Kaišiadorių rajono Kalvių kaimas - tai vieta, kurioje susipina nuostabi gamta ir architektūros lobiai. Daugelis čia pirmąkart apsilankiusiųjų nustemba atradę Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią nuostabios gamtos apsuptyje. Juk tokių apvalių rotondos tipo bažnyčių Lietuvoje yra vos dvi.
Atvykus į Kalvius, pirmiausia keliai patraukia pagrindinio vietinio turistinio objekto - Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios - link. Nustebsite ir jūs. Antroji stovi Sudervėje, nuo Vilniaus nutolusioje 16 km. Pirmąją bažnyčią šioje vietoje apie 1753 metus pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas Mykolas Pacas, kuriam priklausė ir Kalvių dvaras.
1792 metais bažnyčia, globojama M.Paco dukters Juzefos, sudegė. Netrukus mirė ir pati Juzefa, o našliu tapęs jos vyras Tomas Vavžeckis pastatė naująją, mūrinę. Tai buvo pirmoji tokio tipo mūrinė bažnyčia Lietuvoje. Ji duris atvėrė 1806 metais ir buvo pašventinta Šv.Antano Paduviečio vardu. Bažnyčios, kurios projekto autorius nežinomas, prieangį puošia medinė Nukryžiuotojo skulptūra, išlikusi nuo jos pastatymo. Jos sienos dekoruotos smulkios rausvos skaldos mozaika, o vaizdas iš kiemo - vertas milijono. Papėdėje regimas didžiausias Kaišiadorių rajone Kalvių ežeras.
Šalia jo anksčiau stovėjo ir Kalvių mokyklėlė, bet ji buvo uždaryta prieš kokį penkmetį.
Bažnyčioje jauku ir šviesu. Virš galvų - Romos panteoną kažkuo primenantis kupolas su langeliais. Įšilę akmenys šilumą sulaiko iki pat lapkričio, tad nėra vėsu. Čia aukso žiedus mėgsta sumainyti vestuvininkai, privačias šventes švęsti menininkai, juk bažnytėlė - mažutė ir itin jauki. Tiesa, joje - net trys altoriai ir visi jie - skirtingų stilių. Dėmesį atkreipkite į neįprastai dekoruotą medinį.
„Kadaise altorius buvo butaforinis - nutapytas, šoninių iš viso nebuvo“, - atskleidė Rita.
Ji papasakojo, kad mišiose kaskart dalyvauja apie 30 pamaldžių žmonių, - toks skaičius mažam miesteliui yra pakankamas. Čia pat gyvenanti vietinė moteris groja išlikusiais vargonais.
„Didžiausias privalumas yra tas, kad užsakius čia mišias, jos aukojamos vieno, o ne dešimties žmonių vardu. Kiekvieną sekmadienį kas nors jas užsako“, - dar vieną išskirtinumą įvardijo Rita.
Vasarą, anot jos, bažnyčia laikoma „ant grotų“ - nesusitarus iš anksto su Kruonyje gyvenančiu klebonu, pamatyti vidų galima tik pro grotas.
Išėjus į kiemą, jame mus pasitinka Kalvių bendruomenės pirmininkė Lina Brazionienė. Ji - tikrų tikriausia vietinė gyventoja, į kaimą po studijų bei darbų Kaune grįžusi dėl prosenelių sodybos.
„O ir vyras mano iš čia kilęs. Jis taip pat gamtos žmogus. Nusprendėme, kad važinėsimės į darbą Kaune. Juk „šoki“ į autostradą, ir už pusvalandžio jau vietoje. Taip 15 metų mes jau Kalviuose gyvename, sukamės statybų versle. Turime dar žirgų, avių“, - nusijuokė Lina.
Praėję medinę varpinę ir pro vartus kirtę bažnyčią juosiančią akmeninę sieną, išasfaltuotu siauru takeliu imame leistis į papėdę. Joje atsiveria apie 100 metrų palei Kalvių ežerą besidriekiančios valstybinės žemės lopinėlis, paverstas jaukia poilsiaviete ir maudynių vieta. Pasak Linos, ežere buvo aptinkama vėžių, o jie - švaraus vandens rodiklis.
