Statybos Reikalavimai Žemės Ūkio Paskirties Žemėje ir Nuotekų Valymo Įrenginiai

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, miško ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimas yra griežtai reglamentuotas. Nors miškai dažnai laikomi apsaugotomis teritorijomis, tam tikrais atvejais gali būti leidžiama statyti įvairius statinius. Tačiau būtina laikytis teisės aktų ir atidžiai įvertinti poveikį aplinkai.

Miško Paskirties Žemė: Statybos Galimybės ir Apribojimai

Miško paskirties žemė yra skirta miškų ūkiui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir aplinkos apsaugai. Pagal Lietuvos įstatymus, miško paskirties žemėje galima vykdyti įvairius veiksmus, tačiau statybos, ypač komercinio pobūdžio, yra labai ribojamos.

Ką galima statyti miško paskirties žemėje?

• Statiniai, susiję su miškų ūkiu (pastatai medienos apdorojimui, sandėliavimui, miško technikai laikyti).
• Poilsio infrastruktūros objektai (kempingai, turistiniai takai, mažos apimties poilsio nameliai, paviljonai ar užkandinės, skirtos poilsiui ir turizmui).

Leidimai ir Reikalavimai

Prieš pradedant bet kokias statybas miško paskirties žemėje, būtina gauti atitinkamus leidimus ir laikytis vietinių bei nacionalinių teisės aktų. Jei žemė priklauso valstybei, reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir kitus atsakingus organus.

Dėl statybos miško paskirties žemėje galimybės taip pat svarbu išsiaiškinti, ar planuojama statyba nesutampa su saugomomis gamtos teritorijomis, tokiomis kaip natūralūs draustiniai ar rezervatai.

Atsakomybė už Neteisėtas Statybas

Neteisėta statyba miško paskirties žemėje gali užtraukti dideles baudas. Be to, statiniai gali būti nubausti griaunant, jei pažeidžiami teisiniai reikalavimai.

Alternatyvos Statyboms

Jei statybos miško paskirties žemėje yra griežtai ribojamos, verta apsvarstyti alternatyvas, tokias kaip miško tvarkymo darbai, ekoturizmas arba kitos veiklos, kurios prisideda prie gamtos išsaugojimo.

Namelis Medyje Miške: Reikalavimai ir Leidimai

Miške, jei sklypas patenka į rekreacinę zoną, leidžiama įrengti statinius, kurių plotas neviršija 25 kv.m. Tai apima ir įvairius poilsio objektus, tokius kaip nedideli nameliai medyje.

Kaip įrengti namelį medyje teisėtai?

• Parengti rekreacinės zonos miškotvarkos projektą, kuris būtinas leidimui gauti.
• Samdyti kvalifikuotą specialistą miškotvarkos projektui parengti (sąrašą rasite Valstybinės miškų tarnybos svetainėje).
• Pasirūpinti, kad visi veiksmai atitiktų teisės aktus.
• Pateikti paraišką leidimui gauti po projekto parengimo ir vertinimo.
• Įvertinti, kokią įtaką statyba turės aplinkinei gamtai ir užtikrinti miško ekosistemos apsaugą.

Žemės Ūkio Paskirties Žemė: Statybos Galimybės

Prieš planuojant bet kokio statinio statybą žemės ūkio paskirties žemėje, svarbu išsiaiškinti žemės sklypo naudojimo būdą, pagal kurį nustatoma, kokios paskirties statinius galima statyti konkrečiame žemės sklype.

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai ir statybos galimybės:

Žemės naudojimo būdas ir statybos galimybės:

Svarbu: Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą.

Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.

Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.

Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.

Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas. Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.

Nuotekų Valymo Įrenginiai

Šlaitiniai ir ankšti sklypai - vis dažnesnė realybė naujakuriams Lietuvoje. Reljefas ir ribota erdvė tiesiogiai lemia, kur ir kaip sumontuosite biologinį nuotekų valymo įrenginį, kokį infiltracijos sprendimą pasirinksite, kiek kainuos eksploatacija ir kiek ramiai miegos kaimynai.

Šis išsamus gidas - apie dažniausius techninius, teisės ir eksploatacijos iššūkius bei praktinius sprendimus, kurie veikia 2024-2025 m.

Hidraulika ir gravitacija. Savitaka - paprasčiausias ir patikimiausias nuotekų nuvedimo būdas, tačiau šlaite dažnai trūksta reikiamo nuolydžio ar galvutės aukščio. Tenka svarstyti slėginį atpumpavimą per siurblinę.

