Andriaus Kaimo Turizmo Sodyba: Atgaiva Sielai ir Ramus Poilsis

Pasiilgus tyro oro, atgaivos sielai ir puikių įspūdžių, Andriaus ir Giedrės Ryženokų kaimo turizmo sodyba „Ramuma“ kviečia saugiai ir netrukdomai pailsėti. Ši miško pakraštyje esanti sodyba įsikūrusi šalia labai gražaus ir žuvingo Dusyno ežero.

Sodybos teritorija yra atoki, atskirta nuo aplinkinių akių, todėl čia mielai galėsite leisti laiką su šeima ar kompanija, ieškančia tiek ramybės, tiek pramogų.

Sodyba, esanti 100 km nuo Vilniaus, yra puiki vieta pasimėgauti tyru oru ir papramogauti gamtos apsuptyje. Čia smagu pasivaikščioti, paplaukioti valtele, pažvejoti, pažaisti tinklinį ir pasimėgauti pirties teikiamais malonumais.

Ramus poilsis, be pašalinių, tik Jūs ir gamta.

Vietinio Turizmo Tendencijos Lietuvoje

Daugėja prognozių, jog antrąją metų pusę karantino ribojimai švelnės, tačiau natūralu, kad vedami atsargumo, dalis žmonių dar susilaikys nuo kelionių į šiltuosius kraštus.

Tai reiškia dar vieną didelę turistų bangą Lietuvos kurortuose, ypač - pajūryje. Vietinio turizmo tendencijos panašios visoje ES. „Eurostat“ duomenimis, nors 2020-ųjų balandį, per patį pirmosios pandemijos bangos įkarštį, vietinis turizmas buvo kritęs net 90%, jau liepą rodikliai sugrįžo į tą patį lygį, kaip ir 2019-aisiais.

Remiantis 2020-ųjų birželį vykdytu „Keliauk Lietuvoje“ tyrimu, paklausa vietiniam turizmui išlieka aukšta. Net 67% apklaustųjų atsakė, jog per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą keliavo po Lietuvą su nakvyne.

Renkantis maršrutą, keliautojai labiausiai atsižvelgia į tokius aspektus, kaip apgyvendinimo vietų kokybės ir kainos santykis, bendra infrastruktūra ir lankytinų objektų pasiūla.

Lietuvos kurortai pasižymi stulbinančia gamta, todėl norėdami pasiekti dar geresnius vietinio turizmo rodiklius, turime užtikrinti modernią infrastruktūrą, pirmiausia - išspręsti logistikos klausimus.

Vietinio Turizmo Skatinimas

Viena populiariausių priemonių kelionėms po Lietuvą išlieka nuosavas automobilis. Vietinis turizmas turi stengtis į paslaugas įtraukti tą grupę turistų, kurie neturi automobilio, nevairuoja ar vairavimas jiems tiesiog nedera su poilsiu. Esu įsitikinęs, kad tai didelis klientų srautas.

Taip pat turime skatinti ir labiau ekologiškas susisiekimo priemones. Štai į vieną unikaliausių Lietuvos kurortų - Kuršių Neriją, kol kas daugiausiai keliaujama senomis, gamtai nedraugiškomis transporto priemonėmis. Turėtume didinti ir elektra varomo viešojo transporto alternatyvas, kad iš didžiųjų miestų į pajūrį viešuoju transportu vyktume ne tik patogiai, bet ir ekonomiškai.

Mūsų kurortai taip pat turėtų būti labiau pritaikyti dviratininkams bei pėstiesiems. Šiuo metu nėra integruotos transporto sistemos, todėl keliautojams atostogų metu sunku keisti ar derinti skirtingas transporto rūšis.

Bendrai turizmo sektoriaus veikla sudaro net 5% Lietuvos BVP, tačiau tai - ne tik skaičiai valstybės biudžete, bet ir žmonės. Šioje srityje iš viso skaičiuojame apie 55 tūkst. darbuotojų.

