Gyvenimas Nedeklaravus Gyvenamosios Vietos Lietuvoje: Svarbūs Aspektai ir Pasekmės

Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.

Kas Turi Deklaruoti Savo Gyvenamąją Vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
• ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
• Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Įtaka

• Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
• Internetu per e.

Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.

Užsieniečių Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju galima pasirinkti deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.

Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.

Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.

SVARBU: Užsieniečiai, turintys nacionalinę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.

Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.

Savininko Sutikimas

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas.

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytą laikotarpį ir pasibaigus šiam laikui ji automatiškai nutraukiama.

Kitu atveju reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.

Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.

Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu, ją skaityti galite ČIA.

„Naujoji įsigaliojusi tvarka palengvins gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką. Jei nuomojatės butą ir norite jame deklaruoti gyvenamąją vietą, nebūtina dokumentų tvarkyti kartu su buto savininku, pakanka notariškai patvirtinto šeimininko sutikimo arba tiesiog nuomos ar panaudos sutarties.

Taip pat gera žinia būsto savininkams: nuo šiol jie galės nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai.

Jis pažymi, kad vis dar yra būstą nuomojančių savininkų, bijančių dėl jų nuomojamo būsto adresu besiregistruojančių nuomininkų, tačiau, anot jo, tokie nuogąstavimai visiškai nepagrįsti. „Sulaukiame senjorų skambučių, kurie baiminasi, tačiau paaiškiname, kad deklaravimas reiškia tiesiog tai, kad žmogus dabar ten gyvena, ir tiek, jokių teisių į būstą jis neįgyja“, - sako jis.

Robertas į DELFI redakciją kreipėsi netekęs vilties. „Mano dukterėčia buvo registruota prie savivaldybės, bet šiuo metu ji iš ten išregistruota ir nebeturi jokios gyvenamosios vietos. Tėvai gyvena socialiniame bute, ten prisiregistruoti neleidžia seniūnija dėl tik jiems vieniems žinomų priežasčių“, - laiške rašė vyras.

Jis kaltino nuo 2016 m. pasikeitusias gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles: „Mergina nori išeiti iš viso to liūno ir gyventi savo gyvenimą, bet visa šita nauja biurokratija nebeleidžia jai pradėti naujo gyvenimo.

Bandė įsidarbinti į padorų darbą - nepriima, nes neturi registracijos, nors į gamyklas ar fabrikus - prašau, išskėstomis rankomis laukia, nuomojant butą niekas nesutinka priimti su registracija, be to, kur gauti pinigų pirmai įmokai jeigu į darbus nepriima.

Darbo birža irgi veja lauk, nes nėra jokios registracijos, svetimi žmonės taip pat nenori priregistruoti. Galėtų pasiimti paskolą nusipirkti butuką, bet bankas vėlgi be registracijos veja lauk, turi automobilį, „Regitra“ neregistruoja, nes savininkas neturi registracijos, reikia ieškoti kito žmogaus, kuris persirašys „ant savęs“, bet vėlgi kas norės tai daryt ir prisiimti atsakomybę.“

Robertas negailėjo kritikos valdininkams, nes tokioje situacijoje, anot jo, atsidūrę tūkstančiai žmonių. „Susidarė tokia nuomonė, kad valdžios vyrai visai nusispjovė į tokių žmonių likimą, kurių, mano žiniomis, yra keli šimtai tūkstančių, kurie buvo registruoti prie savivaldybės ir kuriems beliko tik du keliai - „bomžavimas“ arba emigracija.

Jūs vis tiek žinote daugiau specialistų, teisininkų ir kitų protingų žmonių, kurie žino kaip spręsti tokias, sakyčiau, „mirtingiesiems“ iškilusias problemas, ir labai tikiuosi, kad padėsite mums jas išspręsti“, - prašė jis.

Visgi susisiekus su Savivaldybės darbuotoju V. Mosinu paaiškėjo, kad situacija ne tokia bloga, kaip rašoma laiške. „Laiške daug netiesos arba neperteikta tai, kas norėta perteikti. Jeigu mergina registravosi prie savivaldybės iki 2016 m., kol nebuvo įsigaliojęs naujas gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, niekas jos iš savivaldybės išregistruoti negalėjo.

Nuo 2016 m. registruotis prie savivaldybės gali tik benamiai terminuotam laikui - pusmečiui, kiti iki šių metų galo turi susitvarkyti deklaravimo klausimus, tačiau prieš 2016 m. įregistruotiems asmenims ta registracija vis dar galioja“, - sakė jis.

Vis dėlto jis pripažino, kad nuo 2018 m. pradžios merginos registracija dings, kadangi gruodžio 31 d. buvo nustatyta kaip paskutinė, iki kada asmenys turi susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo reikalus. Tačiau jis pažymi, kad tai ne kliūtis prisiregistruoti nuomojame bute ar socialiniame būste.

„Laiške rašoma, kad tėvai gyvena socialiniame būste, kur prisiregistruoti neleidžia seniūnija, tačiau tai vėlgi nėra tiesa. Jei tėvai nuomoja būstą, vadinasi, turi nuomos sutartį, o ji sudaryta su nuomotojais - t. y. savivaldybės įmone „Vilniaus miesto būstas“, valdančia socialinius būstus.

