Aukštadvario apylinkės - tai ne tik vaizdingas kraštovaizdis, bet ir turtinga istorija, palikusi gausybę archeologinių ir kultūrinių paminklų. Šiame regione harmoningai dera gamtos grožis ir praeities ženklai, pritraukiantys tiek istorijos entuziastus, tiek ramų poilsį gamtoje vertinančius keliautojus.
Čia rasite ne tik Aukštadvario piliakalnį, bet ir daugybę kitų lankytinų vietų, tokių kaip Velnio duobė, Nikronių akmuo, Aukštadvario dvaras bei jaukias kaimo turizmo sodybas, siūlančias įvairias pramogas ir galimybes atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio.
Aukštadvario piliakalnis
Aukštadvario Piliakalnis: Istorijos Liudininkas
Aukštadvario piliakalnis - tai vienas žymesnių pietryčių Lietuvos archeologijos paminklų. Dėl to jau nuo XIX a. antrosios pusės dažnai minimas mūsų praeitį aprašančioje mokslinėje bei populiarioje literatūroje. Pažymėtas šis piliakalnis ir P. Tarasenkos sudarytame ir 1928 m.
Piliakalnis yra pietvakariniame Aukštadvario miestelio pakraštyje, kairiajame Verknės upės krante. Iš pietryčių prie jo beveik prieina Pilaitės ežeras, iš šiaurės - Verknė, o iš visų kitų pusių - dirbami laukai. X-XIV a. ant piliakalnio stovėjo medinė pilis, kuri per kovas su kryžiuočiais sudegė. Čia buvo miestelio senoji dalis, gyvenvietė.
Apie Aukštadvario piliakalnio populiarumą kalba ir jo apylinkėse išlikę įvairūs pasakojimai. Vyresniojo amžiaus vietos gyventojai dažniausiai prisimena padavimą, kuris pasakoja, kad senovėje čia stovėjusios valdovo duktė kartą sugalvojusi pasivažinėti. Tuomet ji iš pilies išvažiavusi puošnia karieta, traukiama net ketverto arklių. Karietoje buvusi skrynia pilna pinigų ir mažas šunelis. Besileidžiant nuo pilies kalno, arkliai kažko pasibaidė ir karalaitę su karieta nunešė tiesiog į netoli pilies esantį Pilaitės ežerą, kur visas ekipažas nuskendo.
Nors tėvai dukters po to ilgai ieškojo, tačiau viskas buvo veltui. Tačiau praslinkus kuriam laikui, vietos gyventojai, ypač prieš patekant saulei, ežere kartais matydavo plaukiojančią gražią skrynią, ant kurios tupėdavęs mažas šunelis.
Velnio Duobė: Gamtos Stebuklas
Velnio duobė - Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Tai mitologinis-sakralinis kultūros paveldo...
Tai piltuvo pavidalo 40 m. gylio duobė. Jos plotis viršuje - 210 m., apačioje - 60 m., šlaitų nuolydis - 40 - 50o . yra keli moksliniai šio reto geologinio objekto kilmės aiškinimai . Manyta, kad tirpstant dideliam ledo luitui ir čiurkšlėmis nuo jo briaunos krintant vandeniui, susidarė krioklys, kuris kunkuliuodamas tarsi malūno girnomis malė pasitaikančius riedulius, gargždą, žvirgždą, per ilgą laiką išgrauždamas šitokią duobę.
Kiti aiškina, kad Velnio duobė gali būti meteoritinės kilmės. Mat nukritusių meteoritų išmuštos duobės yra panašaus gylio ir pločio. Dar vieni pagrindė sifozinę duobės susidarymo kilmę. Anot jų, ledynmečio laikais požeminiai vandenys smulkias daleles nuplukdė į šalia Velnio duobės esantį Škilėtų ežerą. Ir dabar duobės dugnas esąs tik keliais metrais aukščiau už šio ežero vandens lygį.
Tačiau patikimiausias, rodos, termokarstinio Velnio duobės susidarymo aiškinimas. Pasitraukus iš Lietuvos teritorijos ledynams, prasidėjo termokarstiniai reiškiniai, dėl kurių susidarė ne vienas Lietuvos ežeras. Pirmiausia tokie vandens pripildyti duburiai atsirado žemesnėse vietovėse, į kurias anksčiau plūdo ledynų vanduo. Aukštumose atsidūrusių ir po žeme esančių ledo luitų tirpsmo vandenys negalėjo išplauti. Neveikiami šilumos ir saulės, jie galėjo gulėti žemėje tūkstančius metų. tačiau gerokai vėliau jie ištirpo, ir žemė viršum jų įgriuvo. taip formavosi vadinamoji Velnio duobė.
Velnio duobė
Nikronių Akmuo: Legendos ir Istorijos Sūkuryje
Nikronių akmuo Jis yra ties Verniejaus ežeru "Babrauninkų miške" apie 3 km. Nuo Aukštadvario. Jis yra pilkas vietomis apkerpėjęs. Jo matmenys 6 x 3 x 2.2 m. Dalis akmens yra žemėje.
