Kaimo turizmo sodybos sąmatos pavyzdys: nuo idėjos iki įgyvendinimo

Planuojant kaimo turizmo sodybos įkūrimą, svarbu atlikti išsamią sąmatą ir įvertinti galimybes. Tai padės nustatyti projekto perspektyvumą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų.

Galimybių studija ir rinkos analizė

Atliekant galimybių tyrimą, svarbu įvertinti turizmo išteklius ir rinkos poreikius. Remiantis turizmo išteklių analize ir rinkos įvertinimu, nustatyta, kad didžiausią turizmo potencialą Akmenės rajone turi Ventos upė. Šiame upės vingyje leistų teikti platų paslaugų asortimentą ir būti netoli potencialių vartotojų.

Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai bandysime spręsti ir Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo. Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centre 2005 m. turistų skaičius su 2004 metų analogiškais rezultatais, 1,57 karto išaugo. Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika yra Lietuvos gyventojai. Turistų skaičius 2005 m. su 2004 metais išaugo net 117 proc. (2004 - 91 tūkst., 2005 m. - 198 tūkst.). Daugiausia užsienio lankytojų yra iš Rytų ir vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos. Iš Vakarų Europos daugiausia lankytojų yra iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos. Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų yra iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos. Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos. Tai vasaros sezono metu.

Šios šalys priskiriamos vienam turistiniam Baltijos šalių regionui. Dauguma užsienio turistų vienos kelionės metu lanko visas tris Baltijos valstybes. Taip pat pagal Šiaulių miesto turizmo informacijos centro pateiktus TIC'o lankomumo duomenimis, daugiausia per Šiaulių apskritį (per Joniškio, Šiaulių ir Kelmės rajonus) vyksta lankytojai ir užsienio turistai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos (taip pat ir Kaliningrado srities), t.y. tos valstybės, per kurias driekiasi Via Hanza kelias Rytų ir Šiaurės Baltijos regione.

Konkurentų analizė

Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiose apskrityse veikia 29 kaimo turizmo sodybos. Tarp jų:

