Knygų ir seminarų apie tai, kaip tapti laimingam, paklausa rodo, kad žmonės vis dažniau bando suprasti, kas yra toji laimė, pastebi psichologas Remigijus Stripeikis. Visgi keista - išsivysčiusiose šalyse, kurių gyventojai turi viską, ko siekti ragina laimės mokytojai, matome didelius sergančiųjų depresija skaičius.
Vartotojiška kultūra smarkiai pakeitė tai, kaip suvokiame laimę, tačiau fundamentalioji taisyklė, kad žmogus pats yra savo laimės kalvis, laikui nepavaldi, svarsto R. Stripeikis.
- Psichologiniu požiūriu laimę galiu įvardyti kaip vidinę būseną. Būdamas laimingas, žmogus jaučia vidinį pozityvą, džiaugsmą, jį užplūsta psichologinės jėgos. Tiesa, šiuo metu laimė vis dažniau siejama su išoriniais dalykais: pasiekimais asmeniniame gyvenime, pripažinimu visuomenėje, daiktais.
Norint suprasti, kad esi laimingas, mąstymo procesai mažai reikalingi. Kai jauti laimės jausmą, tą akimirką nelieka abejonių, tu aiškiai tai supranti. Tik po kurio laiko įsitraukia protas, jis ima klausti, ar čia tikrai buvo laimė, gal tai kažkas kita? Sąmoningas žmogus, net kai jam nesiseka, neleidžia sau pratrūkti dideliais pykčiais, nugrimzti į depresiją.
Laimė - pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas. Nelaimingas žmogus neturi įkvėpimo dirbti nei savo, nei kitų labui, jis dažnai nebejaučia noro gyventi. Taigi ko reikia, kad žmogus būtų laimingas?
Žmogaus laimės, klestėjimo jausmą (nepainiokime su materialiu klestėjimu) nagrinėja pozityvioji psichologija. Šią populiarėjančią psichologijos kryptį sukūrė buvęs Amerikos psichologų asociacijos vadovas Martinas Seligmanas, remdamasis pagrindinėmis humanistų Abrahamo Maslow, Carlo Rogerso ir Ericho Frommo idėjomis.
Kitaip nei klasikinės psichologijos, kurios ištakos glūdi sprendžiant psichologines problemas, pozityviosios psichologijos nagrinėjimo objektas yra laimingi žmonės. Jeigu žmogaus būklę galėtume atvaizduoti skalėje nuo -10 (depresija, neviltis ir t. t.) iki +10 (džiaugsmas, laimė), tuomet vaizdžiai būtų galima sakyti, kad klasikinė psichologija padeda žmogui, tarkime, iš būsenos -7 pereiti į būseną -2 arba geriausiu atveju pasiekti nulį, pavyzdžiui, atsikratyti baimių, liūdesio, depresijos ir grįžti į normalią būseną.
Galima rasti daug literatūros, kurioje teigiama, kad šiuolaikinio žmogaus laimei reikalinga sportiška arba aktyvi gyvensena, sveika mityba, pakankamas miegas ir pan. Tai daugiau higieniniai geros savijautos, kasdienės geros nuotaikos veiksniai, o pozityvioji psichologija nagrinėja žmogaus gyvenimą platesniame kontekste. Šios psichologijos krypties atstovų nuomone, laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes - būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas.
Trys laimingo gyvenimo kokybės
Malonus gyvenimas
Dauguma turbūt sutiksite, kad malonaus gyvenimo pagrindas - patiriamos malonios emocijos (linksmybės, kelionės, pramogos) ir darnūs santykiai (su šeima, draugais, kolegomis). Štai mano pažįstamas Marius - pripažintas advokatas. Turi savo korporatyvinės teisės kontorą, krūvas klientų užsakymų, dirba iki nakties beveik visus vakarus, o net ir laisvesnius dažniausiai praleidžia mieste su klientais. Marius turtingas: automobilis, namas, sodyba, egzotiškos kelionės, solidi sąskaita banke.
