Kadastriniai matavimai yra esminė nekilnojamojo turto valdymo ir tvarkymo dalis, atliekanti ne tik praktinę, bet ir teisinę funkciją, užtikrinant tikslų žemės ir statinių ribų nustatymą bei jų dokumentavimą. Šie matavimai yra būtini tiek privačioms, tiek viešosioms įstaigoms, siekiant užtikrinti teisėtą ir efektyvų žemės ir statinių naudojimą bei valdymą.
Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypų ribų nustatymo, statinių vertės ir jų faktinių parametrų nustatymo, bei dokumentavimo procesas, kurio metu atliekami matavimai ypatingai tiksliais specializuotais matavimo prietaisias ir surašomi duomenys apie žemės ir statinių charakteristikas ir naudojimą. Šie matavimai yra esminiai norint tiksliai apibrėžti sklypo ir statinių ribas, plotą bei kitas fizines savybes.
Taip pat kadastriniai matavimai svarbūs ne tik atliekant žemės sklypų pardavimą, pirkimą ar nuomą, bet ir projektuojant statinius, formuojant infrastruktūrą bei sprendžiant teisinius ginčus dėl nuosavybės ribų. Kadastriniai matavimai reikalingi įvairiose situacijose. Pirmiausia, jie yra būtini perkant arba parduodant žemės sklypus, nes padeda pirkėjui ir pardavėjui tiksliai suprasti, ką jie perka arba parduoda (miesto teritorijoje dažniausiai notarai nevykdo sandorio).
Sklypo kadastriniai matavimai yra svarbūs vystant statybos projektus, nes leidžia architektams ir inžinieriams tiksliai planuoti pastatų vietą ir išdėstymą sklype, išvengiant pastato suprojektavimo ar pastatymo už sklypo ribos.
Kadastriniai matavimai naudojant modernią įrangą.
Kadastriniai ir Geodeziniai Matavimai: Skirtumai
Galite pastebėti, kad vienur yra vartojama sąvoka kadastriniai matavimai, o kitur - kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas.
Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė. Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.
Žemės sklypų kadastriniai, dar kitaip geodeziniai, matavimai yra apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas, jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos, kiti techniniai nekilnojamo turto matmenys, geometriniai duomenys.
Kadastrinių Matavimų Eiga
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui. Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.
Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), išmatuojamos žemės sklypo ribos, koordinuojami riboženkliai, kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir ne mažiau kaip dvi kiekvieno sklype esančio pastato (išskyrus laikinąjį) kertės. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.
Valstybinė Koordinačių Sistema LKS-94
vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje buvo pradėta taikyti Lietuvos koordinačių sistema LKS-94 (taip vadinamoji - valstybinė koordinačių sistema), kuri buvo įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ ir integruota į bendraeuropinę sistemą.
1942 m. koordinačių sistema ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema atliekant geodezinius matavimus, rengiant planus ir sudarant naujus žemėlapius šiuo metu nebenaudojama.
Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis.
Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nebuvo eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pokyčiai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą.
Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vienodų paklaidų, kurios gali atsirasti transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžių.
Šių paklaidų dydžiai yra skirtingi (pvz., Radviliškio rajono gyvenvietėse (Acokavų k., Alksnupių k., Baisogalos mstl., Gražionių k., Grinkiškio mstl., Kairėnų k., Kutiškių k., Radviliškio m. ir kt.) nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,071 m iki 0,474 m, Palangos miesto centrinėje dalyje nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,250 m iki 0,300 m, Šventojoje - nuo 0,500 m iki 0,700 m, Būtingėje - nuo 0,700 m iki 1,00 m).
Nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje.
Privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypų savininkų lėšomis.
Teisės Aktai, Reguliuojantys Kadastrinius Matavimus Lietuvoje
Lietuvoje kadastriniai matavimai yra griežtai reguliuojami teisės aktų, užtikrinančių, kad visi matavimai būtų atliekami tiksliai ir laikantis nustatytų standartų. Teisės aktai, reguliuojantys kadastrinius matavimus Lietuvoje, nustato reikalavimus matavimų atlikimo procesui, matavimo tikslumui ir rezultatų pateikimui.
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
- Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
Kiti svarbūs teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 2000 m. birželio 27 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas, 2001 m. birželio 21 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 09 14 įsakymas Nr. 310 "Dėl reglamento STR. 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" patvirtinimo".
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 16 įsakymas Nr. 184 "Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo".
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymas Nr. 218 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" patvirtinimo".
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 05 14 įsakymas Nr. 242 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" patvirtinimo".
Kadastrinių Matavimų Atlikimo Reikalavimai
Kadastrinius matavimus atlieka kvalifikuoti specialistai - matininkai, kurie turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikacijos pažymėjimą. Matininkai naudoja specializuotą įrangą, tokią kaip GPS imtuvai ir tacheometrus, kad atliktų tikslius matavimus ir sudarytų sklypo planą.
Registrų centras atlieka kadastrinių duomenų registravimą, vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir patvirtintomis vidinėmis taisyklėmis, kurios užtikrina procesų skaidrumą, duomenų patikimumą bei atitikimą standartams. Be to, matininkai privalo turėti galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, užtikrinančius jų kompetenciją ir teisę vykdyti kadastrinius matavimus.
Taisyklėse taip pat numatyta, kad visi kadastriniai matavimai turi būti atliekami naudojant sertifikuotą įrangą ir laikantis nustatytų procedūrų. Atsakingas požiūris į šiuos reikalavimus yra būtinas siekiant užtikrinti sklypų ribų tikslumą, teisinį aiškumą ir galimų ginčų prevenciją.
Svarbu
Nepaisant detalaus reguliavimo, svarbu pabrėžti, kad kadastrinių matavimų tikslumas ir atitikimas teisės aktams yra kritiškai svarbūs. Netikslumai gali lemti teisines pasekmes, finansinius nuostolius ar net viešosios infrastruktūros trukdžius.
Jeigu ieškote patikimų specialistų, kurie užtikrintų profesionalų ir greitą kadastrinių matavimų atlikimą, Topografinenuotrauka.lt komanda pasiruošusi Jums padėti.
Kadastriniai matavimai-geodeziniai matavimai ir Preliminarūs matavimai
tags: #kadastriniai #matavimai #valstybineje #koordinaciu #sistemoje