• Algirdo Martinkaus kaimo turizmo sodyba - sodyba įkurta Papilės miestelyje. Individualiame name, yra įrengti 7 kambariai, 15 vietų.
• Joco kaimo turizmo sodyba - įsikūrusi Šiaulių miesto pakraštyje. Įrengti kambariai su visais patogumais. Paberžynėlyje - pavėsinė ir vietos palapinėms bei autokaravanams statyti, laužavietė, vaikų žaidimo aikštelės. Sodybos teritorija 1,5 ha. Įrengta jauki pokylių ir konferencijų salė, pirtis.
• Šiaukšienės kaimo turizmo sodyba Skaudvilės kaime. Nuomojama 50 vietų pokylių salė, taip pat yra atskira salė šokiams. Įrengti kambariai, ateityje planuojama priimti pirmuosius poilsiautojus. Sodyboje yra pirtis, įrengta krepšinio aikštelė, perspektyvoje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę.
• R. Gutkauskienės sodyba - apie 10 km nuo Šiaulių miesto. Kaimo turizmo sodybai suteikta 4 "gandriukų" kategorija. Veikia nuo 1999 metų. Teikiamos tik nakvynės paslaugos. Įrengti kambariai bei įrengta virtuvė savitarnai. Nuomojama salė užsakomiesiems vakarams. Salėje galima rengti konferencijas 20 žmonių. Taip pat yra baseinas, teikiamos jodinėjimo žirgais paslaugos.
• R. Kriaštopaitienės kaimo turizmo sodyba - apie 8 km nuo Joniškio miesto. Naujai pastatyta sodyba, orientuota kaimo turizmui. Neįrengtas privažiavimas prie sodybos. Šalia Platonio upės. Nuomojama pirtis, yra tinklinio aikštelė, pirmame aukšte yra 30 vietų salė ir poilsio kambarys. Iš viso 4 kambariai, gali apgyvendinti apie 10 lankytojų. Sodyba dar neįteisinta.
• V. Lušo kaimo turizmo sodyba - sodyba įsikūrusi Kurtuvėnų regioniniame parke, miške šalia ežero, labai gražioje, jaukioje vietoje.
• "Pas tėvukus", Marijonos Striaukienės sodyba - sodyba įkurta 1997 m. Sodyba restauruota 2001 m. Sodybos teritorija 90 a. Etnografinio stiliaus erdvūs svetingi namai Beržoro ežero pakrantėje. Tai ideali vieta poilsiui ar dalykiniams susitikimams.
• Sodyba "Prie Žiedelio ežero" - vienkiemis nuostabiame gamtos kampelyje, tarp keturių gražuolių ežerų, Žemaitijos Nacionaliniame parke. Siūlomas aktyvus ir ramus poilsis šalia miško, kuriame gausu uogų, grybų, riešutų. Čia galima švęsti jubiliejus ir gimtadienius, rengti seminarus ir konferencijas, pobūvius ir vestuves. Sodyboje yra gyvenamasis namas ir du ant Žiedelio ežero kranto stovintys poilsiniai namai. Viso galime apgyvendinti apie 40 žmonių. Nameliuose yra sausa ir garinė pirtys, 2 salės -25 ir 50 vietų su židiniais. Yra žuvingas tvenkinys. Čia galima išbandyti norvegišką pirtį (kubile) ir lietuvišką garinę pirtį. Išsiilgusiems gamtos ir ramybės - grybų ir uogų pilnas miškas.
• R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyba - šiuolaikinė sodyba su etnografiniais elementais prie Beržoro ežero. Iki Platelių ežero tik 2 km. Sodyboje yra vienas mūrinis ir du mediniai namai. Gali apsistoti 14 žmonių. Mediniame name - pirmame aukšte virtuvė ir miegamasis 2 asmenims ir vaikeliui. Vasarnamyje - svetainė su židiniu, mini-virtuvėlė, miegamasis 4 asmenims. Namuose yra visi patogumai. Kiekvienas namas turi gražiai apželdintą teritoriją. Po jaukia pavėsine galima išsikepti šašlyką. Sodyboje įrengtos krepšinio bei tinklinio aikštelės, yra vaikų žaidimo aikštelė. Taip pat šeimininkai leidžia pašerti triušiukus, pasiskinti sode braškių, serbentų, obuolių, kiekvieną rytą parsinešti iš darželio šviežių gėlių.
• Elenos ir Albino Klimų sodyba "Išnalė" ir kt.
• Gražinos Gailiušienės sodyba - ideali vieta ramybės mėgėjui, šeimoms su vaikais, linksmai kompanijai ilsėtis ar švęsti. Sodyba išdėstyta 12 ha gamtinio-landšaftinio draustinio plote. Siūloma: atskiras namas su pirtimi ir poilsio kambariais (12 žmonių); nakvynės namelis (8 žmonėms); didelis namas su pobūvių sale, virtuve bei poilsio kambariais. Privažiavimas į poilsiavietę saugomas. Sodyboje daug atrakcionų vaikams, sporto įrengimų. Vasarą organizuojamos vaikų poilsio stovyklos.
• Juliaus sodyba - vienkiemis prie Šiaulių-Palangos plento ir Virvytės upės. Du žuvingi tvenkiniai. Įrengti kambariai. Patogumai: atskiras tualetas, atskira vonia, atskiras šaldytuvas, bendra virtuvė, bendras telefonas, palydovinė TV, muzikos centras, kompiuteris, židinys, uždaras baseinas, pirtis, banketų salė iki 30 žmonių, vieta palapinėms, laužavietė, krepšinio aikštelė, stalo žaidimai, biblioteka, žvejyba, grybavimas, uogavimas.

Iš pateikto kaimo turizmo sodybų sąrašo bei jų apibūdinimo matyti, kad kaimo turizmo sodybų tinklas nėra labai platus. Konkurencija vyksta tarp daugelio nedidelių sodybų. Atkaklios konkurencinės kovos nėra. Didžiąja dalimi tai lemia pasyvus šios veiklos vykdymas, aiškios rinkodaros strategijos nebuvimas. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas. Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininkų užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje.