Kaip laimė susijusi su pinigais? Pinigai, turtas, materialinė gerovė suteikia lengvesnį pagrindą patirti daugiau primityvaus pasitenkinimo, malonumo. Bet čia svarbu atskirti du dalykus - pagrindinius poreikius ir turtą. Pagrindiniai poreikiai: šiltas stogas virš galvos, maistas, apranga, būtiniausi pirkiniai sau ar savo artimiesiems, turi būti patenkinti. Apie kokią laimę žmogus gali galvoti, kai vos suduria galą su galu?
Žinoma, geros žinios, kad šiais interneto ir globalizacijos laikais beveik visi protingi, darbštūs, norintys mokytis žmonės darbo rinkoje anksčiau ar vėliau suranda ne minimaliai mokamus darbus. Tačiau vėliau, patenkinus pagrindinius poreikius, pinigai mažai siejasi su laimingumu. Taip, jie padeda lengviau pasiekti pozityvių emocijų: mėgautis pramogų pasauliu, keliauti į egzotiškus kraštus, džiaugtis prabangiu automobiliu, didesniu butu ir t. t.
Tačiau yra labai daug turtingų žmonių, kurie nėra laimingi. Pozityviosios psichologijos atstovai tvirtina, jog neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai (jų už pinigus jau taip lengvai nenupirksi) bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas.
Jeigu pozityvioms emocijoms susikurti papildomos lėšos gali padėti, tai teigiami santykiai aplink žmogų priklauso tik nuo jo paties pasirinkimo ir pastangų. O kaip su laime turint šeimą bei vaikų? Pozityvios psichologijos požiūriu šeima arba vaikai nėra būtina laimingo gyvenimo sąlyga. Tačiau šeima ir vaikai labai svarbūs maloniajam gyvenimui. Sveika, draugiška, didelė šeima suteikia daug džiaugsmo ir, žinoma, patenkina teigiamų santykių poreikį. Vaikai taip pat iš dalies suteikia gyvenimui prasmės. Neretas tėvas žiūri į savo vaikus, gerą jų išauklėjimą kaip į savo prasmingą palikimą šiai žemei ir žmonijai.
Psichologų Edo Dienerio ir Eunkooko M. Suho tyrimai rodo, kad šeimas sukūrę žmonės teigia esą laimingesni. Tačiau malonų gyvenimą kuria ne pati šeima, o geri santykiai. Jeigu gyvenant šeimoje nuolatos patiriamos neigiamos emocijos ir jaučiama įtampa, laimės tai greičiausiai neprideda. Na, o šeimos nesukūrusiems žmonėms arba vaikų neturinčioms šeimoms taip pat yra kur pasisemti malonumų.
3 dalykai, kurių reikia norint sukurti ilgalaikę meilę savo santykiuose
Įtraukiantis gyvenimas
Daug kam pažįstamas jausmas, kai kokia nors mėgstama veikla mus taip užvaldo, kad laikas, rodos, sustoja, aplinkiniai ištirpsta - mes maksimaliai įsitraukę į gyvenimo vyksmą. Tai vadinama įtraukiančiu gyvenimu. Kiekvienas turime savo aistrą: sportą, meną, verslą, savo profesiją, pomėgius, rūpinimąsi artimuoju, o gal namų ruošą. Norint būti laimingam, neužtenka vien malonaus gyvenimo, užpildyto pozityviomis emocijomis. Reikia turėti visiškai įtraukiančią veiklą.
Laimė vien malonumais ir pozityviomis emocijomis paremtame gyvenime išblės kaip itališkų ledų skonis - pirmieji kąsniai bus dieviški, o vėliau viskas taps vienoda ir nuobodu. Įtraukiantis gyvenimas pagrįstas veikla, kurioje atsiskleidžia žmogaus asmeninės stiprybės. Gal tai guvus ir greitas protas, mokėjimas bendrauti, laki vaizduotė, nuolatinis noras tobulėti, atkaklumas, drąsa ir energija, o gal tiesiog atvira širdis, draugiškumas, užuojauta ir meilė kitiems.