Mažai vietos atstumams. Reikia laikytis sanitarinių ir konstrukcinių atstumų nuo kaimynų, šulinių, vandens telkinių. Mažame sklype kiekvienas metras svarbus.

Vandens režimas. Šlaituose ir žemumose padidėja paviršinių ir gruntinių vandenų įtaka. Blogai suplanuota infiltracija gali „išlysti“ šlaito šone ar patekti į kaimyno teritoriją.

Eksploatacijos patogumas.

Teisinis Karkasas 2024-2025 m.

Lietuvoje nuotekų tvarkymas grindžiamas Nuotekų tvarkymo reglamentu, Vandens įstatymu, Aplinkos apsaugos įstatymu, Statybos įstatymu ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Esminiai punktai:

• Naujiems (ir rekonstruojamiems) biologiniams nuotekų valymo įrenginiams keliami reikalavimai dėl azoto ir fosforo šalinimo efektyvumo.
• Išvalytų nuotekų išleidimas galimas tik numatytais būdais ir vietose (infiltracija į gruntą, išleidimas į priėmėją, laikantis sąlygų).
• Veikia Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) - joje fiksuojami montuotojai, vežėjai, aptarnavimo įvykiai, įrenginiai. Tvarkingi įrašai - ramybė per patikras.

Pastaba: straipsnyje pateikiami plačiai taikomi praktiniai orientyrai.

Gruntas ir Infiltracijos Potencialas

• Laidūs gruntai (smėlis, žvyras) palankūs infiltracijai - reikalinga mažesnė infiltracinė zona.
• Nelaidūs gruntai (molis, priemolis) reikalauja didesnių infiltracinių apimčių arba alternatyvos (atpumpavimas į atokesnę zoną, išleidimas į priėmėją).
• Paprastas infiltracijos testas vietoje (bandomasis kasinys su vandens užpylimu) padeda įvertinti pralaidumą.

Gruntinis Vanduo ir „Plūduriavimas“

• Aukštas GVL (gruntinio vandens lygis) kelia talpos iškėlimo riziką.
• Įgilinimo gylis. Kuo gilesnis įrenginys, tuo daugiau apkrovų korpusui - rinkitės modelius, kuriuos gamintojas leidžia montuoti giliai.
• Užpylos kokybė. Smėlis ar smėlio-žvyro mišinys sluoksniais, tankinant; vengti stambių akmenų ir šalčio pleišto zonų.
• Dangčių aukštis. Parinkite taip, kad dangčiai nebūtų po vandeniu potvynių metu ir liktų pasiekiami žiemą.
• Laikančios sienelės ir trapai. Jeigu šlaitas statokas - apgalvokite terasuotą įrengimą ir paviršinio vandens trapus.
• Ventiliacija. Būtinas vertikalus ventiliacijos stovas - jis kritiškai svarbus biologiniam procesui ir kvapų prevencijai.
• Orapūtės dėžė. Rinkitės sertifikuotus gamintojus ir modelius, kurių dokumentuose aiškiai aprašytas „montavimas sudėtingomis sąlygomis“.

Šlaituose ir mažuose sklypuose klaidos atleidžiamos rečiau: išsiliejęs vanduo gali patekti į šlaito paviršių, o kvapai greitai pasiekia kaimynus. Priežiūros sutartis su valymo įrenginių servisu - tai draudimas nuo netikėtumų.

Ką Realiai Apima Nuotekų Įrenginio Aptarnavimas?

• Orapūtės priežiūra: filtrų valymas/keitimas, membranų būklė, triukšmo/temperatūros kontrolė.
• Dumblo kontrolė: lygio matavimas, grafikas išsiurbimui, koaguliacijos indikacijos (jei taikoma).
• Infiltracijos patikra: pratakumas, galimi uždumblėjimo/užsikimšimo požymiai.
• Elektrinės dalies patikra: saugikliai, relės, signalizacija, kabelių sandarumas.
• Metiniai tyrimai: išvalyto vandens rodikliai pagal reglamentą.
• NTIS įrašai: vizitų ir darbų fiksavimas.

