Šiame straipsnyje aptarsime kadastrinius matavimus, jų svarbą, teisinį reglamentavimą Lietuvoje, matininkų vaidmenį ir kitus svarbius aspektus, susijusius su žemės sklypų valdymu bei tvarkymu.
Kas Yra Kadastriniai Matavimai?
Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypų ribų nustatymo, statinių vertės ir jų faktinių parametrų nustatymo, bei dokumentavimo procesas, kurio metu atliekami matavimai ypatingai tiksliais specializuotais matavimo prietaisias ir surašomi duomenys apie žemės ir statinių charakteristikas ir naudojimą.
Šie matavimai yra esminiai norint tiksliai apibrėžti sklypo ir statinių ribas, plotą bei kitas fizines savybes. Kadastriniai matavimai yra svarbi nekilnojamojo turto valdymo dalis, užtikrinanti tikslų sklypų ribų nustatymą ir dokumentavimą. Šie matavimai yra būtini tiek privačioms, tiek viešosioms įstaigoms, siekiant užtikrinti teisėtą ir efektyvų žemės ir statinių naudojimą bei valdymą.
Kodėl Kadastriniai Matavimai Yra Svarbūs?
Kadastriniai matavimai reikalingi įvairiose situacijose. Pirmiausia, jie yra būtini perkant arba parduodant žemės sklypus, nes padeda pirkėjui ir pardavėjui tiksliai suprasti, ką jie perka arba parduoda (miesto teritorijoje dažniausiai notarai nevykdo sandorio). Sklypo kadastriniai matavimai yra svarbūs vystant statybos projektus, nes leidžia architektams ir inžinieriams tiksliai planuoti pastatų vietą ir išdėstymą sklype, išvengiant pastato suprojektavimo ar pastatymo už sklypo ribos.
Kadastriniai matavimai suteikia patikimą ir išsamią informaciją apie sklypo ribas, struktūrą, pastatus, plotą, juridines teises, kitus reikšmingus duomenis, todėl tokie matavimai yra viena iš esminių nekilnojamo turto sandorių sudarymo dalių.
Tikslumas ir išsamumas atliekant kadastrinius matavimus yra svarbūs, nes gali turėti įtaką tiek perkant - parduodant nekilnojamą turtą, tiek ir jo valdyme ilgalaikėje perspektyvoje. Atlikus matavimus yra sukuriami žemėlapiai ir planai, kur nurodoma sklypo ribos, pastatų vietos, kiti reikšmingi elementai.
Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?
Kadastriniai matavimai - tai procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo, pastato ar inžinerinių tinklų) tikslūs geodeziniai, fiziniai ir juridiniai duomenys.
Kadastriniai matavimai reikalingi:
- Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Kadastrinių Matavimų Eiga
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai kompleksinis procesas, skirtas tiksliai nustatyti ir oficialiai įforminti žemės sklypo ribas, plotą, naudmenų sudėtį bei kitus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Jis apima ne tik techninius matininko darbus vietoje, bet ir visą procedūrinę bei teisinę eigą - gretimų sklypų savininkų informavimą, ribų ženklinimą, pastabų nagrinėjimą, suderinimus su valstybės institucijomis, dokumentų patikrą bei galutinį duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
Procesas pradedamas nuo parengiamųjų veiksmų - archyvinių ir teritorijų planavimo dokumentų surinkimo bei analizės. Šio etapo trukmė labai priklauso nuo konkrečios situacijos: jei duomenys lengvai prieinami, jis gali užtrukti vos kelias dienas, tačiau jei reikia archyvuose ieškoti senų planų, derinti prieštaringus duomenis ar analizuoti teritorijų planavimo dokumentus, šis etapas gali išsitęsti iki kelių savaičių. Lygiagrečiai matininkas atlieka pirminius sklypo matavimus vietovėje - fiksuoja esamus riboženklius, tikrina faktinį žemės naudojimą, identifikuoja naudmenas, statinius bei kitus situacijos elementus.