Jei mergina tikrai gyvena ten, tačiau tai nėra įrašyta sutartyje, tėvai turi kreiptis į „Vilniaus miesto būstą“ su prašymu deklaruoti gyvenamąją vietą šiame būste, o „Vilniaus miesto būstas“ priima sprendimą, išduoda sutikimą. Merginai telieka su sutikimu ir asmens dokumentu kreiptis į seniūniją ar savivaldybę ir prisiregistruoti“, - informuoja jis.

Jei mergina ar bet kuris kitas žmogus nuomojasi būstą pas privatų asmenį, jis taip pat gali prisiregistruoti nuomojamo būsto adresu. Anot V. Mosino, tam nereikia nei būsto savininko leidimo, nei kažkokių ypatingų pastangų: „Nuomos sutartis jau yra kaip savininko sutikimas, tikrai nebūtinas atskiras jo leidimas ar temptis jį į savivaldybę, seniūniją.

Būna klausimų, ar ta sutartis turi būti notariškai patvirtinta, kažkaip registruota, pavyzdžiui, „Registrų centre“, tačiau tokios prievolės nėra. Mums svarbu, kad nuomos sutartyje aiškiai būtų nurodyti visų šalių rekvizitai. Sutartis gali būti terminuota, tuo atveju, kada nustoja galioti sutartis - asmens registracija tame būste baigiasi. Tai patogu, nes savininkui nereikia atskirai kreiptis dėl registravimo nutraukimo.“

V. Mosinas apgailestauja, kad tokios situacijos kyla stingant žinių, todėl ragina nebijoti kreiptis gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais į savivaldybės specialistus, be to, visa informacija prieinama savivaldybių interneto svetainėse. „Manau, kad čia tas pats kaip ir su vizitu pas daktarą - eini, kada tau skauda, o kai nieko neskauda - esi laimingas ir neini pas daktarą.

Tai kol nesusiduri, atrodo, susitvarkysi vėliau deklaravimo klausimus, nesidomi tuo. Antra problema - pateiktos informacijos nesuvokimas. Į mus kreipiasi tikrai daug šeimų, jaunimo, kurie klausia, mes paaiškiname“, - sako jis.

V. Mosinas pažymi, kad deklaruoti gyvenamąją vietą yra itin svarbu, todėl to nepadariusius, ragina suklusti. „Nemažai paslaugų yra susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu. Pavyzdžiui, socialinės išmokos yra mokamos teritoriniu principu, pagal deklaruotą vietą skiriami darželiai, mokyklos.

Taip pat aktualu norint registruoti automobilį savo vardu, balsavimas, nes rinkėjų sąrašai apylinkių sąrašai sudaromi atsižvelgiant, kur asmuo registruotas. Ką gali žinoti, kada tau prireiks vienos ar kitos paslaugos“, - atkreipia dėmesį.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, bent jau Vilniaus mieste iki šių metų rugsėjo 1 d. 15 tūkst. 306 asmenys vis dar priregistravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje. 2016 m. pradžioje, įsigaliojus įstatymui, tokių asmenų buvo gerokai daugiau - 22 tūkst. 970.

Iki šiol žmonės, neturintys savo nuosavo būsto ir nenorintys būti priregistruoti tėvų namuose, galėjo būti prisiregistravę prie savivaldybės. Tai buvo puikus sprendimas tiems, kurie dažnai keldavosi iš vienos vietos į kitą, daug keliaudavo.

Dar praeitais metais Seimas priėmė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kurios nurodė, jog iki liepos 1-os dienos prisideklaruoti turi tie, kurie gyvenamąją vietą prieš tai deklaravo prie savivaldybės arba iš viso jos nedeklaravo.

Kėdainiuose šiuo metu prie savivaldybės prisiregistravę 1 987 asmenys. Iš viso šio skaičiaus vos 283 asmenys yra tie, kurie gauna socialines pašalpas ir išmokas.

Panašu, kad šios įstatymo pataisos lems didesnį mokesčių surinkimą. „Oficialios statistikos apie nuomojamus būstus tikrai nėra. Kiek į mus kreipėsi asmenų, norinčių išnuomoti būstą, ir kai mes pasakėme, kad viską darome tik oficialiai, jie apsisprendė vis dėlto nuomoti nelegaliai.

Nuomininkai kaip ir norėtų legalios nuomos sutarties, bet nuomotojai nenori - nes reikia mokesčius mokėti. Mokestis yra 15 proc.

Kėdainiuose šiuo metu prie savivaldybės prisiregistravę 1987 asmenys. Šios įstatymo pataisos padės legalizuoti nekilnojamojo turto rinką. Tai - pragmatiškos įstatymo pataisos.

Žinoma, apeiti įstatymus galima rasti kaip, kai labai nori. Tačiau tam, kad to nebūtų, reikėtų švietimo, geranoriško priėjimo prie žmogaus. Jiems reikia paaiškinti, ką ir kodėl daryti, o ne gąsdinti baudomis ar kitomis sankcijomis. Manau, kad šios pataisos yra reikalingos.