Išanalizavus konkurentų teikiamas paslaugas galima teigti, kad dauguma sodybų šeimininkų parduoda pagrindinę paslaugą t.y. apgyvendinimą, maitinimą. Šiomis paslaugomis, tokiomis kaip aktyvaus poilsio organizavimas, ekskursijų rengimas ir kt. Poilsiautojams turėtų būti siūlomas visas paslaugų paketas, užtikrinantis įdomų poilsį kaimo turizmo sodyboje. Tai padėtų geriau patenkinti poilsiautojų poreikius, o tai savo ruožtu didintų paklausą kaimo turizmo paslaugoms.

Rinkos segmentai

Kaimo turizmo sodybos gali būti orientuotos į skirtingus rinkos segmentus:

1. Savaitgalio poilsiautojai. Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai, kadangi jis yra didžiausias ir pelningiausias. Didėjant žmonių užimtumui, gerėjant kelių būklei ir susisiekimo galimybėms, savaitgalio rekreacija tampa vis populiaresnė, poilsiautojų srautai didėja, todėl daugėja ir savaitgalinių pasiklydėlių. Savaitgalio poilsiautojų segmentą sudaro jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys, gaunantys vidutines pajamas. Tokių poilsiautojų poreikiai susiję su infrastruktūros kokybe, atrakcijomis ir gerai organizuotu lankytinų objektų pasiekiamumu. Sodybos siūlo romantiškus savaitgalius, ekskursijas ir kitokius trumpalaikiam poilsiui skirtus paslaugų paketus. Savaitgalio atostogautojai per trumpą laiką nori patirti kuo daugiau aukštos kokybės potyrių.
2. Šeimos. Šeimos yra viena didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo segmentų. Reikia daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. Šis segmentas yra lengvai pritraukiamas, nes šeimos skiria ypatingą dėmesį ramiam poilsiui. Orientuojantis į šeimas, turizmo paslaugos turi būti diversifikuotos, nes tėvų ir vaikų poreikiai yra skirtingi. Reikia siekti, kad būtų patenkinti abiejų pusių interesus.
3. Specialių interesų žmonės. Šiomis ir vandens transporto priemonėmis. Ši veikla dažnai tampa pagrindiniu atostogų tikslu. Pastebima galimybė šį segmentą sudominti vietiniu maistu, produktais, paveldu ir kt.
4. Verslo arba dalykiniai turistai. Paskutiniu metu vis daugiau verslo susitikimų, konferencijų bei seminarų yra organizuojama kaimo sodybose, atokiau nuo miesto šurmulio. Konferencijų turizmas dažnai derinamas su pažintiniu.

Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat į minėtus savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones. Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų. Tačiau nėra tokių duomenų. Svarbu nustatyti, kiek žmonių galėtų būti potencialiais kaimo turizmo klientais bei jų išlaidas poilsio paslaugoms. Kaimo turizmo poilsiautojais dažniausiai būna 20-60 m. amžiaus žmonės. Šiaulių ir Telšių apskrityse 2008 m. pradžioje iš viso gyveno 523 259 žmonės, iš kurių 15-60 m. amžiaus yra 332 653 gyventojai (222 235 Šiaulių apskrityje, 110 418 Telšių apskrityje). Dažniausiai kaimo turizmo paslaugų pirkėjai yra miesto gyventojai. Statistikos departamento duomenimis mieste gyvena 61,46 % Šiaulių apskrities gyventojų ir 58,98% Telšių apskrities gyventojų. Iš viso Šiaulių apskrityje 20-60 m. amžiaus miesto gyventojų, yra 117 577, o Telšių apskrityje - 54 273 žmonės. Kuriamo kaimo turizmo sodybos klientų tikslinę grupę sudaro 172 250 gyventojai. Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Šio amžiaus kategorijos miesto gyventojų išlaidos poilsiui ir kultūrai per metus sudaro 47 039 417 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkst. Lt. pajamos per metus.

