Kaimo turizmo sodybų verslo iššūkiai ir galimybės Tauragės rajone, Griežpelkiuose

Tauragės rajone, Griežpelkiuose, kaimo turizmo sodybų verslas susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau taip pat turi ir didelį potencialą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines problemas, su kuriomis susiduria sodybų savininkai, bei galimybes plėtoti šį verslą.

Tauragės rajono žemėlapis

Vandalizmas ir užsakovų elgesys

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria kaimo turizmo sodybų savininkai, yra vandalizmas ir neatsakingas jaunų užsakovų elgesys. Prieš mėnesį vakarojęs jaunimas viską, ką tik galėjo, daužė ir niokojo. Daug sako tokie faktai, kad buvo sugebėta kėdes „įlaipinti“ į sieną, patalpas išpurkšti gesintuvo putomis.

Po to, kai vandalai nuniokojo kaimo turizmo sodybą Griežpelkiuose, Tauragės rajone, Ana ir Kęstutis Valčiukai jiems priklausančią sodybą ryžosi parduoti. A.Valčiukienė patvirtino, kad dešimt metų abu atkakliai dirbę, daug investavę, iš banko ėmę paskolą, šiandien jie nebemato prasmės tęsti šią veiklą. - Po tų nemalonių įvykių pablogėjo mano sveikata, gydausi, nebeturiu jėgų dirbti. O ir dirbti nebėra ką, kol sodyba nebaigta tvarkyti. Vyras išvyko uždarbiauti į Daniją, stato namus, nes reikia pinigų pragyvenimui, sodybai remontuoti, banko paskolai grąžinti, - liūdnai kalbėjo Ana.

Skaudu, kai taip elgiasi pasisvečiuoti atvykę jauni žmonės. Ir dar mes tarsi patys kalti liekame, kad juos įsileidome. Bet kaimo turizmo sodyba ir įrengta svečiams priimti. Nebegalime ir nebenorime čia dirbti, sodybą parduosime, ja domisi nemažai pirkėjų. Bet pirma reikia baigti likviduoti jaunimo siautėjimo padarinius, - teigė Ana.

Moteris sakė, kad pardavę kaimo turizmo sodybą jiedu su Kęstučiu atsiskaitys su banku, kur nors nusipirks sau trobelę ir gyvens. Kol kas dėl sveikatos būklės dirbti ji dar nepajėgtų. Moteris neslepia, kad kaimo turizmo sodybą parduoti su vyru ketino jau anksčiau, o vandalų siautėjimas viską tik pagreitino.

Paklausta, ar sodybą nuniokoję jaunuoliai arba jų tėvai neketina atlyginti nuostolių, kas tie niokotojai, nes po įvykio buvo įvardintas tik vienas jaunuolis, kurį Valčiukai pažinojo. - Į sodybą tąkart buvo atvykę dešimt jaunuolių. Kurie iš jų viską siaubė, išsiaiškins policijos pareigūnai, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bus nustatyta padaryta žala, galėsime reikalauti ją atlyginti. Kol kas tik vieno vaikino mama susirūpino dėl padarytos žalos, norėtų ją gera valia atlyginti. Po nuniokojimo tvarkydami sodybą, jau išleidome apie 5 tūkstančius litų, bet dar ne viskas baigta, - sakė Ana.

- Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir apklausti jaunuoliai, tąkart vakaroję kaimo turizmo sodyboje Griežpelkiuose, tačiau kaltininkai nenustatyti. Padaryta žala turto savininkams atlyginta, jie pretenzijų nebeturi. Gautas prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau kol kas joks sprendimas dar nepriimtas. Tad kodėl A.Valčiukienė teigė, kad vandalų padaryta žala dar neatlyginta?

Informacijos trūkumas internete

Dar viena problema - informacijos trūkumas internete apie Tauragės rajono kaimo turizmo sodybas. Tauragiškiai, besiruošiantys atostogas praleisti kaimo turizmo sodyboje ir informacijos apie tai ieškantys internete, turėtų jaustis nuvilti. Informacija apie kaimo sodybas, priimančias poilsiautojus, sukaupta keliuose tinklalapiuose. Bet ten nėra žinių nė apie vieną Tauragės rajono kaimo turizmo sodybą.