Nepaisant to, kad būsto savininkai turi įvairių baimių - mokesčių mokėjimas, nenoras leisti nuomininkui prisideklaruoti - įstatymo pataisos jiems papildomo vargo neužkraus.

Kita vertus, nors ir pastebimas gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų mažėjimas, tačiau jis nėra pakankamai ženklus - vis dar daug asmenų nėra deklaravę savo tikrosios gyvenamosios vietos.

Nuo kitų metų pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst.

Pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame NT savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai, inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato poreikiams tenkinti.

Tiesa, jau svarstoma, kad naujoji tvarka gali būti apeinama siekiant išvengti mokesčio. „Pavyzdžiui, šeima, turinti du vaikus ir keturis NT objektus, gali užtikrinti, kad kiekvienas NT objektas priklauso kitam šeimos nariui ir kiekvienas sau priklausančiame NT objekte yra deklaravęs gyvenamąją vietą“, - kaip pavyzdį pateikė Ž.

Lietuvos banko skaičiavimu, jei niekas nebūtų keičiama, kitąmet valstybės biudžetas būtų papildytas apie 75 mln. eurų. Išplėtus mokestį, galėtume surinkti ir 150 mln. eurų.

Argumentas, kad gyventojai ims perdeklaruoti savo gyvenamąsias vietas vien tam, jog išvengtų NT mokesčio, advokatų kontoros „Walless“ partnerio dr. Mindaugo Luko teigimu, iš tiesų yra teoriškai pagrįstas.

Pasak M. Luko, pirmiausia reikėtų įsivertinti, kiek mokesčio tokiu būdu realiai galima sutaupyti ir kiek materialiai reikšminga būtų sutaupyta suma.

Jei gyvenamoji vieta deklaruota tik formaliai ir tik siekiant susimažinti mokestį, pasak M. Luko, teoriškai tai galėtų būti pripažinta piktnaudžiavimu.

Vertindamas turto pasidalijimo tarp sutuoktinių ar artimųjų galimybę, M. Lukas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant kelių šimtų ar net tūkstančio eurų klausimą, būtina įvertinti dvi svarbias aplinkybes.

„Jeigu būstas pirktas sutuoktinių bendrai ir su paskola, dalijantis turtą savo „nuomonę“ dar gali turėti ir kreditorius, nes jam reikia išsaugoti suteiktas garantijas. Turtą perrašant vaikams reikėtų nepamiršti, kad po to disponuoti šiuo turtu tėvai taip lengvai nebegali, nes tai vaiko turtas ir turi būti paisoma jo interesų.

Vis dėlto, M. Lukas sutiko, kad negalima atmesti, jog tokių atvejų tikrai bus - gerai apgalvotų ar spontaniškų - ir jie tam tikra apimtimi paveiks mokesčio surinkimą.

„Tokio tipo mokesčio surinkimą labiausiai lemia bendra mokesčių mokėjimo kultūra, nes dėl gausybės išlygų ir išimčių kontroliuoti kiekvieną atvejį atskirai ir „išrinkti“ visus galimus piktnaudžiavimo ar optimizavimo atvejus būtų pernelyg brangu“, - pažymėjo M.

„Jau čia bus galima matyti, kaip VMI iš anksto vertina skirtingas situacijas ir, jei to nepadarys pačioje deklaracijoje, daug detaliau bei pasitelkdama automatinius algoritmus lygins įvairiuose registruose esančią informaciją“, - svarstė M.

Vis dėlto, jei tai daroma formaliai arba gyvenamoji vieta deklaruojama fiktyviai, siekiant išvengti NT mokesčio mokėjimo, R.

Atsižvelgiant į NTMĮ įsigaliosiančias nuostatas, reglamentuosiančias pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimą, vien tai, kad gyventojas yra būsto savininkas, VMI atstovės aiškinimu, nesuteiks pagrindo tokį būstą apmokestinti kaip pagrindinį gyvenamąjį būstą.

LRT.lt primena, kad nuo kitų metų pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst.

Pavyzdžiui, pirmajam būstui bus taikomi 0,1-1 proc. tarifai, juos nusistatys savivaldybės. Antram ir paskesniam bus taikomi 0,2-1 proc. tarifai: 50-200 tūkst. eurų vertės būstui - 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų - 0,4 proc., 400-600 tūkst. Brangesnis - 0,6-1 mln. eurų vertės - turtas bus apmokestinamas 0,8 proc., o didesnės nei 1 mln. eurų vertės būstui bus taikomas 1 proc. Tuo metu apleistam turtui bus taikomi 1-5 proc. tarifai. Komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - jam bus taikomi 0,5-3 proc. Šiuo metu NT apmokestinamas taikant progresinį 0,5-2 proc. tarifą, tačiau šis mokestis taikomas tik tai turto daliai, kuri viršija 150 tūkst.

Išvykimo Deklaravimas

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Pavyzdžiai:

tags: #ar #galima #gyventi #nedeklaravus #gyvenamosios #vietos