Geriausia, kai žmogaus darbas paremtas jo pomėgiais, aistromis ir asmeninėmis stiprybėmis. Kai jo iššūkiai atitinka jo gebėjimus, kad per lengvi nekeltų nuobodulio, o per sunkūs - streso. Danguolė - 40 m. personalo vadovė, turinti gražią šeimą ir neblogai mokamą darbą. Tačiau, nors viskas gerai klojasi, ji nesijaučia visiškai išnaudojanti savo gebėjimus. Nuo pat paauglystės Danguolė mėgo dekoruoti namus ir sulaukusi keturiasdešimties ji ryžtasi keisti savo profesiją - įstoja į Dailės akademiją, kartu su visa meniško jaunimo banga ketverius metus mokosi ir įgyja interjero dizaino bakalauro laipsnį.
Prasmingas gyvenimas
Paprastai žmogus paeiliui pereina visus šiuos etapus: malonų gyvenimą papildo įtraukiančiu, įtraukiantį papildo prasmingu. Anksčiau ar vėliau pilnatvei pasiekti pradeda reikėti ko nors daugiau. Tai gali būti noras ką nors palikti po savęs, padėti kitiems, bet svarbiausia - gyventi dėl ko nors didingesnio, būti reikšmingesnio dalyko dalimi, t. y. gyventi prasmingai. Pranas - penkiasdešimtmetį perkopęs klestintis verslininkas, sulaukęs pirmųjų anūkų, nesiskundžiantis sveikata, jau kurį laiką nebeaukojantis viso savo laiko darbui - sugeba pasiekti gyvenimo pusiausvyrą. Beveik bet kuris verslas, kurį jis įsteigia, būna sėkmingas ir toliau didina jo turtus. Jau aišku, kad ne tik jam, bet ir jo vaikams gyvenime, matyt, niekada nebereikės dirbti. Tačiau Pranas jaučia, kad iki visiškos laimės jam dar kažko trūksta. Ir tai atranda tik nutaręs savo sėkme pasidalyti su kitais - įkūręs labdaros fondą, remiantį talentingiausius moksleivius ir studentus. Kiti atranda gyvenimo prasmę religiniuose potyriuose, tačiau tai tinka ne visiems.
Tyrimų duomenimis, laimingas žmogus gali būti ir tikintis, ir netikintis, tačiau pagal statistiką tikintys žmonės sakosi esą laimingesni. Vieni esame labiau optimistai, kiti - pesimistai. Optimistai kasdien patiria daugiau teigiamų emocijų, o pesimistai priešingai. Manoma, kad net 50 proc. šio labiau optimistinio ar labiau pesimistinio emocinio lygio yra įgimta. Kita didelė dalis susiformavusi vaikystėje. Žmogus gali išmokti būti optimistiškesnis, tačiau pasikeisti jis gali tik 5-15 procentų. Tai nėra daug, tačiau mes galime keisti savo įsitraukimą į veiklą, rasti gyvenimo prasmę, sukurti teigiamus santykius. Čia ribų nėra, todėl papildomų laimės, džiaugsmo šaltinių reikia ieškoti šiuose gyvenimo aspektuose.
Ką kiekvienas jau rytoj galime padaryti, kad būtume laimingesni? Įvertinkime savo gyvenimą per pozityviosios psichologijos laimingo gyvenimo sudedamųjų dalių prizmę. Ar gyvenimas jums malonus, jaučiate daug teigiamų emocijų ir palaikote darnius santykius? Ar gyvenimas įtraukiantis - darbas arba veikla įtraukia ir yra pagrįsta individualiomis stiprybėmis? Kaip su prasmingu gyvenimu - ar galima savo veiklą padaryti prasmingesnę, naudingą didesniems tikslams, o ne tik sau?
