Pastaraisiais metais kaimo turizmo paslauga tapo labai populiari. Žmonės iš miestų vis dažniau nori pabėgti nuo rutinos, juos varginančio gatvės triukšmo. Būtent dėl šių priežasčių jie renkasi poilsį kaime, kur galima atsipalaiduoti, pailsėti.
Poilsis kaimo sodybose neatsiejamas nuo gamtinės aplinkos, vietovės kraštovaizdžio, kaimo kultūrinio paveldo ir etninio savitumo, kurių urbanistinėse teritorijose pasigendama labai dažnai.
Individuali įmonė „laumių pirtys“ bus įsteigta nuosavoje sodyboje Jurgiškių kaime, Alytaus rajone, kuri užsiiminės pirtelių nuoma. Pirties teikiamais malonumais ir teigiamu poveikiu žmonės naudojasi jau nuo labai senų laikų.
Pirtis visuomet buvo ir yra viena iš priemonių gerai sveikatai palaikyti bei ligoms gydyti. Pasak senos patarlės, jei nepadeda nei pirtis, nei degutas, nei degtinė - liga mirtina. Pirtyje darydavo įvairias procedūras - leisdavo kraują (senais laikais, kai dar nebuvo pažengusi medicina, tikėdavo, kad tai padeda pagerinti ligonio būklę sergant), masažuodavo, atstatydavo sąnarius.
Šiandien, XXI amžiuje, dažno žmogaus gyvenimo palydovas - gan didelis protinis ar fizinis krūvis. Ekologija, panašu, negerėja, tačiau norisi išlikti sveikiems, atrodyti jauniems, nepervargti, būti pasirengusiems mėgstamai ir naujai veiklai. Pirtis - tai vieta, kur atsigauna, apsivalo kūnas ir siela. Taip pat tai vieta, kur galima puikiai praleisti laiką su svečiais, draugais, giminėmis.
Kaimo turizmo sodyba Jurgiškiuose
Rokiškio Langinių Tapymo Plenerai: Tradicija ir Unikalumas
Rokiškyje langinių tapymo plenerai vyksta nuo 2005 metų. „Langinės jau tapo vienu iš patraukliausių miesto bruožų. Neseniai jas filmavo iš Japonijos atvykusi grupė, kūrusi filmą apie Europos langus. Jomis domisi turistai, konferencijų, vykstančių mieste ir rajone, dalyviai,", - sako vienas iš idėjos autorių dailininkas Arūnas Augutis.
Jis kartu su projekto organizatore Nida Lungiene surengė jau 12-a plenerų, į kuriuos atvyksta ne tik dailininkai bei medžio meistrai iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos. Langinės Rokiškio Respublikos gatvėje. Langinės tapytos Aurimės ir Sigito Daščiorų.
„Viskas prasidėjo nuo minties, kaip pagyvinti pagrindinės Rokiškio gatvės - Respublikos g., medinius namus, kurių dauguma statyti tarpukario metais ir atrodė labai nešiuolaikiškai. Nida Lungienė ėmėsi rašyti projektus, aš organizavau dailininkus ir taip atsirado langinių tapymo tradicija. Kai kurie namai turėjo langines, bet jos jau buvo apverktinos būklės. Jas suremontavome, ištapėme, po to jau patys gyventojai ėmė prašyti pagražinti namus.
Žiūrime, kad namai būtų mediniai, vengiame plastikinės jų apdailos, tariamės su žmonėmis, kad išsaugotų autentiškus fasadus, autentiškų langų išvaizdą. Paskutinius dvejus metus pleneras vyko pagal visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas" projektą, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos. Ištapėme trijų autentiškų namų Nepriklausomybės aikštėje langines", - apie projektą pasakoja A.
Dailininkas pastebėjo, kad akriliniais dažais ištapytos langinės laikosi labai gerai, dažai atsparūs UV spinduliams. Pirmosios langinės, ištapytos prieš dvylika metų, puošia langus iki šiol, pabluko labai nedaug. Tradicija užsikrėtė keli aplinkinių kaimo turizmo sodybų savininkai, kiti žmonės ėmėsi tapyti patys.
Kažkada langinės atliko apsauginę funkciją, tačiau šiandien jos - papildoma estetinė namo eksterjero detalė, kuri suteikia unikalumo ir originalumo. Arūnas Uogintas iš senos nuotraukos ant langinių nutapė pirmuosius namo šeimininkus.
Langinės Rokiškio Respublikos gatvėje
Langinių Istorija ir Dekoravimo Būdai Lietuvoje
Lietuvoje namai pradėti puošti langinėmis tik XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Pagrindinė šios eksterjero detalės atsiradimo mūsų regione priežastis - būtinybė apsisaugoti. Neramūs laikai pastūmėjo žmones geriau saugoti savo namus: ant langų uždėti medines lentas ir nuo pašalinių akių, ir nuo smūgių, vėliau lentos tapo langinėmis.
