Kaišiadorių rajonas, įsikūręs pačioje Lietuvos širdyje, yra unikalus kraštas, kuriame susipynusios kelių etnografinių regionų tradicijos. Jis apjuostas Nemuno ir Neries upių, apsuptas įspūdingų gamtos reginių, mitologinių akmenų, riedulių, piliakalnių, skardžių, atodangų, šaltinių. Rajone gausu svarbių kultūros paveldo objektų, muziejų ir išskirtinių vietų. Lankytojus pritraukia palanki susisiekimo infrastruktūra - geležinkelis, automagistralė bei tvarkingi keliai.
Kaišiadorių rajono gyventojai turi dzūkų ir aukštaičių etnokultūrinį identitetą. Tarmės, tradicinė apranga, kulinarinis paveldas, dainuojamasis folkloras ir liaudies instrumentai susiformavę kelių etnografinių regionų apsuptyje, todėl yra išskirtiniai, saviti, kaišiadoriški.
Kaišiadorių rajono žemėlapis
Aktyvus Poilsis ir Pramogos
Kaišiadorių rajone gausu vietų, kuriose galima aktyviai pramogauti: paplaukioti Strėva baidarėmis, persikelti su keltu be variklio iš Padalių į Čiobiškį, pakeliauti dviračių bei pėsčiųjų takais.
Apylinkėse nemažai mistinių vietų: stūkso mitologinis akmuo, tyvuliuoja tobulai apvalus žalio vandens ežeras, o gravitacinė kalva, kurioje automobilis pats rieda į kalną, atvykusiems sukelia gerų emocijų.
Kaišiadorių kraštą supa Kauno marių regioninis parkas, kuriame įsikūręs didžiausias muziejus Lietuvoje po atviru dangumi - Lietuvos liaudies buities muziejus. Muziejuje pristatomas sumažintas visų etnografinių Lietuvos regionų atspindys. Lankytojai gali būti ir pajausti ekspozicijų kuriamą dvasią: paliesti, užuosti, paragauti.
Laukagalyje, rudenį, kai lapai keičia spalvas, įkurtas ,,Europos miškas" nusidažo Lietuvos trispalvės spalvomis ir ES žvaigždėmis, o Paparčiuose medžių viršūnėse išryškėja Gediminaičių stulpai. Paparčių vietos istorija ypatinga, išlikęs dominikonų vienuolių palikimas, dėl kurio vietovė buvo religinis, mokslinis ir ūkio centras. Šiandien lankytojus mįslingai vilioja vienuolyno vartai ir koplyčia. Čia stūkso aukštas piliakalnis ir alsuoja Paparčių botaninis gamtos draustinis.
Kultūrinis Gyvenimas Kaišiadorių Rajone
Kaišiadorių rajonas gyvas, čia įgyvendinamos įvairios idėjos, iniciatyvos, kuriasi meninės veiklos. Vyksta Tarptautinis tapybos pleneras „Kaišiadorių kraštas dailininko akimis". Plenero dalyviai, atvykę iš įvairių šalių, gyvena ir tapo kultūros objektus ir apylinkes vis kitoje Kaišiadorių rajono seniūnijoje. Organizuojamos miesto šventės, romansų, jazzo vakarai, įvairūs kūrybiniai susitikimai, senjorų piknikas.
Kadaise Kaišiadoryse kiekviename kaime buvo šokamas kadrilis, kuris praturtintas vietinėmis ypatybėmis, gyvuoja ir šiandien. Tautos tradicijas siekiantys išsaugoti kraštiečiai, mokosi ir šoka šį Prancūzijoje kilusį gaivalingą šokį.
Kulinarinis Paveldas
Kaišiadorių rajone kepami autentiški šakočiai, duona, kugelis, bandos, švilpikai ir kiti gardumynai. Nemažai vietų, kuriose galima įsigyti bičių surinkto medaus.
Kuriasi netradiciniai, egzotiniai šeimų ūkiai, kuriuose auginamos daržovės, vaisiai, uogos. Bedrock ūkis šalia Kaišiadorių, Gudienoje augina įvairias egzotines daržoves, prieskoninius augalus: įdomios išvaizdos crystal agurkus iš Naujosios Zelandijos, baltus baklažanus, indiškus špinatus, hacor kalendras ir kt. Pavuolio kaime, Strėvos upės pakrantėje esantis sraigių ūkis Aspersa kviečia paragauti prancūziško delikateso - sraigių, su įvairias gurmaniškais įdarais, šviežiomis žolelėmis. Čia galima pasijusti lyg Prancūzijos kaime, gomurį palepins netradiciniai skoniai, užburs gamta.