Jungtinės Tautos kasmet paskelbia laimingiausias pasaulio šalis. Pirmą kartą Pasaulio laimės ataskaitoje Norvegija atėmė nugalėtojos titulą iš savo kaimynės Danijos, o Lietuva taip ir neperžengė penkiasdešimtuko ribos. Ar iš tiesų nemokame būti laimingi? Psichologai sako, kad laimė yra kaip formulė, kurią galime susikurti patys.
Pagal atsakymus į klausimą, ar esate labai laimingas, Airija, Islandija ir Nyderlandai yra laimingiausios šalys Europoje. Vertinant visą pasaulį, tarp dešimties laimingiausiųjų puikuojasi ir ne tokios turtingos šalys (palyginti su Lietuva): Venesuela, Nigerija, Filipinai, Turkija.
Sąmoningas žmogus, net kai jam nesiseka, neleidžia sau pratrūkti dideliais pykčiais, nugrimzti į depresiją. Jis nepasiduoda, galvoja ir veikia kita linkme ir taip laukia tų laimės momentų.
- Laimė gali pasireikšti kaip pajautimas, dažnai žmogų aplankantis staiga, netikėtai. Būna, žmogui tiesiog kyla nepaaiškinamas jausmas, kad jis yra laimingas. Pamatęs gerą reklamą, žmogus pagalvoja, kad jis nori reklamuojamo daikto, paslaugos. Vis dėlto, žvelgiant į tyrimus ir mokslininkų pastebėjimus, būsena, kai žmogus, atrodytų, nei iš šio, nei iš to pasijaučia laimingas, dažniau pasitaiko vaikystėje, jaunesniame amžiuje. Vėliau staiga kylantis laimės jausmas aplanko vis rečiau, tačiau tai nereiškia, kad laimės būsena dingsta.
Dabartinėje visuomenėje priimta, kad kuo labiau augame, bręstame, tuo daugiau pareigų prisiimame, apsikrauname rūpesčiais. Todėl žmogus dažniau renkasi nebūti laimingas - vietoje to jis renkasi spręsti problemas, siekti užsibrėžtų tikslų, kelti ir narplioti gyvenimiškus uždavinius.
- Ar yra būdų, kaip išlaikyti tą ryšį su savo vidumi ir kuo dažniau patirti laimės būseną?
- Esminis būdas gana paprastas - prisiminti tuos momentus, kai jaučiausi laimingas, ir priimti tai, kad nuo manęs paties priklauso, ar tie momentai kartosis, o gal netgi taps mano nuolatine būsena. Viskas prasideda nuo pamąstymo. Linkiu kiekvienam surasti laiko atsisėsti, nusiraminti, bent trumpam atidėti rūpesčius į šalį ir pasižiūrėti į savo vidų, nebijoti savęs paklausti, kas man gyvenime svarbu, dėl ko aš gyvenu. Gyvenime yra daug kelių, tad, atsidūrus kryžkelėje, tenka rinktis, kuriuo eiti. Ir jei žmogus pasirenka ieškoti vidinės laimės, tada jau gali prisidėti ir įvairios psichologinės, meditacinės technikos.
- Galbūt ne visi susimąstytų apie savo gyvenimo kelią, jo tikslą, tačiau kyla jausmas, kad nuolat siekti laimės mus verčia ir aplinka. Knygynų lentynose - šūsnys knygų apie tai, kaip gyvenime tapti sėkmingam, internete - galybė reklamuojamų saviugdos trenerių vedamų kursų ir seminarų su pažadu pasidalyti stebuklinga 10-ies žingsnių, kaip tapti laimingam, programa. O kur dar socialiniai tinklai ir juose eskaluojama iškreipta laimės samprata...