Toliau nustatysime verslo klientų segmento rinkos dydį. Šiaulių apskrityje veikia 4457 įmonės, Telšių apskrityje 2293 įmonės. Reikia išskirti didesnes pajamas, t.y. įmones, kurių pajamos viršija bent 100 000 Lt. Įmonių, kurių pajamos per metus viršija 100 000 Lt., Šiaulių apskrityje yra 2343, Telšių - 1094. Verslo klientų tikslinę rinką sudaro 3437 įmonės. Tikslias pajamas iš šio segmento nustatyti yra sunku, kadangi nežinomas jų poreikis seminarams ar konferencijoms ir darbuotojų motyvavimo politika.

Išskirtiems segmentams bus taikoma diferencijuoto marketingo strategija, t.y. atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti bus naudojami skirtingi specialiai šioms rinkoms pritaikyti marketingo kompleksai. Efektyviam klientų poreikių tenkinimui reikalinga integruota marketingo strategija. Paslaugų paketo vystymas. Įkurtoje kaimo turizmo sodyboje bus siekiama p...

Ši analizė parodo ir bendrą kitimo tendenciją.

Įgyvendinant šią alternatyvą upės pakrantėje būtų kuriama kuklesnė kaimo turizmo sodyba. Labiau atitinkanti senovines tradicijas. Čia būtų teikiamos pagrindinės apgyvendinimo, maitinimo ir kai kurios poilsio paslaugos. Poilsio paslaugos būtų labiau orientuotos į kaimiško gyvenimo kasdienybę ir šventes. Turistams būtų atskleidžiamos senosios kulinarijos paslaptys su gausybe senovinių receptų, jie būtų mokomi elementarių kaimiškų darbų, kaimo amatų. Būtų rengiamos įvairios kaimo darbų ir gėrybių šventės. Šios laisvalaikio organizavimo formos padeda puoselėti senus papročius ir tradicijas.

Šalia būtų įrengtas didelis senovinio tipo namas, kur būtų 10 gyvenamųjų kambarių, kuriuose galėtų apsistoti 32 poilsiautojai, taip pat būtų įrengta 80 vietų konferencijų ar pobūvių salė ir kitos reikalingos patalpos. Taip pat būtų pastatytas ūkinis pastatas žirgų auginimui ir inventoriaus saugojimui. Upės pakrantėje būtų įrengtas dešimties vietų kempingas su lauko tualetu, kriauklėmis ir dušu.

Lietuvoje turizmas kiekvienais metais populiarėja. Populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose, didėja turizmo paslaugų įvairovė.

Investicijų vertinimas

Investicijų vertinimui naudojami keli pagrindiniai metodai:

1. Atsipirkimo laikotarpio nustatymas. Atsipirkimo laikotarpis parodo, per kiek laiko susigrąžinamos investicijos. Tai laikotarpis, per kurį kumuliaciniai pinigų srautai tampa teigiami.
2. Dabartinės grynosios vertės nustatymas. Projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma. Tai dabartinė visų pinigų srautų, įskaitant ir pradinę investiciją, vertė. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama, o tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautus didesnius už grynąją investicijos vertę. Dabartinė grynoji vertė parodo projekto absoliutų efektą atsižvelgiant į laiko veiksnį. Didesnę dabartinę vertę turintis projektas yra priimtinesnis.
3. Vidinės pelno normos nustatymas. Vidine projekto pelno norma laikoma diskonto koeficiento reikšmė (r), prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0. Šis rodiklis nusako investicijos rentabilumą ir parodo maksimalų leistiną santykinį (procentinį) investicijos kainos lygį, kurį viršijus projektas tampa nerentabiliu. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos projektus, kurių vidinė pelno norma mažesnė nei vidutinė rinkos palūkanų norma analogiško laikotarpio paskoloms. Priimtinesniu laikomas turintis didesnę vidinę pelno normą projektas. Jeigu dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu pasirinktas kitas investicinis projektas, nei vidinės pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesniu laikomas dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu parinktas projektas. Projektu nesidomima, jei IRR = i.

tags: #kaimo #turizmo #sodybos #samata