Lapainios kaime, Tautvydas Gurskas įkūręs Manuoga ūkį, kur augina medlievas. Šios ypatingos, gražios ir saldžios uogos dar vadinamos amelankiais, karintomis. Jos yra labai maistingos, galima atvykti ir prisiskinti uogų. Žiežmariuose sūrininkė Eglė Ostvalds gamina vietinėse pievose besiganančių karvių pieno sūrius. Galima paragauti ne tik lietuviškos receptūros, bet ir įvairių pasaulio kampelių skonių sūrių.
Kaišiadorių Miesto Seniūnija
Šiuo metu Kaišiadorių savivaldybės teritoriją sudaro 11 seniūnijų: Kaišiadorių apylinkės ir Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės ir Žiežmarių seniūnija.
Kaišiadorių miesto seniūnija užima 1100 ha plotą ir yra centrinėje Kaišiadorių rajono dalyje. Kaišiadorių miesto augimas buvo įtakotas nutiesto geležinkelio, kuris ėjo per Vilnių ir jungė Varšuvą su Sankt Peterburgu. Geležinkelio atšaka iš Vilniaus per Kauną į Prūsiją ėjo tarp Jatkonių kaimo ir Kaišiadorių dvaro. Liepojos pirkliai sugalvojo įveiklinti Liepojos uostą prie Baltijos jūros su Ukraina, kad galėtų eksportuoti grūdus į užsienį. Ukrainoje auginami grūdai tarsi prisidėjo prie Kaišiadorių augimo.
Buvo pastatyta stotis, gyvenamieji namai, parduotuvė. Šiandien Kaišiadorių seniūnijoje įsikūrusios pagrindinės įstaigos ir institucijos, mokyklos, medicinos įstaigos, kultūros įstaigos, įvairios visuomeninės organizacijos. 2024 metais Kaišiadorys taps Lietuvos kultūros sostine. Planuojama daugybė kultūros renginių, organizuojami įvairūs projektai.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedra
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - piligrimų traukos centras nuo tada, kai buvęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju. Katedroje įrengta Dievo Gailestingumo koplyčia, o jos šoniniuose altoriuose yra šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II, šv. Faustinos ir jos nuodėmklausio pal. Kunigo Mykolo Sopočkos relikvijos. Koplyčios paveiksluose pastebimos įdomios detalės: Popiežiaus atvaizde vienoje pusėje yra šv. Petro bazilikos Vatikane kupolas, kitoje - Kryžių kalnas. Šventoji rankose laiko knygą, ant kurios lietuviškai užrašyta „Dienoraštis". Centrinėje navoje esantis vyskupo sostas, vadinamoji katedra - viena puošniausių Lietuvoje.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra, nuotrauka Andrejaus Tomenko
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje yra Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia - šventojo Teofiliaus Matulionio amžinojo poilsio vieta, kurioje ilsisi švento Lietuvos kankinio širdis. Sarkofagas su jo palaikais yra koplyčios centrinio altoriaus mensoje, virš jo - kanoninis palaimintojo paveikslas. Sakrali vieta pritraukia žmones, joje patiriama palaima, o šventojo buvimas suteikia nepaprastų, stebuklingų galių, gydo kūną ir dvasią.
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia, nuotrauka Andrejaus Tomenko
Priešais paminklą palaimintajam Teofiliui Matulioniui yra Teofiliaus Matulionio aikštė, kurioje akį džiugina fontanas, čia galima prisėsti pailsėti ir pasigėrėti aplinka. Vykdant aikštės rekonstrukcijos darbus, po žemėmis aptikti palaidoti masyvūs katedros šventoriaus vartų fragmentai. Šis vardas aikštei suteiktas paskelbus Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju.
Paminklas palaimintajam Teofiliui Matulioniui, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės
Teofiliaus Matulionio aikštė, nuotrauka Andrejaus Tomenko
Kiti Paminklai ir Vietos
- Kardinolo V. Sladkevičiaus paminklas: 2007 m., Kaišiadorių katedros šventoriuje, kardinolui V. Sladkevičiui pastatytas paminklas byloja apie ilgą, skausmingą, bet pilną tikėjimo šviesos kelią. Paminklo skulptorius - Arūnas Sakalauskas, architektas R. Krištapavičius. Ši skulptūra, anot monsinjoro Jurevičiaus, žmonėms imponuoja savo tikroviškumu, iš mažos žmogaus figūros sklindančia didybe.