- Šioje situacijoje įžvelgiu du momentus. Matome didelę tokių knygų, kursų, seminarų paklausą, vadinasi, žmonės ieško, bando suprasti, kas yra ta laimė. Pagrindinė vartotojiškos visuomenės idėja - jeigu jautiesi blogai, turi pasiekti daugiau, tada tapsi laimingas. Būtent ją yra perėmę tie žmonės, kurie siekia kitiems padėti tapti laimingiems. Laimės mokytojai moko pasitikėti savimi, drąsiai eiti į priekį, bet o kas toliau? Apie tai nelabai kalbama. Sakykime, imsi savimi labiau pasitikėti, tave paaukštins darbe, uždirbsi daugiau pinigų, tau bus lengviau susirasti antrąją pusę. Bet juk tai ilgalaikės laimės neatneša, nebent momentinį džiaugsmą, trunkantį kelias dienas, savaites, mėnesį...
- Galbūt iš vartotojiškos kultūros kilo ir įprotis atidėlioti laimę?
- Manau, taip. Vartotojiškumas yra esminis šiuolaikinės kultūros, ekonomikos variklis. Žmogus visada laukia, kada bus geriau. Tokia pati samprata perimama ir asmeniniame gyvenime: ateityje pasieksiu tai, dar padarysiu tą, tada nusipirksiu aną, o tada jau būsiu laimingas... Žmogus visą gyvenimą nesąmoningai ieško laimės patirčių ir jų iš tikrųjų turi, tačiau būtent aplinka ir visuomenė jam primeta, kad laimingas jis bus tik kažką įsigijęs ar kažko pasiekęs.
- Pastebime įdomų paradoksą: kuo daugiau laimės mokyklų ir mokytojų, tuo, atrodytų, daugiau nelaimingų žmonių. Daugėja sergančiųjų depresija ir kitomis psichikos ligomis, Lietuvoje vis dar regime didžiulius savižudybių skaičius. Visgi ko gero tie, kurie moko žmones būti laimingus, mažai kalba apie gilumines problemas, nekelia vertybinių klausimų. Kai žmogus, pasiekęs tai, ką daugelis laiko svajone, supranta, kad yra nelaimingas, jį ištinka krizė, galinti privesti prie depresijos, net savižudybės.
- Išreiškėte mintį, kad už savo laimę atsakingas pats žmogus. Nepaisydamas to, kas dedasi aplink, jis pats renkasi, būti laimingam ar ne. O ar žmogus gali būti laimingas nepalaikydamas santykio su kitu?
- Ko gero, jose yra tiesos. Paprastai kuo žmogus laimingesnis, tuo labiau savo laime jis nori dalytis su kitais. Besidalydamas laime, žmogus gali padėti tapti laimingesniems ir savo aplinkos žmonėms. Bet ar tam, kad žmogus jaustųsi laimingas, jis privalo turėti partnerį, šeimą, vaikų? Manau, žmogus tikrai gali ieškoti laimės ir vienas, jeigu jam taip norisi. Kita vertus, ko gero, neretai vis tiek norisi bendravimo. Todėl neskirstyčiau į kategorijas, ar laimė pasiekiama vienatvėje, ar santykyje, ir jeigu taip, koks tas santykis turėtų būti.
- Galbūt pastebėjote, kad kartais netikėtai paklaustas, ar jis laimingas, žmogus sutrinka. Sako nežinantis, niekada apie tai nesusimąstęs arba tikina, kad atsakymas gali skirtis priklausomai nuo dienos, nuotaikos ir pan.
- Norint suprasti, kad esi laimingas, mąstymo procesai mažai reikalingi. Kai jauti laimės jausmą, tą akimirką nelieka abejonių, tu aiškiai tai supranti. Tik po kurio laiko įsitraukia protas, jis ima klausti, ar čia tikrai buvo laimė, gal tai kažkas kita?