„Prieš 10 metų čia buvo brūzgynai, vietiniai maudydavosi tolėliau. Tiesa, patys kalviečiai ir dabar nelabai eina į šį naują pliažą maudytis - pradėjo vėl ilsėtis senoje vietoje. Visur - ir pliusai, ir minusai. Iš pradžių brūzgynai, sutvarkėme, tai vėl bėda - nebėra kur kojos dėl poilsiautojų gausos padėti, prasilenkti dirbantiems vietiniams ūkininkams neina dėl apstatytų mašinų, jie burba. Kaip ir Nidoje, iš to džiaugsmo vietiniams ir pykčio kilo. Turi išgyventi sezoną. Jei lietinga vasara, niekas su tokiu rūpesčiu nesusidurtų“, - nusijuokė Lina.
Karštą savaitgalį šis pliažas sulaukia daugybės poilsiautojų, atvyksta jie ir iš Kauno, ir iš Vilniaus, tad pagrindinė gatvė ir bažnyčios prieigos „užsikemša“ nuo automobilių gausos. Kartą paskaičiuota, kad svečių transporto priemonių čia buvo pristatyta apie 70, o Kalvių ežero pakrantėje vienu metu poilsiavo apie 400 žmonių. Vietinė moteris čia be atlygio prižiūri gėlynus, bendrą tvarką.
Įrengtos pliaže tinklinio bei krepšinio aikštelės, supynės, persirengimo kabinos, tualetai, net medinė scena bendruomenės vasaros šventėms. Mąstoma, ateityje surengti kamerinį renginį ant vandens.
„Kalvių bendruomenė sugeba pritraukti daug paramos, ne viena vieta atnaujinta. Idėjų netrūksta, bet turi būti žmonės, kurie jas įgyvendintų. Norisi šią ežero pakrantę labiau įveiklinti, pasiūlyti vandens pramogų“, - prisėdusi ant suolelio ir žvelgdama į ežero platybes, patikino Lina.
Jei jums atrodo, kad Kalviuose yra ką veikti tik vasarą, klystate. Bendruomenės pirmininkė atskleidė, praėjusią žiemą, kai netrūko gausaus sniego, atradusi Kalvių ežerą kitomis prasmėmis - jis puikiai tinka slidinėjimui lygumų slidėmis.
„Didelis plotas - gali kur nori čiuožti. Per dvi valandas visą ežero perimetrą apčiuoži. Sava ledo arena. O ir žvejai mėgsta Kalvių ežerą, ypač žiemą. Pasistato naktinei poledinei žvejybai palapinę, apsišildo ją“, - šyptelėjo pašnekovė, atskleidusi, kad vietiniai gyventojai važiuoja dirbti į Kauną, Kaišiadoris, Alytų, Prienus, Jiezną, yra įkūrę Kalviuose maisto prekių parduotuvę, kurioje galima rasti visko, nemažai ir ūkininkų.
„Karvių mūsų kaime gal trys likusios“, - nusijuokė Lina.
Netrukus su ja imame gvildenti Kalvių pavadinimo kilmę. Vyrauja dvi versijos.
„Dėl to, kad kalvota vietovė. Arba dėl to, kad kalvių čia daug gyveno. Paskutinis mūsų kalvis gal prieš dešimtmetį numirė, tad ir pagrindinį miesto simbolį - norus pildančią žuvelę, nukalė, kaip bebūtų keista, ne vietinis kalvis. Liko Kalviai be kalvio“, - nusijuokė Lina.
Jei šiandieną norėtumėte apsigyventi Kalviuose, įsigyti sodybėlę ant ežero kranto - sunkiai rastumėte, beveik visa pakrantė yra „privatizuota“.