Žmonės pasakoja, kad prie šio akmens vaidenasi. Jį dar vadina Didžiuoju akmeniu. Yra žinoma, kad apie 1904 - 1905 m. tas akmuo buvo riba kuri skyrė pono žemę nuo valstybės žemės. Ponas savo pusėje iškalęs ženklą "MOPIT“.
Ta rodyklė rodė kryptį į pono žemę. Raides žmonės aiškino taip : lenkų kalba "Moje pieniadze tutoj" išvertus į lietuvių kalbą - "Mano pinigai čia“. Yra pasakojama apie tai kad šį didžiulį akmenį užritinę kareiviai, kai Napoleonas čia užkasęs brangų lobį. Akmens viršuje yra duobutė, kurioje, kaip pasakojo žmonės, visada yra vandens. Tuo vandeniu žmonės gydė akis. Ateidavo apsiplaudavo akis padėdavo pinigus prie akmens ir jų neimdavo kol jų nepaimdavo klebonas. Už juos jis laikydavo mišias. Tas vanduo buvo laikomas šventu. Šis akmuo senovės - aukų akmuo.
Aukštadvario Dvaras: Architektūros Perlas
Aukštadvario dvaro sodyba LDK dvaras Aukštadvaryje minimas nuo XVI amžiaus, jis stovėjo ant piliakalnio. 1837 metais Antano Malevskio pastatytas dabartinis, neoklasicistinio stiliaus dvaras su parku ir upėtakių tvenkiniais, išlikęs iki šių dienų.
Malevskiai valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo. Po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė tuberkuliozės ligoninė. Klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys.
Vienas dvaro sodo ąžuolų žinomas kaip Mickevičiaus ąžuolas (gamtos paminklas, siekia apie 20 metrų aukštį, 4,4 metrų apimties).
Kaimo Turizmo Sodybos: Jūsų Poilsiui
Aukštadvario apylinkėse gausu jaukių kaimo turizmo sodybų, siūlančių įvairias pramogas ir galimybes atsipalaiduoti gamtoje. Štai keletas iš jų:
- Penktas sezonas - Gudašiai: Svajojate išsitiesti hamake ir pasiklausyti paukštelių giesmių? Tai ir yra Jums tikrasis poilsis? (~11 km)
- Sodyba Papartis: Nuostabi sodyba laukia Jusu. (~15.9 km)
- Kaimo turizmo sodyba „Gervių takas“: Kaimo turizmo sodyba „Gervių takas“ įsikūrusi 45 kilometrai nuo Vilniaus centro vaizdingose Trakų rajono Strėvos apylinkėse esančiame… (~17.3 km)
- Dalgedų sodyba: Apgyvendinimas kambariuose, specialiai įrengta aikštelė palapinėms, nameliams ant ratų. Organizuojame pramogos: žygiai, mergvakariai,… (~18 km)
Kitos sodybos ir pramogos:
- Poilsio kompleksas „Margio krantas“ (~21.7 km)
- Vasaros stovyklos VĖJŲ FĖJOS sodyboje (~22.1 km)
- Paklaidinimas miške Trakuose (~26.1 km)
- „Akmeninė Užeiga“ (~27.7 km)
- Viešbutis - restoranas **** „Nemuno Slėnis“ (~28.1 km)
- Išskirtinis SPA centras **** „Nemuno Slėnyje“ (~28.2 km)
- Trakaitis - privatus poilsis Trakuose (~28.3 km)
Šiame regione rasite ne tik ramybę ir gamtos grožį, bet ir galėsite susipažinti su turtinga Lietuvos istorija bei kultūra.
Kaimo turizmo sodyba
Kitos Lankytinos Vietos Aukštadvario Apylinkėse
Be jau minėtų objektų, Aukštadvario apylinkėse verta aplankyti ir šias vietas:
- Aukštadvario Šv. Dominiko bažnyčia (~4.7 km)
- Nikronių akmuo (~9.8 km)
- Strėvos įgriuva ( Zapadla jama) (~13.8 km)
- Trakų buvęs Dominikonų vienuolynas (XVII-XIX a.) (~16.2 km)
- Mūro Strėvininkų sentikių cerkvė (~18.5 km)
- Oginskių dvaro rūmai (~18.5 km)
- Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (~18.5 km)
- Mūro Strėvininkų piliakalnis (~19.5 km)
- Butrimonių Švenčiausiojo Išganytojo bažnyčia (~19.6 km)
- Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (~21.3 km)
- Daniliškių sentikių cerkvė (~22.3 km)
- Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčia (~22.4 km)
- Kruonio pilies liekanos (~22.4 km)
- Jundeliškių dvaras (~24 km)
- Raižių mečetė (~24.3 km)
- Maisiejūnų piliakalnis (~25 km)
- Žvirgždėnų pušis
Aukštadvario apylinkės - tai puiki vieta praleisti laiką gamtoje, susipažinti su istorija ir atsipalaiduoti nuo kasdienio šurmulio. Kviečiame atrasti šį nuostabų kraštą!
Aukštadvaris
tags: #kaimo #turizmo #sodybos #aukstadvaris