Tuo tarpu Tauragės turizmo informacijos centras skelbia, kad Tauragės rajone galima ilsėtis šešiose kaimo turizmo sodybose. Tačiau ir šio centro specialistės pripažįsta, kad turizmo versle iniciatyvos dar mažoka. Peržiūrėjus informaciją bent trijose apie kaimo turizmą informaciją skelbiančiose interneto svetainėse, nė vienoje nepavyko sužinoti, kad tokia paslauga galima pasinaudoti Tauragės rajone. Apie Tauragės sodybas informacijos nėra.

Taip yra todėl, kad nė vienas šios verslo šakos atstovas tauragiškis nepriklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai. Būtent apie šios asociacijos narių sodybas daugiausia informacijos galima rasti internete.

Kompleksiškumo trūkumas ir paslaugų poreikis

Kaimo turizmo sodybų teikiamų paslaugų poreikis išlieka ištisus metus ir jis nuolat auga. Tuo įsitikinusios Tauragės turizmo informacijos centro darbuotojos. Centro vadovė Virginija Jankevičienė dažnai sulaukia skambučių iš firmų, pageidaujančių rengti seminarus ar konferencijas ramiose vietose, kaimuose. Deja, ne visada pavyksta tenkinti jų poreikius.

- Trūksta kompleksiškumo. Jei kuri sodyba turėtų gerą konferencijų salę, tiektų gerą maitinimą ir siūlytų geras nemažo svečių būrio apgyvendinimo sąlygas, klientų netrūktų ištisus metus, - mano V.Jankevičienė.

Pavienių turistų ar poilsiauti kaime susiruošusių šeimų taip pat daugėja - tvirtina Edita Gaižauskienė, centro turizmo organizatorė. Tačiau paslaugų pasiūla, jos nuomone, turėtų būti didesnė. - Turistams, poilsiautojams reikia pramogų. O mūsų rajone nėra daug sodybų, galinčių pasiūlyti tai. Neturime ežerų, didžiųjų upių. Šalia sodybų nedaug įrengta atrakcionų, supynių, - vardijo rajono sodybų trūkumus E.Gaižauskienė.

Bet, jos įsitikinimu, neišnaudojamos ir turimos galimybės.- Turistai ir poilsiautojai kaime ieško ramybės. Ją mūsų sodybų šeimininkai gali pasiūlyti. Tačiau prie to dar reikia ir didesnio komforto, geresnių apgyvendinimo sąlygų, - sakė turizmo organizatorė.

Iniciatyvos ir informacijos trūkumas

Kaimo turizmu bandantiems verstis tauragiškiams dar trūksta iniciatyvos. Šiemet kelių šimtų egzempliorių tiražu centro darbuotojos išleido lankstuką „Tauragės rajonas. Poilsis sodyboje". Nors jame pateikiama informacija apie kaimo turizmo sodybas, lankstuko idėja subrendo ne pačių kaimo turizmo verslu besiverčiančių sodybų savininkų galvose. Idėją pasiūlė Turizmo centro specialistės ir pačios ją įgyvendino. Sodybų savininkai tik pateikė duomenis lankstukams.

Reklaminius leidinius, skirtus rajono kaimo turizmui, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Be minėto spalvotu spausdintuvu dauginamo Turizmo informacijos centro darbuotojų parengto lankstuko, yra kaimo turizmo sodybos Griežpelkiuose platinama vienpusė spalvota A5 formato skrajutė ir tos pačios sodybos vizitinė kortelė.

Problema, kad sodybų savininkai neišnaudoja reklamavimosi galimybių, kamuoja ne tik tauragiškius. Norintieji pailsėti kaimo turizmo sodybose skundžiasi, kad sudėtinga pasinaudoti neseniai įdiegta internetine sodybų rezervavimo sistema. Regina Sirusienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė, dienraščiui „Verslo žinios" teigė, kad tai pačių sodybų savininkų problema. Verslininkams dėl pakankamo klientų srauto neaktualu prisijungti prie internetinės rezervavimo sistemos.

