Pavėsinės statyba ant sklypo ribos: reikalavimai ir ką svarbu žinoti

Planuojant statyti pavėsinę ar kitą statinį ant sklypo ribos, svarbu žinoti galiojančius įstatymus ir nuostatus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, kuriuos reikia įvertinti prieš pradedant statybas, kad išvengtumėte konfliktų su kaimynais ir teisinių problemų.

Pagrindiniai reikalavimai statant pavėsinę

Dažnam žmogui, turinčiam nuosavą sklypą ir norinčiam jame pasistatyti pavėsinę ar stoginę, tenka susidurti su klausimu, ar pasirinkta vieta atitinka teisinius reglamentus ir ar neteks konfliktuoti dėl jos su kaimynais. Iš tiesų yra keli svarbūs dalykai, kuriuos reikėtų įvertinti prieš planuojant bet kokius statinius ir kitus įrenginėjamus objektus.

Atstumas nuo kaimynų sklypo ribų

Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos reikia turėti omenyje, yra tai, kad jei planuojamos statybos, tai atstumas nuo pastatų iki kaimynų sklypo ribų turi būti ne mažesnis kaip trys metrai. Šiuo atveju matuojama yra nuo labiausiai išsikišusios pastato dalies. Tokia dalimi gali būti stogas ar balkonas, taigi net jei pamatas ir yra įrengtas, laikantis visų reikalavimų, tai nereiškia, kad visas pastatas juos atitinka. Tai yra taikoma ir kitiems priestatams, kurie yra vertinami kaip namo dalis, tad jei pavėsinę įrenginėsite prie pat namo ir ji bus įtraukta į pastato planą kaip jo dalis, tai teks pasirūpinti, kad ji nebūtų per daug arti kaimynų tvoros arba sklypo ribos.

Jei pavėsinė yra įrenginėjama atskirai ir yra klasifikuojama kaip statinys, tai tokiu atveju atstumas iki kaimynų sklypo ribos turėtų būti nemažesnis nei 1 metras, tačiau yra svarbu, kad ir tokiu atveju ji neturėtų daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams. Tokia žala galėtų būti krentantis šešėlis, kuris turi įtakos derliui.

Tačiau jei įrenginėjate visiškai paprastą stoginę ar pavėsinę, kuri neturi pamato ir gali būti nesunkiai perkelta iš vietos į vietą, tai jos nėra vertinamos kaip nekilnojamas turtas ir joms nėra taikomas minimalus atstumas iki kaimynų sklypo.

Kaimyno sutikimas

Visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas, jei neišlaikomas 3 m atstumas iki sklypo ribos. Nebent pavėsinė yra visiškai be pamatų (t.y. ją galima pakelti ir nunešti).

Jei sunku gauti kaimyno leidimą ar sutikimą - pakvieskite jį į svečius ir pasitarkite, o jei niekaip neišeina susitarti, vienas kelias - metalinis karkasas ir aptraukiamas brezentu, bet gal čia ne išeitis.

Statybos leidimas

Statybos leidimas statyti arčiau sklypo ribos reikalingas visais atvejais, kai neišlaikomas minimalus atstumas nuo ribos iki labiausiai atsikišančių pastato konstrukcijų (3m) ir nėra rašytinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Jei sklypai ir neužstatyti, sklypai turi savo savininkus, su kuriais gausite susisiekti ir gauti sutikimą. Tada kreipkitės į projektuotojus projekto ir leidimo.

Trumpai: kiekvienas statinys, statomas prie kaimyno tvoros - turi turėti leidimą ar sutikimą kaimyno; neaišku, kokioje savivaldybėje bus tai atliekama; leidimo nereikia tik laikiniems pastatams (pvz. 3 m. laikotarpiui) ir tas pastatas turi būti be stogo, pamatai neturi reikšmės, pavėsinei geriausiai tinka stulpeliai.