„Kad žinotumėte, kiek daug užklausų sulaukiu dėl sodybų - ne vienas norėtų įsigyti. Įmanoma, bet nelengva. Pasiūlos nėra visiškai. Apie ežero pakrantes iš viso nekalbu. Jei atsiranda pasiūlymas, iškart nebelieka. O ir kainos pas mus kokios! Buvo mažas sklypelis, tai, kiek pamenu, 100 tūkst. eurų prašė“, - patikino Lina.
Paklausta, kodėl žmonės turėtų važiuoti į Kalvius, pašnekovė atsakė, kad dėl tikros, lietuviškos gamtos - ji čia nuostabi.
„Jei nori laisvalaikį leisti prie vandens, pabėgti toliau nuo miesto, tai Kauno apskrityje net nelabai yra kur važiuoti“, - šyptelėjo Kalvių bendruomenės pirmininkė.
Kas dar žymesnio Kalviuose? Pasirodo, didmiesčių gyventojai čia traukia ir ožkos pieno sūrių ragauti. Be to, Kalvių ežero apylinkės yra labai įdomios ir istoriniu, archeologiniu požiūriu. Čia rasti paleolito - mezolito (apie 11 tūkst. m. pr. Kr.) gyvenviečių pėdsakai. Į pietvakarius nuo kaimo, Kalvių miške, yra du pilkapynai, būdingi IX-XII a.
Bendruomenės namuose siūlomos ir apgyvendinimo paslaugos - kambarys su bendra viskuo aprūpinta virtuve nakčiai atsieis 30 eurų.
Tiesa, mietelyje svečiai pasigenda maitinimo įstaigos: čia nėra nė vienos kavinukės, į pliažą karts nuo karto atvyksta tik kavos ir ledų siūlantis vagonėlis. Tad norėdami pavakaroti, vietiniai važiuoja į už 25 km esantį Birštoną arba Davainonis, kur Kauno marių regioniniame parke, gamtos apsuptyje įsikūrusi vila „Miško natos“.
Atokų penkių kambarių viešbutį bei restoraną gražios gamtos prieglobstyje iki pandemijos buvo itin pamėgę užsieniečiai. Nors pastaruoju metu dėl karantino viešbučio užimtumas nėra didelis, svečius „Miško natos“ viliojo ir šiuo metu tebevilioja savaitgaliais vykstančiais gyvos muzikos vakarais (dažnai net nemokamais), lauko pavėsinėmis, terasa bei įdomiu meniu.
„Miško natų“ restorane patiekalai ruošiami naudojant sous-vide (prancūzų kalba reiškia vakuume) technologiją. Ji paremta gaminimu vakuume, daug žemesnėje nei įprasta temperatūroje, todėl nepakinta produkto spalva bei skonis, jis išlieka sultingas. Šiemet šios vietos šefas pristatė išskirtinius avokado skonio ledus, dėl kurių vien jau verta užsukti į šią ramybės oazę.
Šių metų populiariausi patiekalai, anot jo, - lašišų tartaras bei midijos.
Šiuo metu galima išsiderėti ir neblogą atlyginimą, nes vasarą dauguma restorano darbuotojų patraukia į Palangą.
2019 m. Kaišiadorių miško estradoje įvyko trečiasis Paukščių festivalis, kurio organizavime nuoširdžiai dalyvavo daugybė rajono įstaigų bei įmonių. Vyko gyvų paukščių paroda, amatų dirbtuvėlės, respublikinis Lietuvos šakočių kepimo čempionatas, žaidimas „Auksinio kiaušinio paieška“, diskusija „Sugrįžę paukščiai“, norintys kilo oro balionu. Renginio metu pagerintas Kiaušinių metimo čempionato „Pagauk nesudaužytą“ rekordas.
Tradiciškai Kaišiadoryse susirinko apie 200 dviratininkų dalyvauti respublikinėse plento dviračių lenktynėse rajono mero taurei laimėti. Dviračių sporto entuziastai nebuvo nuvilti - kova trasoje vyko atkakli.
