh. Tačiau šios sistemos įrengimas neabejotinai yra pats pigiausias - tik 3-5 tūkst. litų.
| Šildymo būdas | Įrangos kaina (Lt) | Sezono išlaidos (Lt) | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|---|
| Kietas kuras (malkos) | 3,000 - 10,000 | 1,500 - 2,500 | Santykinai pigu | Reikalauja daug priežiūros |
| Kietas kuras (akmens anglis) | 3,000 - 10,000 | 1,500 - 1,900 | Žema kaina | Nešvarus kuras |
| Kietas kuras (pjuvenų briketai) | 3,000 - 10,000 | 2,000 - 2,500 | Kompaktiškas | Šiek tiek brangesnis už malkas |
| Kietas kuras (granulės) | 8,000 - 30,000 | 2,000 - 3,000 | Automatizuotas | Aukšta įrangos kaina |
| Dujos | 1,500 - 12,000 | 3,000 | Patogus | Brangsta dujos |
| Šilumos siurblys | 36,000 - 50,000 | 1,300 - 2,700 | Taupus, autonomiškas | Labai brangus įrengimas |
| Elektra | 3,000 - 5,000 | 6,500 | Paprastas įrengimas | Brangus eksploatavimas |
Šaltinis: LŠTA pranešimai
Apibendrinant, nors tiesiogiai priversti individualių namų savininkus šildyti patalpas gali būti sudėtinga, egzistuoja teisinės priemonės ir bendrijų susitarimai, kurie gali padėti spręsti šią problemą. Svarbu atsižvelgti į gyventojų patirtis ir pasirinkti efektyviausią šildymo būdą, atsižvelgiant į kainą ir komfortą.
12 tipų šildymo sistemų jūsų namams
tags: #ar #indvidualiu #namus #savininkus #galima #privesti