Iniciatyvumas atsiperka

Iniciatyva nelieka neatlyginta, įsitikinusios Tauragės turizmo informacijos centro darbuotojos. Kaip vieną geriausių pavyzdžių jos pateikė Editos Bamšienės idėją. Kaimo turizmo sodybą įkūrusi verslininkė paskelbė akciją: jos sodyboje ketinantys poilsiauti žmonės galėjo dalyvauti viktorinoje ir už teisingus atsakymus gauti nuolaidų korteles. Turizmo informacijos centre gyventojai noriai atsakinėjo į klausimus ir sėkmingai „užsidirbo" nuolaidų. Rezultatas - nuolaidomis per kelis mėnesius papildomai prisikviesta 170 poilsiautojų. Nemažai jų tapo sodybos nuolatiniais klientais.

- Viskas kaimo turizmo versle atsiremia į idėjas, norą dirbti ir investicijas. O investuoti į tokį verslą žmonės nelabai nori, - sakė V.Jankevičienė. Parama iš ES fondų tauragiškiai kol kas dar neišmoko pasinaudoti.

Klientų poreikių tenkinimas

Petras Dedūra, kaimo turizmo sodybos Griežpelkiuose savininkas, įsitikinęs, kad šiame versle būtina taikytis prie klientų poreikių ir jiems būtina suteikti kuo daugiau tokių pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų, kokių jie pageidauja.

Sodyboje įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, minigolfo laukas, norintieji gali žvejoti. Planuojama įsigyti autobusą, kuriuo svečiai galės važinėti po apylinkes, arba rengti ekskursijas į kitus miestus. Atvykusieji įkurdinami kambariuose su televizoriumi, kiekviename kambaryje galima naudotis internetu. Su svečiais derinamas net valgiaraštis. P.Dedūra taip pat ketina stoti į Lietuvos kaimo turizmo asociaciją.

- Viskam reikia laiko, nebespėjame, - sakė sodybos savininkas.

Deja, kyla ir problemų. Viena tokių - svečių kultūros stoka. Pasitaiko, kad po pokylio patalpų remontas kainuoja kelis tūkstančius litų. Sodybos savininkai pastebėjo, kad pavojingus svečius galima atpažinti iš anksto. - Pavojingųjų kategorijai galima priskirti 16-17 metų paauglius, kuriems pokylius užsako suaugusieji. Po tokių „balių" neapsieiname be remonto, - teigia P.Dedūra.

Vienintelė priemonė apsisaugoti nuo bereikalingų nuostolių - paimti iš tokių kompanijų užstatą. Nuo 2000 metų kaimo turizmo verslą pradėjęs plėtoti verslininkas įsitikinęs, kad negalima atsisakyti priimti ir tokių svečių.

Valdžios dėmesys kaimo turizmui

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 246,5 tūkstančio poilsiautojų, iš jų 25,8 tūkstančio užsieniečių. Palyginti su ankstesniaisiais metais šis skaičius nuolat auga. Sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas laikomas viena pagrindinių žemės ūkio veiklos alternatyvų.

Atsižvelgiant į tai prieš kelias dienas buvo patvirtinta Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtojimo kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 metų programa. Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos įvertino situaciją. Vertintojų duomenimis, ir kaimo turizmas, ir amatininkų pasiskirstymas Lietuvoje netolygus. Mažiausia amatininkų koncentracija - Tauragės apskrityje.

Programoje numatyta skatinti tradicinių amatų ir kaimo turizmo plėtrą kaime, o lėšų tam numatoma skirti iš valstybės biudžeto, Europos žemės ūkio fondo ir kitų programų.

Vėjo jėgainių įtaka kaimo turizmui

Gyvenimas tapo neįmanomas?Valčiukai rašo, kad dėl jėgainių keliamo triukšmo nakvynės paslaugas jų kaimo turizmo sodyboje užsisakę asmenys negali atsidaryti langų, galimus klientus neigiamai nuteikia vėjo jėgainių kaimynystė ir jie atsisako paslaugų. Anot Valčiukų, net aviganiai šunys dėl nuolatinio žemo dažnio dūzgimo tūno savo būdose. „Verslą kūrėmė puspenktų metų, jeigu aplink iškils dar aštuonios vėjo jėgainės, mūsų verslas bus praktiškai sužlugdytas. Nepriklausomų turto ekspertų mūsų sodyba buvo įvertinta 380 tūkstančiais litų, bet dabar dėl jėgainių kaimynystės jos negalėtume niekam parduoti,“-rašo Kęstutis ir Ana Valčiukai.