- Senieji ir naujieji katedros vartai: XX a. pirmoje pusėje bažnyčios teritorija buvo apjuosta akmenų tvora, o pačiame priekyje pastatyti puošnūs vartai, kurių elementai atkartojo pačios katedros pagrindinio fasado dekoratyvinį sprendimą. Dabartinė katedros tvora ir vartai pastatyti apie 1997-uosius. Naujų Kaišiadorių katedros šventoriaus vartų projekto autorius - architektas Brunonas Bakaitis.
- Senamiesčio angelo medžio skulptūra: Stovi Kaišiadorių senamiestyje, prie geležinkelio. Ją sukūrė tautodailininkas Vidmantas Kapačiūnas 2022 metais. Angelas saugo ir globoja Kaišiadorių senamiestį, sodybas, geležinkeliečių namus, vandens bokštą.
Muziejai ir Kultūros Centrai
- Kaišiadorių muziejus ir jo padalinys Brazauskų namai-muziejus: Tai pirmas Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko projektuotas ir statytas namas, kuriame galima susipažinti su šeimos gyvenimu. Išlikę įvairūs Algirdo tėvų daiktai, nuotraukos, baldai, knygos, vaikystės daiktai. Muziejuje organizuojami kultūriniai renginiai, susitikimai. Adresas: J. Biliūno g. 26.
Brazauskų namai-muziejus, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės
- Kaišiadorių kultūros centras: Puoselėja Kaišiadorių krašto kultūrinį savitumą. Čia organizuojami įvairaus pobūdžio renginiai, parodos, koncertai, edukacinė veikla ir t.t. Kultūros centras subūręs įvairius Kaišiadorių krašto kolektyvus. Adresas: Gedimino g. 40, LT-56126 Kaišiadorys.
- Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka: Bibliotekos struktūrą sudaro skaitytojų aptarnavimo, spaudinių komplektavimo ir vaikų literatūros skyriai. Bibliotekoje vyksta literatūriniai renginiai, rengiamos parodos, susitikimai. Kaupiama kraštotyros medžiaga apie Kaišiadorių kraštą ir jo žmones. Adresas: Gedimino g. 69.
Kaišiadorių Geležinkelio Stotis ir Apylinkės
Geležinkelio nutiesimas įtakojo Kaišiadorių augimą. 1919 m. liepos 6 d. į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. Stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Tarpukaryje, stoties teritorijoje, buvusiame garvežių depo pastate, Kaišiadorių gimnazijos iniciatyva buvo įkurta sporto salė, kurioje treniravosi Lietuvos krepšinio rinktinė, 1937 ir 1939 metų Europos čempionė.
Kaišiadorių geležinkelio stotis, nuotrauka Andrejaus Tomenko
Paėjus Geležinkeliečių taku Vilniaus kryptimi galima pasivaikščioti Klaipėdos šile. Jis buvo suformuotas Kaišiadorių šaulių iniciatyva siekiant pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dešimtmečiui 1933 metais. Greta stovi unikalus architektūrinis paminklas - senasis vandens bokštas, pastatytas 1883 m. Tai vienas pirmųjų pastatų Kaišiadoryse. Į garvežius vanduo patekdavo iš dviejų- trijų aukštų vandens bokštų, pastatytų netoli keleivių namų. Vanduo vamzdynu tiektas iki hidraulinių kranų, įrengtų šalia peronų ar prekių platformų, iš kurių buvo užpilamos lokomotyvų talpos.
Senasis vandens bokštas ir geležinkelis, nuotrauka Andrejaus Tomenko
- Linksmasis garvežys: Naujai įrengta privati vaikų žaidimų erdvė, įsikūrusi Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Čia organizuojamos vaikų šventės, edukacijos, stovyklos. Įrengtas kamuoliukų baseinas, laipynė, čiuožykla, žaidimų nameliai.
Freskos ir Parkai
- Freska „Bučinys": Buvo nutapyta 2017-06-02. Autoriai - dailininkai: Tadas Vincaitis - Plūgas iš Kauno ir Edvardas Šeputis - Shepa. Freskos idėja kilo savivaldybei, kai gavo iš Valstybės turto fondo apleistą pastatą ant kurio buvo nutapyta freska. Mintis buvo parodyti miesto vartus, atverti duris gyventojams bei turistams iš kitų rajonų. Adresas: Gedimino g. 115 C, Kaišiadorys.
