Kaimynas remontuoja butą ir užlieja kitą: ką daryti ir kaip išvengti?

Yra toks posakis: „Kaimynas artimesnis už gimines“. Ko gero, daugelis tai yra patyręs savo kasdienybėje. Jei reikia pasiskolinti druskos, bėgame pas kaimyną, jei reikia vaiką pasaugoti, prašome kaimyno. Jei ištinka bėda, irgi padeda kaimynas. Kaimynų svarbą, ypač daugiaubučiuose namuose, patvirtina ir tas faktas, jog nekilnojamojo turto skelbimuose apie parduodamus butus neretai tarp būsto privalumo nurodoma - ramūs ir draugiški kaimynai.

Į redakciją kreipėsi Rima (pavardė redakcijai žinoma. - aut. past.), gyvenanti viename iš Mizarų gatvės aštuonbučių. Moteris sakė, jog pusę metų ji su šeima praleidžia Vilniuje, o kitą pusę -Druskininkuose: „Man labai patinka Druskininkai, todėl daug laiko čia praleidžiame. Tik stebina kai kurių namo kaimynų nuostatos - jie nenori renovuoti namo, nelabai tvarko aplinką.

„Vieną dieną, atvažiavę iš Vilniaus, mūsų butą radome užlietą. Jis neseniai buvo suremontuotas. Panašu, kad buvo užlietas seniau, nes jau buvo atsiradusių drėgmės padarinių, tvyrojo nemalonus kvapas. Nuėjau pas kaimyną, gyvenantį virš mūsų, ir paklausiau, kas atsitiko. Tada jis man prisipažino, kad trūko jo indaplovės išbėgimo vamzdis, o vanduo išbėgo į mano butą. Ji paklaususi kaimyno, kodėl šis jai iškart po avarijos nepaskambinęs - tikrai būtų skubiai atvažiavusi ir bandžiusi skubiai gelbėti savo turtą. Kaimynas jai atsakė neva neturėjęs jos telefono numerio, todėl ir neskambinęs.

Tai, kad kaimynai nelabai rūpinasi namo aplinkos tvarkymu, ji pastebėjusi ir žiemą, kai rasdavo apsnigtus ir nenuvalytus bendro naudojimo laiptus: „Aš stengiuosi viską padaryti, kad mums patogu būtų gyventi, tačiau stebina tai, kad namo gyventojai žiemą net nenukasa sniego nuo laiptų.

Kad liktume objektyvūs, vertindami šią situaciją, pakalbinome ir Rimos butą užliejusį kaimyną. Pasidomėjome, kaip šią susidariusią situaciją vertina antrame aukšte gyvenantis Valdas.

  • - Bet užpylė žmonėms butą.
  • - Ką ten susitvarkę, aš užsukau vandenį ir viskas.
  • - Kad ten ne Butų ūkio kaltė.
  • - Ką aš žinau. Gamintojo kaltė.
  • - Abejoju, kad jiems ką reiks daryti.

Štai tokia kasdieniška, banali situacija, kuri galėjo pakrypti visai kita linkme, jei kaimynas būtų pasielgęs kaimyniškai ir pranešęs apie nutikusią bėdą užlieto buto savininkei.

Kaip išvengti situacijos, kuomet bute įvykus avarijai užpilami daugiabučio kaimynai?

Kaip greičiau sugrąžinti atjungtą vandenį visiems namo gyventojams? Laikas, per kurį visam namui bus atstatytas vandens tiekimas, priklauso nuo kelių faktų. Pirma, kaip greitai pavyks avarinės tarnybos specialistams patekti į butą, kuriame trūko vamzdis, ir surasti tikslią avarijos vietą. Antra, problemos mastas.

Deja, avarinė tarnyba dažnai susiduria su situacijomis, kuomet į butą patekti gerokai užtrunka. Nėra gyventojo kontakto, nekelia telefono, neatsiliepia, išvyko atostogauti, gyvena užsienyje ar kitame mieste ir niekam iš artimųjų nepaliko buto rakto.

Įvykus avarijai, visų pirma daugiabučio rūsyje esančiame įvade visam namui užsukamas vandens tiekimas. Tam, kad vanduo nustotų pilti kaimynų butus ir bendrąsias patalpas. Tuomet specialistai bando patekti į butą, kuriame įtariamas vandens nuotėkis.

„Neradę gyventojo namuose, visų pirma kontakto ieškome savo klientų duomenų bazėje. Į paiešką dažnai įsitraukia ir patys gyventojai, norintys, kad namuose kuo greičiau atsirastų vanduo. Nors namo administratorius privalo laikytis Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir neturi teisės dalintis informacija su kaimynais, iniciatyvūs gyventojai patys netrunka išsiaiškinti, kurį kaimyną užliejo.

Kraštutiniu atveju, jei avarinei nepavyksta patekti į butą, namo administratorius turi galimybę kreiptis į teismą ir jo sprendimu išlaužti duris. „Tokio atvejo mūsų praktikoje dar nepasitaikė. Jo skaičiavimu, avarinės tarnybai greitai patekti į butą ir sklandžiai lokalizuoti avariją pavyksta apie 70-80 proc. visų atvejų.

Nors vamzdynai daugiabučių butuose privalo būti atviri, toli gražu nedažnas gyventojas laikosi šios taisyklės. „Įprasta, kad tokiais atvejais verda nemažai aistrų. Žinoma, galų gale pavyksta susitarti, juk vandens laukia visas daugiabutis namas. Atviras priėjimas prie vamzdyno (estetikos sumetimais vamzdžius įprasta paslėpti vonios spintelėse) padėtų išvengti ne tik didesnių nuostolių remonto atveju.