Priežiūros Sutarčių Tipai ir Kada Kuri Geriausia

• Metinė sutartis. Kartą per metus - pilna profilaktika, metiniai tyrimai, rekomendacijų planas. Tinka daugumai nuolat gyvenamų namų.
• Prevencinė (periodinė). Vizitai kas 3-6 mėn. Rekomenduojama šlaitiniams sklypams, aukštam GVL, didesniems srautams ar ten, kur jau buvo nesklandumų.
• Pagal iškvietimą. Mažiausios pradinės išlaidos, bet didžiausia rizika „pavėluoti“. Tinka retam naudojimui (sodybos), bet vis tiek verta turėti bent metinę diagnostiką.

Praktinė nauda: prevencija pigesnė už avariją.

Dažnos Klaidos ir Sprendimai

• Per arti kaimynų ar šulinių. Sprendimas: laikykitės orientyrų, planuokite atpumpavimą ar alternatyvų priėmėją.
• Neteisingas nuolydis. Per mažas - kamščiai; per didelis - kietosios dalelės lieka vamzdžiuose. Laikykitės rekomendacijų.
• Neišspręstas paviršinių vandenų nubėgimas. Įrenginys „skęsta“ po liūčių. Sprendimas: trapai, drenažas, terasos bortai.
• Nenumatytas inkaravimas aukštame GVL. Talpa „plaukia“ - teks atkasineti ir tvirtinti iš naujo.
• Neprieinama aptarnavimui. Dangtis po terasa, siauras pravažiavimas asenizacijai, jokio elektros rezervo orapūtei.
• Nėra ventiliacijos. Silpnas biologinis procesas, kvapai, prasti rodikliai.
• Nėra priežiūros sutarties. Gedimai pastebimi vėlai, valymo įrenginių servisas kviečiamas tik „gaisrams gesinti“.
• Nekokybiška užpyla. Stambūs akmenys, netankintas gruntas → deformacijos ir įtrūkimai.
• Neteisingas dangčių aukštis. Po liūčių ar žiemą - po vandeniu ar susidaro ledo kepurės.
• Ignoruojama elektros apsauga.

Taupykite ant „kosmetikos“ (dangčio dizainas, dekoras), bet ne ant projekto, korpuso kokybės, inkaravimo ir siurblinės (jei būtina).

Laikas. Realistiškai suplanuokite: projektas, derinimai, montavimas, paleidimas ir NTIS administravimas.

Praktiniai Pavyzdžiai

• A. Ankštas miesto sklypas (4 a), molingas gruntas
  • Sprendimas: kompaktiškas vertikalus įrenginys, siurblinė ir kasetės drenažui „pakopomis“.
  • Nauda: išlaikyti atstumai, stabilus pratakumas, patogi prieiga.
• B. Šlaitas su aukštu gruntiniu vandeniu
  • Sprendimas: inkaravimas prie plokštės, užpyla sluoksniais, išvalyto vandens atpumpavimas į aukštesnę, sausesnę zoną.
  • Nauda: talpa nestovi „vandenyje“, nėra plūduriavimo, patikima infiltracija.
• C. Vieno langelio principas: konsultacija, projektas, NVI montavimas, paleidimas, NTIS dokumentai ir valymo įrenginių servisas.

Sudėtingi sklypai - kasdienybė. Šlaitiniai ar mažo ploto sklypai - ne problema, o inžinerinė užduotis, kurią galima išspręsti protingai. Įvertinę gruntą, GVL, reljefą, laikydamiesi atstumų ir pasitelkę siurblinę ar kasetes, turėsite patikimą sistemą, atitinkančią teisės aktus. Pridėkite priežiūros sutartį - ir biologinis nuotekų valymo įrenginys tarnaus ilgai, be staigmenų.

Nors pagal statybos techninį reglamentą nuotekų valymo įrenginiai priskiriami prie nesudėtingų statinių, nuo šių metų pradžios pasikeitė jų įrengimo tvarka. Dėka šių pakeitimų bus ne tik ženkliai sumažinta biurokratinė našta ir kaštai tiems, kas neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų, bet ir bus gerinama apgyvendintų teritorijų ekologinė būklė.

Nors yra labai stipriai raginama ir skatinama jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, intensyviai lengvinamas biurokratinis procesas, tačiau tai padaryti ne visuomet yra įmanoma. Tais atvejais jums prireiks individualios nuotekų tvarkymo sistemos.

Renkantis nuotekų valymo įrenginį reikėtų įvertinti, kiek žmonių gyvena ir lankosi namų ūkyje, ar jie gyvena nuolat, ar tik vasarą (pavyzdžiui, sodybose). Pagal tai išsirinksite ne tik įrenginio tipą, bet ir tūrį.

