Nemėžio seniūnija, įsikūrusi šalia Minsko plento, vos 8 km į pietryčius nuo Vilniaus, yra turtinga istorija ir gamtos grožiu apdovanota vietovė. Ši seniūnija, besiribojanti su Rudaminos, Rukainių, Šatrininkų seniūnijomis bei Vilniaus miestu, užima 4004,74 ha plotą ir apima 21 kaimą, 2 miestelius bei 3 sodininkų bendrijas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. čia gyvena 10 881 gyventojas.
Nemėžio pavadinimas siekia Vytauto Didžiojo laikus, kuomet 1397 m. čia buvo apgyvendinti totoriai, kurių palikuonys gyvena ir dabar. XIV a. Nemėžyje jau stovėjo kunigaikščių rūmai - Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijonos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė.
Nemėžio herbas, patvirtintas 2016 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-668, simbolizuoja jautį ir atspindi ne tik seną miestelio istoriją, bet ir darnų kelių tautų (lietuvių, totorių, rusų ir lenkų) sambūvį.
Šiame krašte netrūko ir sukilėlių tradicijų. 1794 m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, vadovaujamas pulkininko inž. Jokūbo Jasinskio. 1863 m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene Rūdiškių miškuose.
Nemėžis taip pat buvo mėgstama Vilniaus universiteto studentų, nusiteikusių prieš caro valdžią, susitikimų vieta. Tarp jų buvo A. Mickevičius, T. Zanas, O. Petraškevičius, J. Čečiotas ir kiti. 1823-1832 m. Nemėžyje gyveno ir dirbo Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos direktorius prof. Piotras Slavinskis. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J. Sniadeckis, botanikas St. Judzilas ir garsus architektas K.
Apie 1830-uosius metus iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas Benediktas Tiškevičius (1801 - 1866), buvęs Kauno gubernijos maršalka. Priešais rūmus stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų.
Ar Dirfildas, juodaodžių gyvenvietė, gali tapti nacionaline istorine vietove?
Nemėžio Dvaro Sodyba ir "Juodasis Namas"
Netoli Nemėžio miestelio yra Nemėžio dvaro sodyba. 1914 metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo Mykolas Bochovicas. Ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas.
Dvaro rūmai yra sodybos centre. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840-1856).
Viena iš įdomių vietų Nemėžio apylinkėse - etnografinio stiliaus kaimo turizmo sodyba ,,Juodasis namas“. Ši sodyba traukia lankytojus savo autentiška aplinka ir gražiai sutvarkyta teritorija su tvenkiniais.
Ką dar galima pamatyti Nemėžio seniūnijoje?
Iš senovės paminklų yra išlikusi ir sena Nemėžio totorių mečetė, pastatyta 1909 m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą. Ji yra medinė, stačiakampio plano, keturšlaičiu skardiniu stogu. Mekos pusėje yra priestatas.
Paliepiukų k., yra Struvės lanko geodezinis punktas. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas (įrašytas 2005 m.).
Skaidiškės tapo miesteliu. Jame gyvena virš 4 tūkst. Skaidiškių miestelio istorija siekia XVII-XVIII amžius. XIX a. Rudaminos dvaras (dab. Skaidiškių miestelis) priklausė pulkininkui Suchodolejui. Tuometinis dvaro savininkas vietos kapinėse pastatė koplyčią. Ji buvo skirta laidojimo reikmėms. XX a. pradžioje šį dvarą nusipirko Stanislovas Bochovicas.
2010 m. Skaidiškių miestelyje prie Sodžiaus, Ąžuolo ir Nemėžio gatvių sankryžos pastatyta skulptūra „Angelų kryžius" (skulpt. Kęstutis Krasauskas).
Seniūnijoje veikia:
- Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
- Nemėžio vaikų lopšelis-darželis
- Skaidiškių mokykla-darželis
- 2 bibliotekos
- 2 ambulatorijos
- Privati odontologijos klinika Nemėžio mstl.
- Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia
- Šv. Faustinos koplyčia Skaidiškių mstl.
- Mečetė Nemėžio mstl.
- Paštas
- Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Nemėžio ugniagesių komanda
- Vandenlenčių sporto trasa
- 3 kapinės
- Nežinomojo kario kapas Skaidiškių mstl.
- Nemėžio mstl.