Lietuvoje - daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. „Bet kurio Lietuvos apžvalgos bokšto lankymas - tai nepamirštamus įspūdžius ir kvapą gniaužiančius vaizdus iš aukštybių garantuojanti įsimintina kelionė. Drauge, tai ir unikali galimybė pažinti savo kraštą iš kitos perspektyvos. Kiekvienas bokštas - tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą, kultūrą ir žmones. Dabar pats geriausias laikas leistis į tokias šalies pažinimo išvykas, nes pavasaris - tai ne tik gamtos atgimimo, bet ir gražiausios pavasario šventės - Šv. Velykų metas.
„Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvos saugomose teritorijose daugybė vertingiausių mūsų krašto vietų buvo naujai pritaikytos lankymui. Tai ne tik aukščiausias (45 m.) Nemuno kilpų regioninio parko ar įspūdingos architektūros Biržų regioninio parko bokštai, bet ir Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, naujausias Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke... Nuo šių ir dar keliasdešimties apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs saugomų teritorijų kraštovaizdžiai su upių vingiais, ežerų virtinėmis, smegduobėmis ir slėniais. Keliaukite ir atraskite Lietuvos saugomas teritorijas“, - kalba Valstybinės saugumų teritorijų tarnybos direktorė dr.
Prieš ilgąjį Velykų savaitgalį keliones po Lietuvą planuojantiems gyventojams VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ drauge su partneriais pateikia įspūdingiausias šalies panoramas atskleidžiančių apžvalgos bokštų sąrašą.
Populiariausi apžvalgos bokštai Lietuvoje
Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas
Virš dviejų upių - Jūros ir Akmenos - santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir įlipus į 12 m aukščio pakylą. Keliautojams siūloma upės slėniu gėrėtis ne tik iš aukštai, bet ir įbristi į susiliejančias sroves.
Aukštojo kalno apžvalgos bokštas
Nors 294 m aukščio Aukštojo kalno liežuvis nesiverčia vadinti Lietuvos Everestu, visgi tai yra aukščiausia vieta šalyje. O ant jo esančio 10 m aukščio bokšto apžvalgos aikštelė - net 300 m aukščiau virš jūros lygio.
Birštono apžvalgos bokštas
Prie Lietuvos upių tėvo - bokštas karalius. Aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas pečiais remiasi į debesis net 55 m aukštyje. Savo dizainu jis primena koplytstulpį arba varpinę, o maumedžio plokštės su langeliais simbolizuoja žvaigždynus.
Specialias ekskursijas elektromobiliu iki bokšto organizuoja „Birštonas Tours“. Apsilankymas Birštono apžvalgos bokšte yra nemokamas. Įveikus 300 bokšto laiptelių, lankytojams atsiveria ypatingas gamtos reiškinys - didžiausios Lietuvos upės - Nemuno - kilpos.
Nemunas matosi iš abiejų pusių, tarsi būtume tarp dviejų Nemunų. Iki šiol Nemuno kilpų kraštovaizdis buvo matomas tik pakilus karšto oro balionu, parasparniu arba nuotraukose, o dabar juo galima pasigrožėti ir iš bokšto. Kurorte gausu lankytinų vietų ir kitokių pramogų visai šeimai.
Čepkelių raisto apžvalgos bokštelis
Jei Lietuvoje filmuotų filmą pagal romaną „Ten, kur gieda vėžiai“, filmavimai tikriausiai vyktų Čepkelių raiste - paslaptinguose pelkių plotuose, juosiamuose žemyninių kopų. Apžvelgti šį unikalų kraštovaizdį galima nuo 8 m aukščio apžvalgos bokštelio, pasiekiamo einant Čepkelių mokomuoju taku.
Drevernos apžvalgos bokštas
Ar teko stovėti ant devynaukščio namo stogo? Panašus jausmas gali apimti viename aukščiausių šalies apžvalgos bokštų. Jo aukštis siekia 36 m. Pamario miestelis Dreverna, buvęs senas žvejų kaimelis, dažnai krikštijamas kaip gražiausia vieta nubusti, nes čia prieš akis - Kuršių marių toliai bei UNESCO saugoma Kuršių nerijos juosta su Pilkosiomis kopomis.
Kirkilų apžvalgos bokštas
Mėnulio delčia ant žemės. Tokios išskirtinės formos statinys pasitinka visus, norinčius iš 32 m aukščio bokšto apžvelgti smegduobių kraštą ir įgriuvose telkšančius karstinius ežerėlius. Jų bokšto papėdėje galima suskaičiuoti apie 30.