- Kaip jau minėjau, pirmiausia siūlyčiau atsisėsti, kuriam laikui atidėti rūpesčius į šalį ir išdrįsti su savimi būti maksimaliai atviram ir sąžiningam. Kai aiškiai supranti ir, kaip juokauju, pasidarai mini savo paties minčių mokslinį tyrimą, turi aiškias išvadas apie tai, kas tau yra svarbu. Kitas žingsnis - imti jas realizuoti. Sąmoningas žmogus, net kai jam nesiseka, neleidžia sau pratrūkti dideliais pykčiais, nugrimzti į depresiją. Jis nepasiduoda, galvoja ir veikia kita linkme ir taip laukia tų laimės momentų.
Laimės ieškoti savo viduje - nė kiek ne lengvesnis kelias, nei siekti su išoriniais dalykais siejamos laimės, tačiau jis toks yra. Puikus atsakymas į amžiną klausimą apie gyvenimo prasmę yra tiesiog būti laimingam. Sutikite, kad šis atsakymas, nors ir paprastas, bet pakelia nuotaiką.
Laimė - ne taškas, kurį galima pasiekti, o procesas. Procesas, pilnas išgyvenimų, pilnas pasinėrimo į tai, ką mums neša kasdienybė. Galime pilnai įsivaizduoti net ir tai, kad žmogus, išgyvenantis kokią nors nelaimę, kančią ar skausmą, tuo pat metu gali jaustis laimingas. Skamba kaip paradoksas, bet iš tikrųjų kančia irgi sudaro mūsų gyvenimo dalį ir kažkuo mus praturtina.
Visais laikais žmonės siekė būti laimingais: tai kiekvieno asmens tikslas, neatsiejamas nuo pilnatvės ir visaverčio gyvenimo pojūčio. Vis tik, laimė dabar suvokiama vis įvairiau. Šiandieninis žmogus jau nepasitenkina tiesiog didele šeima, stogu virš galvos ar šaldytuvu, nuolat pilnu maisto.
Šiuolaikinis, XXI amžiaus žmogus siekia visokeriopos gyvenimo pilnatvės, kuri neatsiejama yra ir nuo sėkmės. Tačiau, klausimas, į kurį dažnam sudėtinga surasti atsakymą kamuoja daugelį: koks gi yra sėkmingas žmogus? Ar tai kiekvieną laisvą akimirką darbui skiriantis darboholikas, o gal priešingai, visas gyvenimo suteikiamas galimybes išnaudojantis optimistas, be didelių svarstymų duris atveriantis visiems pokyčiams?
Atsakymas į šį klausimą kiekvienam mūsų gali skambėti skirtingai ir individualiai. Vis tik, daugelis sėkmingų asmenų yra vienijamų panašių įpročių, tiesų bei požiūrių į gyvenimą. Iš esmės, tai negali stebinti: juk tinkamas nusiteikimas gali lemti tiek daug: tiek aplinkinių požiūrį ir mūsų vertinimą, tiek ir mūsų pačių emocinę, net fizinę būseną. Net ir sudėtingų situacijų metu, tinkamas nusiteikimas, veiksmai bei pasirinkimai padės įveikti visas negandas, o tai dažnai ir tampa raktu į sėkmę.
Žinoma, aklai sekti kitų, net garsių pasaulio sėkmingiausiųjų patarimų nederėtų. Juk ne be reikalo sakoma, jog kiekvienas esame savosios laimės kalvis. Iš tiesų, stebėkite savo gyvenimą ir tai, kokie pasirinkimai, nusistatymai, gal net paprasti kasdieniai įpročiai atneša jūsų taip siekiamą rezultatą. Tik stebėdami save, savo vidines emocijas, galėsite pastebėti, kas iš tiesų veiksminga jūsų gyvenimo kelyje, o tuomet, galėsite džiaugtis atradę raktą į sėkmę.