Tikrai yra atvejų, kuomet įsirengdami namą arba sodybą atokiau nuo centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos žmonės dažnai numoja ranka į atsakingą buitinių nuotekų tvarkymą. Jei buitinės nuotekos patenka tiesiog į gruntą yra labai stipriai teršiama aplinka, keliama grėsmė gamtai ir žmonių sveikatai dėl į aplinką išleidžiamų kenksmingų medžiagų.

Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas sako, jog patiems įsirengti nuotekų sistemą nėra sudėtinga. Nuotekų kaupimo rezervuarai, septikai turi būti sandarūs, uždari. Naujai įrengiamų rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų per 7 dienas objekte susidarančias nuotekas. Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimą, eksploatavimą ir kontrolę reglamentuoja tvarkos aprašas (TAR, 2015-01-12, Nr.

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Prižiūrint Valymo Įrenginius Sodybose:

• Įrenginį „pamiršta“ po sumontavimo. Nemažai žmonių klaidingai mano, kad sumontavus biologinį valymo įrenginį, juo nebereikia rūpintis. Sprendimas: sudarykite rutiną arba priežiūros sutartį, kad bent kartą per metus specialistai atliktų techninę apžiūrą, išvalytų, išsiurbtų dumblą. Taip pat patys stebėkite įrenginį.
• Netinkami teršalai kanalizacijoje. Į sodybos nuotekų sistemą kartais patenka tai, ko neturėtų: cheminiai tirpikliai, tepalai, benzinas, dideli riebalų kiekiai, antibiotikai ar kitos bakterijas žudančios medžiagos. Sprendimas: edukacija ir atsakingas naudojimas. Kasdieninė priežiūra turi užtikrinti, kad įrenginys gaus tik buitines nuotekas, o agresyvios chemijos pateks kuo mažiau. Buitinę „chemiją“ rinkitės kuo švelnesnę, tinkamą naudoti su biologiniais valymo įrenginiais.
• Elektros taupymo eksperimentai. Kita klaida - savavališkai išjunginėti orapūtę norint sutaupyti elektros, ypač jei sodyba nenaudojama porą savaičių. Sprendimas: orapūtė turėtų veikti taip, kaip numatyta gamintojo - daugelis sistemų suprojektuotos veikti nenutrūkstamai arba pagal automatinį ciklą. Jei išvykstate ilgesniam laikui ne šildymo sezono metu, geriau palikite įrenginį veikti normaliai arba pasitarkite su specialistais dėl optimalaus režimo, užuot visiškai išjungę elektros tiekimą.
• Dumblo nešalinimas laiku. Valymo įrenginyje kaupiasi perteklinis dumblas (susiskaidžiusių organinių medžiagų nuosėdos). Sprendimas: turėkite grafiką. Paprastai individualiam namui dumblą siurbti reikia ~1 kartą per metus (nuolat gyvenant) arba kas 2 metus, jei naudojama labai retai. Sezoninėje sodyboje dumblą pravartu pašalinti po aktyvaus sezono pabaigos, kad per žiemą sistema liktų švari.
• Saviveikla taisant gedimus. Iškilus techniniam gedimui (pvz., sugedus orapūtei, siurbliukui ar užsikimšus vamzdžiui), kai kurie žmonės bando tvarkyti patys, neturėdami reikiamų žinių. Sprendimas: valymo įrenginių servisas turėtų būti patikėtas specialistams. Geriau kreipkitės į įmonę, kuri atlieka valymo įrenginių remontą ar priežiūrą - dažnai tai tie patys gamintojų atstovai arba sertifikuoti meistrai, kurie išmano konkretaus modelio ypatybes.
• Dokumentacijos nepildymas. Kaip minėta ankstesniuose skyriuose, kiekvienas individualiai tvarkantis nuotekas privalo turėti sutartį su atliekų tvarkytoju (dėl dumblo išvežimo) arba bent jau kvitus, patvirtinančius, kad dumblas buvo išvežtas teisėtai. Sprendimas: sistemingai kaupti dokumentus - sudarykite segtuvą, kur laikysite visus su nuotekų ūkiu susijusius popierius.

Apibendrinant: venkite aukščiau išvardytų klaidų - nuo neteisingo įrenginio parinkimo, netinkamo montavimo iki aplaidžios priežiūros. Kiekviename žingsnyje geriausia konsultuotis su specialistais ir vadovautis gamintojų rekomendacijomis.

tags: #kaimo #turizmo #sodybos #statybos #planas #valymo