Per 2020-uosius nemažai dalis jų prarado darbo vietas, atsidūrė prastovose ar dirbo už mažesnį užmokestį. Tai ne tik kelionių agentūrų darbuotojai, bet ir apgyvendinimo, maitinimo įstaigų personalas.

Turizmas kuria ilgą ekonominę grandinę, kurios sukurtomis paslaugomis gali naudotis ir vietiniai gyventojai. Manau, kad lokalaus turizmo skatinimas gali prisidėti ne tik prie didžiųjų kurortų, bet ir prie regionų gyvybingumo.

Laikas suprasti, kad „lietuviškas turizmas“ nėra tik šašlykai prie ežero ar kaimo turizmo sodybos. Išvažiuojamieji ofisai, vandenlenčių ar vėjalenčių parkai, konferencijų salės senuose dvaruose ar kukurūzų labirintai... Iniciatyvų daug, bet pirmiausia reikia žiūrėti sistemiškai, numatyti optimaliausias priemones, kurios skatintų vietinio turizmo plėtrą.

Lietuvos Kaimo Turizmo Asociacijos Veikla

Šią savaitę įvyko Lietuvos kaimo turizmo asociacijos metų baigiamasis susitikimas, kuriame dalyvavo Tarybos nariai, skyrių vadovai ir administracijos atstovai.

Posėdyje buvo apžvelgti svarbiausi metų darbai, aptartos strateginės veiklos kryptys bei numatyti prioritetai artėjančiam laikotarpiui.

Jau kurį laiką įgyvendiname Erasmus+ projektą CSS-H, skirtą mažų ir vidutinių įmonių svetingumo paslaugų vertinimui ir tobulinimui. Džiaugiamės galėdami pasidalinti ketvirtuoju projekto CSS-H naujienlaiškiu, kuriame apžvelgiame svarbiausius pastarųjų mėnesių pasiekimus.

Po sėkmingų susitikimų įvairiuose Lietuvos regionuose, Lietuvos kaimo turizmo asociacija kviečia jus į paskutinį WaterWays projekto seminarą, kuris vyks spalio 7 d.

Kaimo Turizmo Sodybų Pavyzdžiai

Raimonda Meiduvienė yra savininkė vaizdingame Labanoro regioniniame parke esančios sodybos „Stirnelės viensėdis”. Tai puiki vieta mėgstantiems komfortą, ramybę ir privatumą.

Aidonas Užubalis turi kaimo turizmo sodybą "Alantos žirgai", kuri siūlo ramų poilsį eko ūkyje. Žalios pievos, kalvotas peizažas, didžiulis žuvingas tvenkinys ir vaizdas į Alantos bažnyčią.

Vytis Štelbys - sodybos „Kliukai” šeimininkas. Gamtos apsuptyje, ramiam poilsiui skirtos sodybos kūrėjo šūkis - geriems žmonėms, geras poilsis!

Lina Urbonavičiūtė vadovauja keturių žvaigždučių moderniai įrengtam kempingui "Obuolių sala", esančiam Grabuosto ežero saloje.

Dienraščio kalbintos kaimo sodybos „Elenutės namai“ vadovas Andrius Bandza teigė, kad palyginus su praėjusiais metais išankstinių užsakymų skaičius net didesnis, tačiau žmonių, sodybos pageidaujančių šventėms, sumažėjo.

Kaimo sodybos „Verubė“ savininkė pripažino, kad klientai skambina rečiau, tačiau skųstis labai nėra kuo. Stefanija Daugirdienė, turinti savo kaimo turizmo sodybą, teigė, kad užsakymų turi keturioms savaitėms į priekį. Tiesa, ji pripažino, kad šiemet klientų - tik trečdalis to, kas buvo pernai.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkas Linas Žabaliūnas teigė, kad kol kas jie nusiteikę optimistiškai - kaimo turizmo sodybų savininkai planuoja sulaukti panašaus srauto svečių kaip ir pernai. Kaimo turizmą renkasi ir žmonės, kurie anksčiau poilsiaudavo užsienyje.

tags: #kaimo #turizmo #sodybos #direktorius #andrius