Vienas svarbiausių etapų - gretimų žemės sklypų savininkų informavimas apie numatomą ribų ženklinimą. Pagal galiojančią tvarką pranešimai turi būti įteikti ne anksčiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ženklinimo. Jei savininkai neatvyksta arba nesutinka su ribomis, jiems suteikiama papildoma teisė teikti pastabas raštu, tam skiriant iki 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo. Gavus pastabas, matininkas per penkias dienas privalo nuspręsti, ar procedūra tęsiama, ar reikia atlikti pakartotinį ženklinimą, atsižvelgiant į išsakytas pastabas.
Parengti kadastrinių matavimų dokumentai teikiami derinti atsakingoms institucijoms. Jei sklypas patenka į saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektų apsaugos zonas ar kitas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas turinčias vietoves, būtina gauti papildomus suderinimus su atitinkamomis institucijomis, o kiekvienas toks derinimas gali užtrukti nuo 10 iki 20 darbo dienų. Registrų centro derinimas paprastai trunka iki 20 darbo dienų, tačiau, jei reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, jo priėmimas gali užtrukti 20-30 darbo dienų.
Užbaigus visus derinimus, atnaujinti kadastro duomenys teikiami įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Registravimo procedūra dažniausiai trunka iki 10 darbo dienų. Vis dėlto, jei matavimų metu kyla ginčų dėl ribų, procesas gali gerokai užsitęsti, ypač jei nesutarimai sprendžiami teisme.
Daugelis klientų nustemba, kad kadastrinių (geodezinių) matavimų procesas užtrunka gerokai ilgiau, nei tikėtasi. Svarbu pabrėžti, jog didžiausią laiko dalį sudaro ne techniniai matavimo darbai, o procedūriniai ir teisiniai reikalavimai - derinimai su institucijomis, sprendimų priėmimas bei duomenų tikrinimas. Šie etapai dažnai nepriklauso nuo paslaugos teikėjo valios, todėl planuojant žemės sklypo pardavimą, pirkimą ar vystymą, matavimus rekomenduojama pradėti iš anksto, kad būtų užtikrinta pakankamai laiko visoms privalomoms patikroms ir formalumams.
Apibendrinant, idealiomis sąlygomis, kai nėra jokių ginčų, o visi derinimai su institucijomis vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų procesas - nuo darbų pradžios iki galutinio įregistravimo - gali būti užbaigtas per 2-3 mėnesius. Vis dėlto praktinė patirtis rodo, kad įprasta trukmė siekia 4-6 mėnesius. Sudėtingesniais atvejais, kai kyla nesutarimų su kaimynais, nuosavybės struktūra yra komplikuota arba reikalingas kelių institucijų pritarimas, procesas gali užsitęsti ir ilgiau nei vienerius metus.
Patyręs matininkas, išmanantis teisės aktus ir derinimo procedūras, gali gerokai sumažinti riziką, kad procesas užsitęs ar kils ginčų. Tokiu atveju net sudėtingi matavimai atliekami sklandžiai, o dokumentai be kliūčių pripažįstami tiek administracinėse, tiek teisminėse procedūrose. Laiku ir tiksliai atlikti matavimai užtikrina aiškias sklypo ribas, teisinį apibrėžtumą ir didina turto vertę. Tai investicija, kuri atsiperka, nes leidžia išvengti konfliktų, sutaupyti laiko ir užtikrinti sklandų žemės naudojimą ateityje.
Kadastriniai matavimai yra esminė nekilnojamojo turto valdymo ir tvarkymo dalis, atliekanti ne tik praktinę, bet ir teisinę funkciją, užtikrinant tikslų žemės ir statinių ribų nustatymą bei jų dokumentavimą.
Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje kadastriniai matavimai yra griežtai reguliuojami teisės aktų, užtikrinančių, kad visi matavimai būtų atliekami tiksliai ir laikantis nustatytų standartų. Tokią tvarką užtikrina Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras, kurie prižiūri matininkų veiklą, duomenų pateikimą ir registravimą.