„Didesnių avarijų iš viso nekiltų, jei gyventojai pastebėtų po truputį besisunkiantį vandenį. Ko imtis, kad atostogų nesudrumstų skambutis iš avarinės tarnybos, negalinčios patekti į jūsų butą, kuriame įvyko avarija? Taip pat verta pasidomėti ar namą administruojančios įmonės turimas jūsų kontaktas nėra pasenęs ir jį atnaujinti. Kaip tą padaryti?

Būsto remontas: ką reikia žinoti?

Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Pasitaiko senų daugiabučių butų savininkų, kurie planuodami remonto darbus nusprendžia keisti buto išplanavimą ir, pavyzdžiui, sujungti svetainę su virtuve.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. „Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte. Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika. Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas.

Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.

Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Vienas iš jų - radiatorių keitimas ar taisymas. Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią.

„Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau,“ - sako E.

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.

„Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose,“ - teigia E. Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka.

„Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.

Daugiabučio namo energetinis naudingumas

Energinio naudingumo sertifikatas daugiabučiame name - visiškai kitokia istorija nei individualiame. Individualiame name viskas paprasta. Tavo namas, tavo sienos, tavo sprendimai. Nori apšiltinti - apšiltini. Nori šilumos siurblį - stati. Daugiabutyje sienos - bendros. Stogas - bendras. Šildymo sistema - bendra. Sertifikatas išduodamas visam pastatui, ne atskiram butui. Tavo A klasės butas gali būti G klasės name.

Draugė nusipirko butą renovuotame daugiabutyje. Fasadas apšiltintas, stogas naujas, laiptinė švari. Sertifikatas - C klasė. Po metų paaiškėjo: renovuota tik išorė. Šildymo sistema - sena, vamzdžiai nereguliuojami, termostatų nėra. Rūsys neapšiltintas - pirmo aukšto butai šąla. C klasė ant popieriaus. Sertifikatas parodo pastato vidurkį. Bet vidurkis slepia kraštutinumus.

Daugiabučio renovacija vyksta per butų savininkų susirinkimus. Norint priimti sprendimą, reikia kvorumo. Norint kvorumo, reikia, kad kaimynai ateitų. Pagyvenę žmonės bijo paskolų. „Aš jau neilgai gyvensiu, kam man ta renovacija.” Jauni nuomoja butus ir negyvena - jiems nesvarbu. Vidutinio amžiaus dirba ir neturi laiko. Rezultatas: metai po metų tie patys pokalbiai, tos pačios problemos, jokių sprendimų.

Ką daryti?

  • Pirma: savo butas. Langai, durys, balkono apšiltinimas - tai tavo jurisdikcija. Nepakeis namo klasės, bet sumažins tavo sąskaitą. Sandarūs langai gali sutaupyti 15-20 proc.
  • Antra: iniciatyva. Kažkas turi būti tas, kuris sušaukia susirinkimą, paruošia skaičius, pakviečia ekspertus. Dažniausiai niekas nenori. Jei tu nori - imk ir daryk.
  • Trečia: informavimas. Kaimynai dažnai nežino, kiek permoka. Parengti palyginimą - kiek mokame dabar, kiek mokėtume po renovacijos - gali pakeisti balsavimą.
  • Ketvirta: mažumos teisė. Net jei dauguma prieš renovaciją, yra teisinių mechanizmų, leidžiančių pradėti bent dalinę modernizaciją.

Ieškai buto daugiabutyje?

  • Ne tik sertifikatą - bet ir kokio tipo renovacija buvo. Ar kompleksinė (šildymas, sienos, stogas, langai), ar dalinė (tik fasadas). Kompleksinė duoda tikrą efektą.
  • Ne tik klasę - bet ir buto poziciją name. Kampinis paskutiniame aukšte visada šaltesnis nei vidurinis antrame.
  • Ne tik dabartį - bet ir bendrijos planus. Ar planuojama tolesnė renovacija? Ar bus keliami įnašai? Ar bendrija aktyvi, ar mirusi? Aktyvi bendrija - turtas.
  • Ir būtinai - realias kaimynų sąskaitas. Sertifikatas sako viena, realybė - kartais kita. Paprašyk parodyti praėjusios žiemos mokėjimus.

Nuomoji butą daugiabutyje? Tavo įtaka artima nuliui. Negali balsuoti susirinkimuose. Negali reikalauti renovacijos. Todėl nuomininkams sertifikatas dar svarbesnis. Klausk savininko: kokia namo klasė? Ar planuojama renovacija? Jei taip - ar kils nuoma po renovacijos?

Jei šildymą moki tiesiogiai - sertifikato klasė tiesiogiai veikia tavo piniginę. E klasė vs B klasė gali reikšti 100-150 eurų skirtumą per mėnesį žiemą. Per sezoną - 500-700 eurų. Europos Sąjunga nustatė: iki 2030-ųjų blogiausi pastatai turi pasiekti bent E klasę. Tai reiškia priverstinę renovaciją tiems, kurie nesirenova savanoriškai.

Jei gyveni G ar F klasės daugiabutyje - anksčiau ar vėliau renovacija bus. Jei perki - žiūrėk į klasę kaip į riziką. Blogiausios klasės butai gali prarasti vertę, kai reikalavimai sugriežtės.

Daugiabutyje tavo energetinis likimas priklauso nuo kolektyvo. Gali verkti dėl to. Gali ignoruoti. Sertifikatas ant namo sienos - tai ne tik raidė.

tags: #kaimynas #remontodamas #buta #usterse #kita #buta