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras kasmet kviečia į žygius po rajono vietoves pėsčiomis, dviračiais, žaidimus, žinių turnyrus „Kaišiadorių ambasadoriaus“, ekskursijas autobusu bei kitus renginius.
Plečia veiklą Žaslių tradicinių amatų centras. Iš jo siūlomų 17 edukacinių programų net 9 įtrauktos į Kultūros pasą - priemonę visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.
Amatus galima išmėginti Paparčių bendruomenės namuose Kaišiadorių kultūros centre, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Audronės Skarbaliūtės keramikos dirbtuvėse, Kristinos Zazerskienės „Molio virtuvėje” ir kitur.
Prie Lašinių piliakalnio, šalia Strėvos upės įsikūrusi sodyba „Šerolės vila“, siūlo ne tik poilsį ir šventes bei galimybes pasigrožėti danieliais bei avimis, daugiau apie juos sužinoti, pamaitinti, bet ir rengia vaikų stovyklas.
Kaimo turizmo sodyboje „Laukysta“ galima pažaisti „strėliasvydį“, „gyvą“ stalo futbolą. Įvairiuose kultūriniuose renginiuose kviečia dalyvauti etnografinė sodyba „Senosios Gegužinės ūkis“.
Papramogauti kviečia prie automobilių magistralės įsikūręs pramogų parkas „Baltria-Skardis“ - čia galima rasti senovinių automobilių ekspoziciją, mini golfą, lauko šachmatus. Kaišiadorių mieste veikiantis pramogų konferencijų centras „Pas Radvilą“ siūlo pažaisti boulingą, biliardą, išsinuomoti keturračius.
Ieškantys netradicinių edukacijų ir užsiėmimų gali apsilankyti Pavuolio kaime, čia įkurtame sraigių ūkyje „Aspersa“ galima užsisakyti edukacinę programą, sraigių degustaciją, nusipirkti sraigių mėsos.
Baidarių mėgėjų laukia Strėva, o jos pakrantėse kasmet įrengiama vis daugiau atokvėpio vietų. Baidarėmis plaukiama ir Nerimi. Rajone turime unikalią kaimo turizmo sodybą „Atokampis“, skirtą dviems ir esančią gamtos apsuptyje bei siūlančią aukšto lygio SPA paslaugas.
Kasmet atsinaujinamas paslaugų asortimentas. 2020 m. Turizmo pagyvėjimui nemažos įtakos turėjo magnetukų kolekcijos „Surink Lietuvą“ projektas, kuris tęsis ir 2020 m. bei Kauno regiono plėtros agentūros inicijuotas ir Kauno regiono turizmo ir verslo centrų bei Agentūros vykdytas žaidimas „Pajusk Kauno regioną“.
Kalviai po truputį siūlo ir įvairesnius kultūros renginius: 2019 m. Jei 2018 metais gyventojai ir miesto svečiai džiaugėsi atnaujintu taku aplink Girelės II tvenkinį, tai 2019 metais baigti paplūdimio tvarkymo darbai: įrengtas teniso kortas, krepšinio ir tinklinio aikštelės.
Visame rajone Savivaldybė įrengė daugybę stendų bei nukreipiamųjų rodyklių į turizmo objektus.
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė - vienintelė tokia Baltijos šalyse. Iš anksto užsiregistravus galima apsilankyti elektrinės teritorijoje, susipažinti su veikla, pasigerėti nuostabiais vaizdais nuo aukštutinio elektrinės baseino.
Religinio turizmo mėgėjai vis aktyviau lanko Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą bei Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčią, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje įkurtą sakralinį Rožinio slėpinių kelią ir rekolekcijų namus. Paparčiuose esantis Aušrinės Marijos vienuolynas yra puiki vieta ieškantiems ramybės. Iš viso religinio turizmo mėgėjai rajone gali aplankyti 12 bažnyčių, tarp kurių - Kalvių rotondinė bažnyčia, išsiskirianti savo architektūra, į Krivonių kaimą perkelta senoji medinė Kernavės bažnyčia, iš dabartinių Kauno marių dugno iškelta Rumšiškių bažnyčia.