Teisės aktai, reguliuojantys kadastrinius matavimus Lietuvoje, nustato reikalavimus matavimų atlikimo procesui, matavimo tikslumui ir rezultatų pateikimui. Registrų centras atlieka kadastrinių duomenų registravimą, vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir patvirtintomis vidinėmis taisyklėmis, kurios užtikrina procesų skaidrumą, duomenų patikimumą bei atitikimą standartams.
Be to, matininkai privalo turėti galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, užtikrinančius jų kompetenciją ir teisę vykdyti kadastrinius matavimus. Taisyklėse taip pat numatyta, kad visi kadastriniai matavimai turi būti atliekami naudojant sertifikuotą įrangą ir laikantis nustatytų procedūrų. Atsakingas požiūris į šiuos reikalavimus yra būtinas siekiant užtikrinti sklypų ribų tikslumą, teisinį aiškumą ir galimų ginčų prevenciją.
Matininkų Vaidmuo
Kadastrinius matavimus atlieka kvalifikuoti specialistai - matininkai, kurie turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikacijos pažymėjimą. Matininkai naudoja specializuotą įrangą, tokią kaip GPS imtuvai ir tacheometrus, kad atliktų tikslius matavimus ir sudarytų sklypo planą.
Nepaisant detalaus reguliavimo, svarbu pabrėžti, kad kadastrinių matavimų tikslumas ir atitikimas teisės aktams yra kritiškai svarbūs.
Geodeziniai Ir Kadastriniai Matavimai: Kuo Skiriasi?
Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi. Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.
Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.
Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.
Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.
Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas.
Žemės Paskirties Keitimas
Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.
Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.
Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.
Kur Kreiptis Norint Pakeisti Žemės Paskirtį?
Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:
- Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- Žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
- Pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- Įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį).
Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.
Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.
Kaip Pasirinkti Matininką?
Prireikus atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus - matininkus. Jei prireikė tokio pobūdžio paslaugų, verta pastebėti, labi svarbu tinkamai pasirinkti jos teikėjus. Nors nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vistik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.
Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais.
Pagrindiniai Kadastro Elementai
- Kadastro vietovės ir blokai
- Duomenų saugojimas
- Koordinatės
Kadastro Vietovės Ir Blokai
Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus.
Duomenų Saugojimas
Duomenys saugomi laikmenose.
Koordinatės
Duomenys saugomi koordinačių sistemoje.
Sklypo Kampų Nustatymo Būdai
Nustatant sklypo ribas ir plotą, naudojami įvairūs metodai, pradedant nuo paprastų grafinių būdų ir baigiant sudėtingais geodeziniais matavimais.
Plotų Matavimo Būdai
Gamtoje plotai matuojami analitiniu ir geometriniu būdu. Matuojant didelių žemės sklypų plotus, dažnai derinami įvairūs plotų matavimo būdai. Skaičiuojama dažniausiai pagal vietovėje atliktų matavimų duomenis. Plotų nustatymo tikslumas yra artimas tiesioginių linijinių matavimų tikslumui ir 3-5 kartus didesnis negu plotų, matuojamų planuose ir žemėlapiuose.
Grafinis Metodas
Grafinis būdas yra toks, kai matuojamas sklypo plotas plane sudalijamas į paprasčiausias figūras. Topografiniame plane arba žemėlapyje pavaizduotas sklypas dalijamas į trikampius, stačiakampius arba trapecijas. Matuojami šių figūrų elementai, reikalingi jų plotui apskaičiuoti. Sudėjus visų figūrų plotus, gaunamas bendras plotas.
Planimetrai
Didelių sklypų plotus topografiniuose planuose ir žemėlapiuose galima matuoti planimetru dalimis arba derinant grafinį ir mechaninį būdus. Planimetrų yra įvairių, bet labiausiai paplitęs polinis planimetras. Matuojant plotus, planimetro polius gali būti matuojamo sklypo viduje arba už jo ribą. Pirmasis atvejis yra bendresnis. Dažniausiai kiekvienas plotas matuojamas keturis kartus. Sklypo kontūras apvedamas laikrodžio rodyklės kryptimi. Gaunamos atskaitos a2. Paskui šiek tiek pakeičiama poliaus padėtis, kad planimetro atskaitos skirtųsi nuo ankstesnių, ir plotas matuojamas vedant adatėlę prieš laikrodžio rodyklę (atskaitos a3, a4). Pakartotinai matuojama pakeitus planimetro poliaus padėtį. Kai kuriose užsienio šalyse gaminami elektroniniai planimetrai. Jais plotas skaičiuojamas automatiškai.