Anot dailininko A. Augučio, iš Vokietijos ir Lenkijos atkeliavusios langinės nebuvo laikomos puošybiniu namo elementu, o tik priemone, skirta apsisaugoti nuo nedraugiškų prašalaičių. Lietuviai visada daug dėmesio skyrė namams, kurie net buvo lyginami su gyva būtybe. Šiaudinis stogas simbolizavo plaukus, durų anga - burną, langai - akis, namo prieangis - nosį.
Langinės greitai įsiliejo į šalies tautosaką: žmonės miega užsimerkę, taigi ir namas nakčiai paruošiamas užveriant langines. Tiesa, seniau staliaus darbas buvo brangus, todėl langines turėjo tik pasiturintys gyventojai.
Galima išskirti keturis tradicinius langinių dekoravimo būdus:
- Langinės gali būti puošiamos simetriškais geometriniais ornamentais.
- Jų pagrindui naudojamas ir iškilus simetriškas rombo formos reljefas, dažniausiai dažomas kitokia spalva.
- Langinėms dekoruoti naudojama ir populiari Lietuvoje drožyba, jos dažnokai puošiamos augalinių motyvų drožiniais.
- Gyvybės medžio ornamentai.
„Palyginti su kaimynėmis šalimis, tradicija langines dekoruoti piešiniais buvo stipriausiai palaikoma Lietuvoje. Kitur jos buvo tiesiog nudažomos keliomis spalvomis pabrėžiant konstrukciją", - teigia A.
Namų dekoravimas langinėmis Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau jos paklausios puošiant senus medinius užmiesčio namus, renčiant naujus rąstinius namus, vadovaujantis senoviniais statybos metodais. Šiuolaikinės langinės dekoruojamos tradiciniais būdais (spalvotais rombais, gyvybės medžių piešiniais), tačiau pastebimi nauji motyvai piešinių siužetuose (stilizuotos žmonių ir gyvūnų figūros).
Tradiciniai langinių dekoravimo būdai
Slapukų Naudojimas Kaimo Turizmo Svetainėse
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine: iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Slapukai taip pat naudojami tam, kad svetainė prisitaikytų prie Jūsų poreikių ir norų bei užtikrintų funkcionalumą.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko tipo galiojimo trukmė priklauso nuo jo tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, kuris per vaizdą (paprastai nematomą) renka informaciją apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Ši informacija persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę susisiekę su mumis el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Svarbiausia - verslo idėja, bet ką daryti, jei jos nėra?
Kaimo Turizmo Verslo Planas: Pirties Nuomos Pavyzdys
Pastaraisiais metais kaimo turizmo paslauga tapo labai populiari, žmonės iš miestų vis dažniau nori pabėgti nuo rutinos, juos varginančio gatvės triukšmo. Būtent dėl šių priežasčių jie renkasi poilsį kaime, kur galima atsipalaiduoti, pailsėti. Paprasti gyvenimo malonumai ir ,,negrobuoniška” aplinka, laisvos klajonės ir nuostaba bei ,,saugūs” nuotykiai - tai yra tos gėrybes, kurias gali pasiūlyti kaimas turistui.
Individuali įmonė „laumių pirtys“ bus įsteigta nuosavoje sodyboje Jurgiškių kaime, Alytaus rajone, kuri užsiiminės pirtelių nuoma. Pirties teikiamais malonumais ir teigiamu poveikiu žmonės naudojasi jau nuo labai senų laikų. Pirtis visuomet buvo ir yra viena iš priemonių gerai sveikatai palaikyti bei ligoms gydyti.
Šiandien, XXI amžiuje, dažno žmogaus gyvenimo palydovas - gan didelis protinis ar fizinis krūvis. Ekologija, panašu, negerėja, tačiau norisi išlikti sveikiems, atrodyti jauniems, nepervargti, būti pasirengusiems mėgstamai ir naujai veiklai. Pirtis - tai vieta, kur atsigauna, apsivalo kūnas ir siela. Taip pat tai vieta, kur galima puikiai praleisti laiką su svečiais, draugais, giminėmis.
Planuojamų patikrinimų sąrašas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus regionuose
Šiame sąraše pateikiami planuojami patikrinimai įvairiose Lietuvos vietovėse. Sąrašas apima įvairias gatves ir įmones Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus regionuose. Patikrinimai apima įvairias sritis, įskaitant atliekų tvarkymą, aplinkosaugos reikalavimus ir kitus.
Planuojamų patikrinimų pavyzdžiai:
- Vilniaus g. 1, Vilnius
- Kauno g., Kaunas
- Pramonės g., Klaipėda
- Šiaulių r., Šiauliai
- Panevėžio r., Panevėžys
- Alytaus r., Alytus
Šis sąrašas yra skirtas informuoti apie planuojamus patikrinimus ir užtikrinti, kad įmonės ir organizacijos laikytųsi visų reikiamų reikalavimų.
Lietuvos regionų žemėlapis