Batniavos seniūnija - vientisas teritorinis junginys, vakaruose ribojamas Nemuno upės, šiaurėje - Vilkijos apylinkių, pietuose - Kulautuvos, rytuose - Raudondvario seniūnijų. Dėl kelių tinklo išsidėstymo šios teritorijos gyventojams patogu susisiekti su seniūnijos centru. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008 m. sausio 1 d. įsteigiama Batniavos seniūnija, užimanti 4281 ha teritoriją. Joje gyvena apie 1500 gyventojų. Jai priskiriami Batniavos, Beiniūnų, Brūžės, Bubių, Dulkių, Gineitų, Kriemalos, Kvesų, Mozūriškių, Naujienos, Paštuvos, Rupunionių, Tirkšlių, Tolivardžių, Virbaliūnų, Žėbiškių, Žvirgždės kaimai.
Kauno rajono žemėlapis, kuriame pavaizduota Batniavos seniūnija.
Geografija ir susisiekimas
Didžiausios seniūnijos gyvenvietės - Bubiai, Kvesai, Virbaliūnai, Naujiena. Seniūnijos teritorija suskirstyta į 4 seniūnaitijas. Seniūnijos centras - Bubių k. Jame įsikūrusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Batniavos seniūnija, Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos punktas, Centrinio pašto filialas (1886 m. Bubiuose veikė pašto stotis tarp Kauno ir Raseinių), du prekybos centrai.
Istorinis paveldas
Gilią istorijos praeitį mena Batniavos seniūnijos kaimai. Vienas seniausių kaimų yra Paštuva - tai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemė. Paštuvos vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose (Dusburgiečio kronikoje) paminėtas 1292 m., o 1323 m. minima Paštuvos pilis. Tačiau gausūs archeologiniai radiniai byloja, kad šioje teritorijoje, prie Nemuno upės, žmonių gyventa naujajame akmens amžiuje (maždaug 3000-1500 metų prieš Kristaus gimimą). Reikšmingas istorijos paminklas - šlaitas, vadinamas sklandytojų, kur 1945-1957 m. buvo pagrindinė respublikos sklandymo bazė „Virbaliūnai“ ir sklandytojų slėnis - perlas ne tik geografinės vietovės vertinimo prasme. Šioje erdvėje brendo ir tvirtėjo Lietuvos sklandytojų sparnai ir sklandė laisvės idėjos. Ne veltui graži gamta ir istorinis paveldas domina archeologus, istorikus, meno ir gamtos grožio mylėtojus.
Religinis paveldas
Originalumu, architektūrine išmone ir didingumu išsiskiria Tolivardžių k., esantis Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir Šv. Juozapo basųjų karmeličių vienuolyno pastatas, pastatytas 2000 m. Vienuolės užsiima labdaringa veikla, jos dalyvauja socialinėse programose, ištikus bėdai paremia ne tik materialiai, bet ir morališkai. Greta vienuolyno - religinės bendruomenės parapijos namai, kuriuose teikiamos šarvojimo paslaugos. Kapinių pakraštyje 2015 m. atstatyta sudegusi nedidelė medinė, stačiakampės formos, dvišlaičiu stogeliu su geležiniu kryžiumi viršuje, šoniniais langeliais, koplytėlė. Jos viduje buvo nedidelis altorėlis. Senoliai sakydavo, kad iš to altorėlio sklinda Jėzaus širdies plakimas, todėl ši vieta laikoma šventa. Tose pačiose kapinaitėse, šalia kunigo Juozo Vailokaičio, ilsisi jo brolio, Vasario 16-osios Akto signataro, vieno įtakingiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, finansų ministro, bankininko, pramonininko, mirusio 1944 m.
Nekilnojamojo turto perspektyvos
Norint apibendrinti, galima teigti, kad Batniavos seniūnija yra patraukli vieta gyventi dėl savo gamtos grožio, istorinio paveldo ir patogaus susisiekimo su didmiesčiais. Nors seniūnijoje nėra didelių verslo įmonių, ūkių, kasmet vis daugiau žemės ūkio paskirties sklypų tampa gyvenamosios paskirties žeme. Šiame Pakaunės krašte nekilnojamasis turtas brangus, daugelio žmonių geidžiamas.
Nekilnojamojo turto pavyzdys Batniavoje.
Ir nenuostabu: puiki strateginė vieta, čia pat - vaizdingi Nemuno šlaitai, Kamšos botaninis-zoologinis draustinis, iki Kauno automobiliu - vos 10-15 min. trukmės kelionė palei Neries vandenimis „maitinamą“ Nemuną.
tags: #nekilnojamas #turtas #batniavoje