Meno freska „Bučinys", nuotrauka Giedrės Streikauskaitės
- Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska: 2018 m. ant Algirdo Brazausko gimnazijos sienos nutapyta Palaimintojo Teofiliaus freska. Aut. dail. Tadas Vincaitis ir pagalbininkės Justina Sendravičiūtė bei Lauryna Stankūnaitė.
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės
- Algirdo Brazausko parkas: Įkurtas adresu: Gedimino g. 65, Kaišiadorys. 2017 metais buvo atnaujintas, sutvarkytas ir pavadintas Lietuvos Prezidento vardu, parkas. Vaikus čia džiugina fontanai, žaidimų aikštelė, galimybė važinėtis riedučiais parko takeliais. Šalia parko, prie Lomenos upės - pėsčiųjų ir dviračių takas su įrengtais lauko treniruokliais. Neretai džiugina gulbių ir ančių draugija. Į parką jauku ateiti su puodeliu kavos ar užkandžiais - čia įrengti lauko staliukai, suoliukai. Tarp parko ir Lomenos upės - vienas stilingiausių miesto pastatų - Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai.
Algirdo Brazausko parkas, nuotrauka Andrejaus Tomenko
Maršrutai ir Takai
- Maršrutas dviračiu ar pėsčiomis po Kaišiadorių miestą: 7 km.
- Girelės pažintinis takas: Kaišiadorių pakrašty, einant pamiškės taku, prasideda Girelės pažintinis takas. Kaišiadorių miesto miško parke sukurta didelė erdvė poilsiui ir laisvalaikiui. Šiame take pamatysite inkilų alėją, senąjį miško ąžuolą, antrojo pasaulinio karių kapus, Girelės poilsiavietę, Girelės miško ąžuolą.
Kur Pavalgyti Kaišiadoryse?
- Fresh Taste Bistro: +37060794912, Gedimino g. 81, Kaišiadorys
- Pica Mica: +370 68 11 11 43, Gedimino g. 109, Kaišiadorys
- Happy Pizza: +37066553888, Gedimino g. 105, Kaišiadorys
- Kaišiadorių restoranas: +370 687 99834, 8-346 52368, Gedimino g. 34, Kaišiadorys
- Suši baras „Gurume": +370 694 80808, Gedimino g. 68, Kaišiadorys
- City Pizza: +370 644 88644, Gedimino g. 68, Kaišiadorys
- Pietų centras „Pas Kristiną": +370 605 30749, Gedimino g. 105, Kaišiadorys
- Mamos pietūs: +370 655 55841, Gedimino g. 107 A, Kaišiadorys
- Dūzgynės, kavinė: +370 663 77771, Gedimino g. 149, Kaišiadorys
- Restoranas „Toskana": +370346 53653, Gedimino 69, Kaišiadorys
- Centro picerija: +370 346 67100, Gedimino g. 116, Kaišiadorys (IKI Pasažas)
Kur Apsistoti Kaišiadoryse?
- Trumpalaikė buto nuoma: +37068784219, Girelės g. 43 - 2, Kaišiadorys
- Vila „Laumžirgis": +37061811233, Miško g. 21, Stasiūnų k., Kaišiadorių r.
Kruonio Seniūnija
Kruonio seniūnija yra pietrytiniame Kaišiadorių rajone ir užima 22350 ha plotą. Teritoriją supa Dabintos botaninis- zoologinis draustinis, Lapainios botaninis draustinis, Šnipelių zoologinis - entomologinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, dalis Kauno marių regioninio parko ir Nemuno kilpų regioninis parkas.
Kruonio seniūnijoje yra nuostabių ežerų, iš kurių vienas didžiausių Kaišiadorių rajone - Kalvių ežeras. Ežero vanduo švarus, galima plaukioti, treniruotis tiek aukšto meistriškumo sportininkams, tiek mėgėjams. Pakrantėje įrengtas paplūdimys, suoliukai, lauko scena, vyksta įvairių renginių.
Kalvių ežero paplūdimys, nuotrauka Andrejaus Tomenko
Kalvių ežero paplūdimys, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės
Šalia sutvarkyto Kalvių ežero paplūdimio stovi Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Rotondinės formos bažnyčia, sukurta sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu, yra viena iš dviejų tokios formos bažnyčių Lietuvoje. Bažnyčios architektas yra nežinomas.