Kirkilų, arba Ilgasis, ežeras - didžiausias Lietuvoje karstinis ežeras, jis užima 3,9 ha. Jį sudaro tarpusavyje susijungusios ir vandens prisipildžiusios 30 smegduobių. Ežero didžiausias gylis - 6,3 metro, didžiausias plotis apie 120 m,ilgis - 410 m. Sausmečiais ežerėlių vandens lygis pažemėja. Tuomet ežerą sudarančios kelios smegduobės tampa atskirais ežerėliais, kurie lietingesniais metais vėl susijungia į vieną. Šie karstiniai ežerėliai ypatingai patrauklūs savo vingiuotais krantais, vaizdingais pusiasaliais, įlankėlėmis ir salomis.
-Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis - beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas - beveik 30 kvadratinių metrų.
Apžvalgos bokšto įrengimo tikslas - sudaryti lankytojams palankias sąlygas susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis - Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai - 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo - apie 35 m ir daugiau.
Prie pat apžvalgos bokšto pamatysite ir pažintinį taką su pontoniniais tilteliais - tai puiki galimybė stebėti šiuos unikalius vandens telkinius iš labai arti. Takas nutiestas per nedideles pelkutes ir pusiasalius su pelkėms būdinga augmenija ir gyvūnija. Pasivaikščiojimo takas veda link liepto, kuriuo pateksite į kitą ežerėlių krantą.
O pažvelgę į vandenį nuo lieptelio gal pamatysite ir ežerėliuose gyvenančias purpurinių sierabakterijų kolonijas. Šalia Kirkilų ežerėlių taip pat rasite: vaikų žaidimų aikštelę, edukacinį „Vabzdžių viešbutį″, medinę „Garsų gaudyklę″,„Sun Eco“ paslaugų stotelę (kurioje galite įkrauti telefoną, pripūsti dviračio padangas, pasinaudoti raktais remontui ir t.t.), nemokamą WiFi.
| Bokšto pavadinimas | Aukštis | Ypatybės |
|---|---|---|
| Akmenos ir Jūros upių santaka | 12 m | Trys lygiai, galima įbristi į upę |
| Aukštojo kalno | 10 m | Aukščiausia vieta Lietuvoje |
| Birštono | 55 m | Aukščiausias Lietuvoje, Nemuno kilpos |
| Drevernos | 36 m | Kuršių marios ir nerija |
| Kirkilų | 32 m | Smegduobių kraštovaizdis |
Krekenavos apžvalgos bokštas
Jeigu sukas galva vien žiūrint į modernų 30 m aukščio bokštą su sraigtiniais laiptais, atmink, kad pasiekęs apžvalgos aikštelę galėsi puikiai pamatyti Nevėžio upės sukurtą slėnį. - Krekenavos miestelį su mažosios bazilikos bokštais, buvusio malūno užtvanką, Krekenavos tvenkinį.
Medžių lajų takas Anykščiuose
Tarsi rombais puošta tautinė juosta virš Anykščių šilelio. Taip atrodo vienas aukščiausių (apžvalgos aikštelė - 34 m aukštyje), vienas gražiausių ir vienas žinomiausių apžvalgos bokštų. Jis - pirmasis Baltijos šalyse suteikė galimybę žengti virš medžių viršūnių.
O vaizdingų panoramų gurmanų laukia žvilgsnis į Šventosios upės slėnį, Anykščių šilelį, aukščiausius Lietuvoje Šv.
Merkinės apžvalgos bokštas
Pušų gojelis. Taip švelniai vadinamas 24 m aukščio bokštas dešiniajame Nemuno krante. Skirtinguose aukščiuose išdėstytos pakopos bokštą daro panašų į aplinkines pušis. Nuo jo regima Pastraujo sala, Merkinės tiltas bei Merkinės miestelis su Švč.
Bokšto vieta - aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku - pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją. Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi "medžių grupę", savotišką gojelį - primena aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis.
Šis "takelis", vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas - Merkinės Švč.
Metelių apžvalgos bokštas
Apžvalgos bokšto architektūrą gali įkvėpti ir paežerės nendrynai. Susuktą nendrių pėdą primenantis Metelių apžvalgos bokštas į dangų stiebiasi 15 m.
Snaigyno ežero apžvalgos bokštas
Snaigyno ežeras (kartais jo vardu pavadinamas ir pats bokštas) su vingiuotais krantais ir trimis salomis yra tas vaizdas, dėl kurio verta užlipti į 15 m aukščio bokštą. Nors jam pastatyti prireikė 25 t metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys.
Zarasų apžvalgos ratas
Ganyti debesis arba ieškoti jų atspindžių Zaraso ežere - tokias galimybes suteikia unikalus apžvalgos ratas. 100 m ilgio statinys yra 17 m aukštyje.
Ir tai tik dalis gražiausiose šalies vietose išdygusių apžvalgos bokštų. Kiekvienas iš jų siūlo unikalią patirtį ir galimybę pamatyti Lietuvą iš naujos perspektyvos.