Griežpelkių II-ame kaime gyvenanti ūkininkė Zita Ugintienė skundžiasi, kad pastačius vėjo jėgaines, „gyvenimas tapo neįmanomas“.-Pradėjau jausti nuolatinį stresą, galvos skausmą, mažametės anūkės neramiai miega naktimis, atsirado mobilaus ryšio ir televizijos ryšio trukdžiai. Jaučiamas neigiamas poveikis ir gyvuliams-karvės ėmė duoti mažiau pieno. Prašome ištirti vėjo jėgainių poveikį sveikatai, prieštaraujame dėl naujų jėgainių statybos,-sakė Z.

Iki šiol Griežpelių gyventojai viešai nesiskundė dėl jau veikiančių jėgainių veiklos ir poveikio aplinkai -atvirkščiai: kai kurie gyventojai, pardavę savo žemės sklypus vėjo jėgaines stačiusiai bendrovei, gerokai pasipelnė, kitai juos jai brangiai nuomoja. Pavyzdžiui, Remigijus Saročka pagal sutartį su UAB „Energogrupė“ už žemės nuomą kas mėnesį turėtų gauti po 690 litų.

Seimo narys, buvęs Pagėgių meras Kęstas Komskis dalyvavęs gyventojų susirinkime, mano, kad žmonės buvo apgauti.-Akivaizdu, kad jie neturi jokios informacijos apie jėgaines, jų statytojus, plėtros planus. Kai buvo daromi jėgainių detalieji žemės sklypų planai, gyventojai, neišsiaiškinę, kiek, kokio galingumo vėjo jėgainių bus statoma, koks bus jų poveikis aplinkai, pasirašė ant pateiktų popierių.

Vėjo jėgainių statytojai Lietuvoje sėkmingai naudojasi įstatymų spragomis: vėjo jėgainių statybą ir veiklą reguliuosiantis įstatymo projektas dar dūla Seimo stalčiuose, o esantis Statybų įstatymas, kuriuo kol kas vadovaujamasi ir statant vėjo jėgaines, aiškiai nenumato, koks turėtų būti mažiausias tokios jėgainės atstumas iki artimiausių gyventojų. Kiek domėjausi, Europos Sąjungos teisė numato, kad minimalus atstumas nuo gyventojų iki vėjo jėgainės būtų ne mažesnis kaip trys šimtai metrų. Lietuvoje galbūt turėtų dar griežtesni reikalavimai, nes daugumos Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių pagrindiniai elementai -generatorius ir reduktorius -dažniausiai yra Rusijos gamybos-triukšmingesni,-sakė K. Komskis.

Seimo narys Tauragės rajono savivaldybę, išdavusią sąlygas rengti detalųjį žemės sklypo planą, kaltina neprincipingumu:-Pirmiausia savivaldybės architektė turėjo numatyti didesnį būsimų vėjo jėgainių atstumą iki gyventojų sodybų, paprašyti žinybų poveikio aplinkai įvertinimo, pagaliau pakalbėti su vietos žmonėmis. To neįvyko,-sakė K. Komskis.

Vėjo jėgaines Griežpelkiuose ir aplinkiniuose kaimuose ketinančios statyti UAB „Vėjo vatas“ generalinis direktorius Egidijus Simutis sakė, kad jėgainių statyba bus pradėta kitų metų balandžio mėnesį ir ją numatyta baigti 2011-ųjų metų rugsėjį. Anot jo, iškils 12 naujų vėjo jėgainių -į vėjo jėgainių plėtrą šalyje bendrovė investavo 200 milijonus litų.