Sėkmingi žmonės neturi laiko apkalboms ir aplinkinių kritikai
Taip, aklai sekti kitų gyvenimo keliu ir atkartoti sėkmę atnešančias gyvenimo praktikas nerekomenduojama. Kita vertus, iš sėkmę jau atradusių žmonių galima pasimokyti ir bendrinių, visiems mums, kaip visuomenės nariams aktualių vertybinių dalykų. Čia pateikiame keletą gyvenimo tiesų, kurios, iš pirmo žvilgsnio, lyg ir yra suprantamos ir siekiamos kiekvieno, tačiau realybėje, greito gyvenimo, konkurencijos ir pavydo pasaulyje, dažnai yra pamirštamos.
| Sėkmingi žmonės | Nesėkmingi žmonės |
|---|---|
| Negaili komplimentų sau, mylimiesiems ir aplinkiniams | Yra linkę kritikuoti save ir visus kitus |
| Nebijo pokyčių ir su entuziazmu priima permainas | Vengia pokyčių ir nuolat žvalgosi į praeitį |
| Nelaiko pagiežos, lengvai pamiršta bei atleidžia | Kaupia savyje pyktį ir nepamiršta senų nuoskaudų |
| Kalba apie savo planus, idėjas bei ateities tikslus | Kalba apie kitų žmonių pasiekimus, asmeninį gyvenimą bei pasirinkimus |
| Yra žingeidūs ir trokšta mokytis visą gyvenimą | Blokuoja bet kokią naują informaciją ir mano esantys visažiniai |
| Prisiima atsakomybę už savo veiksmus ar pasakytus žodžius | Kratosi atsakomybės ir nuolat kaltina kitus, net dėl savo pačių klaidų |
| Yra dėkingi aplinkiniams ir gyvenimui už visus gautus šansus | Jaučiasi nusipelnę sėkmės, net ir neįdedami jokių pastangų |
| Džiaugiasi kitų pasiekimais ir laimėjimais | Menkina kitų pergales ir skleidžia negatyvą |
| Neįvertina kitų pagal savo gyvenimo prizmę | Stereotipiškai žvelgia į žmones ir yra linkę kategorizuoti |
Žinoma, negalime tapti į siaurus stereotipų rėmus įspraustais individais. Negalime kategoriškai teigi, kad viena ar kita nuomonė, požiūris į gyvenimą ar elgesys būtinai prišauks sėkmę, o kita, signalizuoja apie nelaimingą žmogų, kuris, vargu, ar kada taps sėkmingu.
Tikriausiai, būtent atvirumas ir kitoniškumo supratimas gali tapti veiksniu, išskiriančiu sėkmingą žmogų iš pilkos visuomenės masės. Atvirai žvelkite į pasaulį, į kitokius žmones, kultūras, gyvenimo filosofijas. Tik taip sukaupsite įvairiapusišką patirties bagažą, įgysite daugiau žinių apie mus supantį pasaulį, kartu, ir apie save patį. O pažindami kitus bei save, neabejotinai pritrauksite ir sėkmę.
Atraskite subalansuoto gyvenimo džiaugsmą ir sėkmė suras jus pati
Vis tik, sėkmė nėra vienas dalykas. Bendras pasitenkinimas gyvenimu ir sėkmė žengia koja kojon kartu. Juk pasisekimo jūs galite siekti įvairiose gyvenimo srityse: karjeroje, šeimoje, santykiuose, tiesiog vidiniame savo emocijų pasaulyje. Kadangi sėkmė nėra galutinis ir vienareikšmis konceptas, svarbu išmokti būti lanksčiais: augti, stebėti save ir tuos, į kuriuos lygiuojamės.
Kaip jau minėta, sėkmingiausi žmonės lieka aktyvūs ir žingeidūs visą gyvenimą. Jie nebijo mokytis, kasdien atrasti ir sužinoti kažką naujo. Tam tikrai nereikia gaudyti kiekvieno, daug pasiekusio žmogaus žodžio ar nuolat lankyti įvairius seminarus ar kursus. Mokytis mes galime ir iš savo draugų, tėvų, vaikų, mylimųjų.