Jei jūsų sklypui nėra parengtas detalusis planas, tuomet reikia miesto bendrąjį planą nagrinėti - ar leidžiama dar kokia nors statyba jūsų sklype (reikia įvertinti užstatymo zoną, tankumą, intensyvumą). Jei statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kreipkitės į projektuotojus, kurie parengs projektą, gaus leidimą.

Sandėliuko statyba

Planuojant statyti sandėliuką savo sklype, būtina žinoti, kokie yra įstatymai ir nuostatai dėl atstumo nuo kaimynų valdų bei sklypo tipo:

• Valdos sklypas - tai sklypas, naudojamas gyvenamajai statybai. Minimalus atstumas nuo kaimynų gyvenamojo namo - 3 metrai.
• Sodų paskirties sklypas - tai sklypas, skirtas sodo statyboms ir poilsiui. Minimalus atstumas nuo kaimynų pastatų ir sklypų - 1,5 metro.

Sandėliuko plotas turi būti ne didesnis nei 20 kv. Jeigu sandėliuko dydis viršija 20 kv., tuomet reikės statybos leidimo, nes pagal įstatymus, bet kokia statyba, kurios plotas viršija 20 kv. m, privalo būti derinama su savivaldybe.

Statant sandėliuką tiek sodų paskirties sklype, tiek valdos sklype, svarbu žinoti, kad reikia laikytis tam tikrų atstumų nuo kaimynų ir statybos dydžio ribų. Jeigu sandėliukas bus mažesnis nei 20 kv. m, nereikės statybos leidimo, tačiau vis tiek būtina užtikrinti reikiamą atstumą nuo kaimynų pastatų, kad būtų išvengta galimų ginčų ir teisinių problemų.

Reikalavimai statiniams sodininkų bendrijose

Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai.

Kad išvengti panašių situacijų, yra ypač svarbu, kad sodininkai laikytųsi savo bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose. Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.

Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui).

Tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos 2-3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo, nuošaliose sklypų vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių (kad nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams, kitiems asmenims ir aplinkai).

Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %. Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m.

Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.

Tvoros statyba

Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:

• Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant;
• Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.

Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo. Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato.

Tvoros statyba be kaimyno sutikimo

Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.

Finansiniai klausimai statant tvorą

Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti.

Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) tvoros statybai

Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio. Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.

Senos tvoros keitimas

Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.

Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.

Ką daryti, jei kaimynas pastatė tvorą jūsų sklype?

Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida. Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.

Tvoros statyba, jeigu sklypas bendras

Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Praktikoje itin dažnai ant vieno žemės sklypo statomi sublokuoti namai ir pan., tad butų, kitaip vadinamųjų kotedžų, savininkai neretai klausia, kaip gali įsirengti tvorą, kokie reikalavimai taikomi? Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai yra sudarytos naudojimosi tvarkos dar kotedžų įsigijimo nuosavybėn metu, kuriose aptariamas ir statinių statymas, nusimatoma, kas kuria sklypo dalimi naudojasi. Taigi, jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.

Atstumai nuo tvoros iki kitų statinių

Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.

Statinių klasifikavimas

Žinotina, kad statinys - tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodomi pastatų požymiai ir techniniai parametrai pagal kuriuos nustatoma statinio kategorija.

Taigi, jei pavėsinė yra paprastų konstrukcijų, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, nustatyti pavėsinės kategoriją galite paskaičiavus koeficientą K, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 3 lentelėje 4.2 eilute.

Taip pat žinotina, kad vertinant konkretų objektą, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pavėsinė turi laikančiąsias konstrukcijas (taip pat ir pamatą, neatsižvelgiant į jo tipą), ar atitinka statinio apibrėžimą (Statybos įstatymo 2 str.).

Paprastos konstrukcijos statiniai

Primintina, kad nesudėtingasis statinys - tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, kad inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Atstumų reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Pavyzdžiui, 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m, 1,5 m atstumu - 1,5 m, 2,5 m atstumu - 2,5 m, 2,9 m atstumu - 2,9 m, 3 m atstumu - 8,5 m, 3,5 m atstumu - 9,5 m, 4 m atstumu - 10,5 m ir t. t.

tags: #kaimyno #pavesine #ant #sklypo #ribos