E.Simutis vietos gyventojų pasipylusius skundus vadina bandymu pasipelnyti: „Visame pasaulyje plačiai žinoma, kad vėjo jėgainės -labai ekologiškos. Atlikta daugybė tyrimų ir nenustatyta jokios aplinkai žalos. Triukšmo tyrimus atliko ir Klaipėdos Universitetas Kretingos rajone esančių vėjo jėgainių parke, bet nenustatė jokių nukrypimų nuo normos. Iš kitų šalies bendrovių, stačiusių vėjo jėgaines, buvome girdėję, kad vietos gyventojai siekia pasipinigauti bendrovių sąskaita neva dėl sutrikdytos sveikatos, bet jie teismuose nieko neįrodė.

Todėl, numatydami tokius atvejus, iš anksto apsidraudėme: gavome vietos gyventojų notaro patvirtintus pritarimus tokioms statyboms, statysime jėgaines ant savo nuosavybės. O dėl tariamų nusiskundimų dėl sveikatos sutrikdymo, ir aš galiu teigti, kad man galvą skauda dėl Ignalinos atominės elektrinės, bet ar kas nors manimi tikės?-retoriškai klausė UAB „Vėjo vatas“ ir jėgaines planuojančios UAB „Vėjo gūsis“ direktorius.

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2010 metų padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių iki 7 procentų. Vyriausybė prioritetine nustatė vėjo energetiką ir patvirtinta tvarka nurodė kiek MW vėjo jėgainių turi būti įdiegta kasmet iki 2009-ųjų pabaigos. Šiuo metu elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudaro apie 3 proc., o daugiausiai - hidroelektrinėse gaminama elektros energija.

Tautodailininko Antano Bagdono kolekcijos likimas

Nors sodybos šeimininkas Petras Dedūra ir bandė įrodyti, kad amžinybėn išėjęs tautodailininkas buvo piktas ant jo kolekcijai kadaise vietos neradusio muziejaus ir visus eksponatus paliko jam, teismo šie argumentai neįtikino. P.Dedūra turės ne tik grąžinti eksponatus muziejui, bet ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Į Tauragės apylinkės teismą, reikalaudamas grąžinti Antano Bagdono eksponatus, kreipėsi ne tik Tauragės krašto muziejus „Santaka“, bet ir viešąjį interesą ginanti Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Įvertinęs visas faktines aplinkybes, Tauragės apylinkės teismas nustatė, jog tautodailininkas A.Bagdonas 2004 m. gruodžio 3 d. Tauragės rajono 2-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad po jo mirties visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo seseriai. 2009 metų balandį tame pat biure A.Bagdonas sudarė kitą testamentą, kuriuo dalį savo turto po savo mirties paliko savo seseriai, o meno dirbinių kolekciją - Virginijai ir Petrui Dedūrams.

Tačiau 2013 metų balandžio 24 d. šį testamentą tautodailininkas panaikino ir paliko galioti pirmąjį, sudarytą 2004-ųjų gruodį. Panaikinęs antrąjį savo testamentą, 2013 metais A.Bagdonas kreipėsi į Tauragės krašto muziejų, išreikšdamas norą, kad jo eksponatai, eksponuojami kaimo turizmo sodyboje „Griežpelkiai“, būtų padovanoti muziejui. Eksponatų dovanojimo muziejui aktas buvo surašytas 2013 m. liepos 3-iąją.

Kaip teismui liudijo trys liudininkai, tautodailininkas buvo siūlęs muziejui jo eksponatus eksponuoti, tačiau jam buvo atsakyta, kad muziejus neturi tinkamų patalpų, todėl A.Bagdonas teigęs savo muziejų įkursiantis Griežpelkiuose ir visus eksponatus paliksiantis sodybos šeimininkams. Eksponatai Griežpelkiuose saugomi nuo 2005 metų.

A.Bagdonas mirė 2015 m. balandžio 20 dieną.

Teismo vertinimu, nors tautodailininkas savo dirbinių ekspoziciją ir leido eksponuoti Griežpelkių kaimo turizmo sodybai, tačiau šių eksponatų nei šiai įstaigai, nei jos savininkams nedovanojo. A.Bagdonui su muziejumi pasirašius eksponatų dovanojimo aktą, tą pačią dieną buvo pasirašytas jų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo tuometinis Tauragės krašto muziejaus direktorius Petras Jokubauskas įgaliojo muziejaus fondų saugotoją A.Bagdono ekspoziciją - iš viso 380 eksponatų - perduoti Griežpelkių kaimo turizmo sodybai, mat muziejus tuomet neturėjo vietos eksponatams saugoti.