Iš Kaišiadorių rajono į Kernavę (Širvintų rajoną) galima persikelti vieninteliu Lietuvoje išlikusiu lyniniu keltu (be variklio) - Padalių keltu.
Savivaldybėje gausu gamtinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų, kurie įdomūs turistams: unikalus, nuolat geologų tyrinėjamas glaciokarstinės kilmės Kaukinės ežeras „Žiedelis“ (anksčiau manyta, jog meteoritinės), netoli Kruonio HAE mistiškoji gravitacinė kalva, vienos storiausių Lietuvos pušų Rumšiškių ir Varkališkių miške, aukščiausia Kauno marių atodanga - Mergakalnis, storiausias medis Kauno Marių regioniniame parke - Gastilionių ąžuolas. Retos augalijos ir gyvūnijos galima aptikti Būdos, Kaukinės botaniniuose - zoologiniuose draustiniuose, Strošiūnų kraštovaizdžio, Paparčių botaniniame, Beičiūnų ornitologiniame draustiniuose. Verta aplankyti mitologinį Laukagalio akmenį „Velnio sostas“, kuris primena senąjį pagoniškąjį tikėjimą. Galima pasigrožėti 6 metrų apimties Karčiupio miško ąžuolu, daugiakamiene Antakalnio liepa, Kovaičių akmenimis, Sekionių ir Uogintų kaimų ąžuolais, kitomis gamtos vertybėmis.
Sutvarkyti ir pritaikyti turistams Migonių, Rokiškių, Maisiejūnų, Lašinių, Budelių piliakalniai. Pakeliauti pėsčiomis galima Lomenos pakrantės skardžiais, Strošiūnų ir Gegužinės miškų takeliais, Paparčių botaninio draustinio kalvelėmis, Kauno marių pakrante.
Rajone yra daugiau nei 200 lankytinų objektų: Kalvių Šv. Kruonio Švč. kvalifikacinės (komforto) kategorijos. lygį. ženklus.
Sodyba-vienkiemis, „Geltonžiedė liepa“, įsikūrusi Aukštaitijos nacionalinio parko pašonėje, vos 15 km nuo Utenos. Čia pat, 43 ha ploto „Vaikeso“ ežeras su dvejomis salomis, kurių viena istorinė, sala-piliakalnis. Mėgstantiems žygius poilsiautojams siūlome dar 4 piliakalnius supančius Sodybą (Kalvių, Rukšėnų, Spitrėnų, Kubilių plk.) Rudeniop saloje bei netoliese esančiame miške gausu baravykų, kitų vertingų grybų, uogų. Sodyboje galime priimti nuo 10 iki 60 asmenų, joje galite švęsti įvariausias šventes: vestuves, gimtadienius, rengti pobūvius, vakarėlius ar tiesiog ramiai pailsėti ir mėgautis gamta. Sodyboje „Geltonžiedė liepa“ taip pat galite pažaisti krepšinį ar tinklinį, o pavargus pasisūpuoti hamake ar tiesiog šokti nuo liepto į ežerą.
Kaišiadorių rajono žemėlapis
Apgyvendinimo įstaigos ir paslaugos Kaišiadorių rajone
Kaišiadorių rajone veikia:
- 30 sodybų, teikiančių nakvynės, salių nuomos, kaimo turizmo paslaugas;
- 7 apgyvendinimo įstaigos, iš kurių vienas 3 žvaigždučių viešbutis;
- 20 kavinių, picerijų, restoranų, užkandinių;
- 2 konferencijų centrai;
- Turizmo ir verslo informacijos centras.
Rajone yra daugiau nei 10 konferencijų salių, kurių didžiausioje telpa iki 300 žmonių.
| Paslaugos | Kiekis |
|---|---|
| Sodybos | 30 |
| Apgyvendinimo įstaigos | 7 |
| Kavinės, restoranai | 20 |
| Konferencijų centrai | 2 |