Analitinis Metodas
Geometrinių figūrų plotus galima skaičiuoti analitiškai. Matuojamą plotą įbrėžiama apytiksliai lygiaplotė geometrinė figūra: trikampis, stačiakampis, trapecija arba apskritimas. Planimetru išmatuojami teigiami ir neigiami plotai, kurie yra tarp kontūro linijos ir įbrėžtos figūros. Tada skaičiuojama šių plotelių algebrinė suma AP.
Kombinuotas Skaičiavimo Būdas
Kitas didelių plotų kombinuotas skaičiavimo būdas yra naudojamas nustatant ūkių plotus. Jo esmė ta, kad plotai skaičiuojami pagal ūkių ribų posūkio taškų stačiakampes koordinates, gautas išmatavus geodeziniais prietaisais lauke arba topografiniuose žemėlapiuose bei planuose digitaizeriu (kartometru). Ūkių plotų absoliutinės paklaidos gautos ne didesnės kaip 1,6 ha, o santykinės kinta 1:2000-1:8000.
Kampų Matavimas Geodeziniais Metodais
Geodeziniais metodais matuojami kampai horizontaliojoje arba vertikaliojoje plokštumose. Atitinkamai kampai skirstomi į horizontaliuosius ir vertikaliuosius. Pavyzdžiui, horizontalųjį kampą sudaro šio kampo kraštinių OA ir OB projekcijos horizontaliojoje plokštumoje. Vertikalųjį arba polinkio kampą v, vertikaliojoje plokštumoje W sudaro tašką A su horizontaliąja kryptimi.
Matuojamo horizontaliojo kampo viršūnėje centruojamas ir nustatomas gulsčiai skritulys su padalomis. Prietaiso žiūronu vizuojama paeiliui p taškus A ir B bei skritulyje atskaičiuojama jų ir a2. Vertikalusis kampas matuojamas prietaisu, kuriame yra vertikalusis skritulys su padalomis, žiūronas ir priemonė skritulio atskaičiavimo nuliniam indeksui O nustatyti į vertikalią padėtį.
Šiuolaikinė totalinė stotis, naudojama geodeziniams matavimams
Valstybinės Žemės Sklypo Dalies Apskaičiavimas
Valstybinės žemės sklypo dalies apskaičiavimas yra svarbus procesas, nustatant minimalų žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams eksploatuoti.
Žemės Sklypo Ploto Apskaičiavimo Metodika
Minėtoje Metodikoje nustatyta, kad mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę:
Smin = Astat + Spriež
Kur:
- Smin - mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas;
- Astat - statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių;
- Spriež - statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais), kuris apskaičiuojamas pagal formules:
- kai statinio užimamas plotas < 250 m2, Spriež = 6 √Astat · 2,00;
- kai statinio užimamas plotas ≥250 m2 ir < 2 000 m2 , Spriež = 6 √Astat · 3,00;
- kai statinio užimamas plotas ≥2 000 m2, Spriež = 6 √Astat · 10,00.
Taigi, apskaičiuojamas minimalus žemės sklypo plotas, reikalingas pastatui eksploatuoti, kuris yra pažymimas žemės sklypo plane. Likusi žemės sklypo dalis yra paskirstoma proporcingai pastatų bendrajam plotui ir yra naudojama bendrai.
Teisės Aktai
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
- Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
Kadastriniai Matavimai Ir Duomenų Nustatymas
Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatuose nurodytų informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo arba jų įgaliotų asmenų, statytojo (užsakovo) ir matininko sutartis, išskyrus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
tags: #kadastriniai #matavimai #naudingas #plotas