Nors Griežpelkių kaimo turizmo sodybos savininkas P.Dedūra teismui teigė iš eksponatus paveldėjusio A.Bagdono sesers sūnaus perpirkęs jų paveldėjimo teisę, todėl visa kolekcija priklausanti jam, teismas konstatavo, kad A.Bagdono ir muziejaus 2013-aisiais pasirašytas eksponatų dovanojimo aktas tebėra galiojantis ir nenuginčytas. Tai reiškia, kad tautodailininko mirties dieną visa meno dirbinių kolekcija jam nebepriklausė. „Akivaizdu, kad negalima paveldėti dalykų, kurie nepriklausė palikėjui jo mirties momentu“, - teigiama teismo sprendime.

Tauragės apylinkės teismas pripažino negaliojančiomis visas P.Dedūros su notaro kontora sudarytas sutartis, kuriomis jis pripažįstamas kaip A.Bagdono dirbinių kolekcijos paveldėtojas. Teismo nurodymu, P.Dedūra visus jam nepriklausančius eksponatus turės grąžinti muziejui. Be to, P.Dedūra turės atlyginti „Santakos“ muziejui bylinėjimosi išlaidas - 450 Eur.

Sprendimas dar neįsiteisėjęs - per 30 dienų jis gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Dabar jau turi vietos. A.Bagdono dirbinių kolekciją sudaro Lietuvos kunigaikščių, šventųjų, prezidentų medžio skulptūros, bareljefai, paveikslai, medinės kaukės, kilimai, lininiai rankšluosčiai, kardai, durklai, indai, baldai (žymusis ąžuolo masyvo stalas ir kėdės su kunigaikščių portretais), knygos, keramikos dirbiniai. Vertingiausia ekspozicijos dalimi laikoma gausi gintaro dirbinių kolekcija. Tai unikalūs tautodailininko kurti papuošalai.

Kol neturi žinių, ar P.Dedūra Tauragės apylinkės teismo sprendimą skųs, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jokių veiksmų dėl ekspozicijos susigrąžinomo nesiims - lauks, kol sprendimas įsigalios.

Muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus, „Tauragės kurjerio“ paklaustas, ar dabar jau turi vietos gausiai tautodailininko A.Bagdono kolekcijai eksponuoti, patikino - tikrai taip. „Didžiuosius eksponatus - stalą ir kėdes statysime pilies menėse, ir tikrai daug žmonių šiuos dirbinius pamatytų. Gintaro dirbiniai būtų eksponuojami atvirų fondų prieigose. Tai būtų nuolatinė ekspozicija. O ateityje bandysim ieškoti pilies teritorijoje patalpų vientisai ekspozicijai. Bet kadangi dabar dar tų patalpų neturime, konkrečiai atsakyti negaliu. Tautodailininko dirbiniai tikrai nebus kur nors paslėpti, bus prieinami visuomenei.

Ši lentelė apibendrina vidutinius atlyginimus keliose Tauragės viešojo maitinimo įstaigose:

Vidutiniai atlyginimai Tauragės viešojo maitinimo įstaigose

Kitos kaimo turizmo sodybos Tauragės rajone:

• Požerūnų malūnas
• Jono sodyba
• Medžioklės ragas
• Vytauto Bamšo sodyba
• Laimės ratas

Apibendrinant, kaimo turizmo sodybų verslas Tauragės rajone, Griežpelkiuose, susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip vandalizmas, informacijos trūkumas internete, kompleksiškumo trūkumas ir vėjo jėgainių įtaka. Tačiau, iniciatyvumas, klientų poreikių tenkinimas ir valdžios dėmesys gali padėti plėtoti šį verslą ir pritraukti daugiau turistų.

tags: #kaimo #turizmo #sodybos #taurageje #griezpelkiai