Ką daryti, jei kaimynas užliejo butą: nuostolių atlyginimo vadovas

Ne paslaptis, jog tarp kaimynų kyla kivirčai dėl įvairiausių kasdieninių situacijų - nuo rūkymo balkonuose iki žalos butams ar juose esantiems daiktams padarymo. Pavyzdžiui, viršuje gyvenantis kaimynas užlieja apačioje gyvenančiojo butą. Tuomet net ir itin gerus santykius puoselėjusių kaimynų ryšys gali pašlyti, o neretai ilgus metus tenka varstyti teismų duris.

Buto užliejimas yra dažnas reiškinys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, sukeliantis nemažai rūpesčių ir finansinių nuostolių. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti įvykus tokiai nelaimei, kas atsakingas už padarytą žalą ir kaip ją atlyginti.

Pirmieji Žingsniai Užliejus Butą

Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs.

• Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.
• Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą.
• Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
• Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.

Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Atsakomybė Už Užliejimą

Jei buto užliejimas įvyko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra atsakingas už kilusį įvykį.

Kai įvyksta buto užliejimas, reikia nedelsiant informuoti daugiabučio namo bendriją arba administratorių, kad būtų imamasi veiksmų žalai sustabdyti, o taip pat išsiaiškinti dėl ko ji kilo.

Svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Taip pat neverta skubėti sutikti su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Žalos kaltininkas konkrečiu atveju gali skirtis, pavyzdžiui, dėl to, kad trūkęs vamzdis gali priklausyti ne tik konkrečiam buto savininkui, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrai.

Pagal bendrą Civilinio kodekso 4.82 str. įtvirtintą taisyklę, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi - ir vamzdynai. Be to, galimas variantas, kad atsakomybė pilnai ar dalinai gali tekti ir daugiabutį namą prižiūrinčiam administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą pastato priežiūrą.

Tikrojo buto užliejimo kaltininko nustatymas yra labai svarbus. Pareiškus ieškinį ne tam subjektui, teismas ieškinį visiškai atmes ir priteis kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas, kurias teks atlyginti ir taip jau nukentėjusiam užlieto buto savininkui.

Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą. Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti.

Civilinio kodekso 6.266 straipsnis

Įvykus avarijai ir užpylus kaimynų butą būtų taikomas Civilinio kodekso 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal jį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.

Draudikas gali reikalauti atlyginti žalą pvz. šilumos tiekėjo, jei nustatoma, kad vamzdis sprogo dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.

Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui.

Jei niekas nebuvo apsidraudęs, koks žalos atlyginimo mechanizmas bus taikomas ir kaip tai bus sprendžiama? Jei dėl avarijos nukentėjo jūsų butas, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies - jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.

Teikiant ieškinį teismui, jūs pats privalėsite įrodinėti žalos padarymo faktą, jos dydį, užpylimo šaltinį bei nurodyti atsakingą už žalą asmenį. Taigi žalą patyrusiam asmeniui kaimyno kaltės įrodinėti nereikia. Tokiose situacijose būtina identifikuoti tik konkrečios vandentiekio avarijos šaltinį (bendrojo ar asmeninio naudojimo įrenginys), kas yra konkretaus objekto savininkas (valdytojas), t.y. užtektų įrodyti žalos padarymo (avarijos) faktą bei jos dydį.

Šias aplinkybes būtų galima įrodyti liudytojų parodymais, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, darant nuotraukas įstatymų nustatyta tvarka, žalos dydį - remonto sąmatomis, kvitais, sąskaitomis, sutartimis.

Žalos Nustatymas ir Įrodymai

Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.

Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus. Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.

Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui.

Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti.

Draudimas

Praktikoje pakankamai dažnai žala sukeliama, kai butas yra užliejamas, o galvos skausmą dėl žalos atlyginimo tokiais atvejais lengviausiai padeda išspręsti būtent draudimo išmokos. Tačiau tokia galimybe gali pasinaudoti tik apsidraudęs asmuo, kitu atveju - tokius ginčus tenka spręsti patiems gyventojams.

Jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui.

Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai.

Draudimo Ekspertų Patarimai

Draudimo bendrovės ERGO turto draudimo vyr. ekspertė Inga Žvirblytė pranešime spaudai teigia, kad dažnas klausimas, kurį tokiu atveju sprendžia nuomos reikalais susijusios pusės - kieno atsakomybė yra atlyginti įvykio žalą.

„Sakykime, nuomininkas užliejo nuomojamą būstą ir kaimynus. Jei toks gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti - tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą“, - teigia I. Žvirblytė.

Ekspertė pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles - pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“, - pataria I. Žvirblytė.

Būsto draudimo skaičiuoklė - tai modernus įrankis, leidžiantis kiekvienam vartotojui savarankiškai įsivertinti savo nekilnojamojo turto apsaugos kainą. Būsto draudimo skaičiuoklė pateikia apsaugas nuo dažniausiai pasitaikančių rizikų - gaisro, vandens užliejimo, vagystės, stichinių nelaimių ar trečiųjų asmenų padarytos žalos. Viskas vyksta greitai, skaidriai ir be jokių papildomų konsultacijų - sprendimą galite priimti iš karto.

Buto Nuoma ir Atsakomybė

Jei butas buvo nuomojamas? Ar avarijos atveju atsako nuomininkas, ar savininkas? Nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.

Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, mes visuomet rekomenduojame nuomojant butą susitarti, kas - nuomotojas ar nuomininkas apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.

Teisiniai Aspektai ir Atsakomybė

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.

Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę.

Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

Pavyzdys iš Teismų Praktikos

Į teismą su ieškiniu kreipėsi draudimo bendrovė, kuri iš vieno vilniečio prašė priteisti 1 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniuje 2022-ųjų sausio 8-ąją įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, kuris buvo apdraustas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Draudikai apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 1 tūkst. eurų ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė draudimo bendrovės ieškinį patenkinti. Iš buto savininko priteista 1 tūkst. eurų turtinė žala ir 103 eurai bylinėjimosi išlaidų draudimo bendrovės naudai.

Statistika

Kasdien „Lietuvos draudimo“ sistemoje yra užregistruojama apie 18 gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu atvejų. Iki šių metų gegužės mėnesio žalų dėl užliejimų buvo išmokėta 2,2 tūkst. klientų, kurių net 1,7 tūkst. sudarė žalos atlyginimas gyvenantiems butuose. 535 eurai - tokia buvo vidutinė užpylimo žala, bet daugiau nei kelių dešimčių klientų žalos atlyginimas siekė 10 ir net 50 tūkst. eurų.

Prevencinės Priemonės

Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.

Jei pastoviai prižiūrėsite buto santechnikos įrangą, tikrinsite šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemas - išvengsite ir užliejimų.

Artėja vasaros atostogos, tad turiu keletą patarimų - išvykdami iš namų visada ne tik užsukite ir patikrinkite vandens čiaupus, bet siūlau užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Nepamirškite iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisų, kad netikėto užliejimo atveju jie nebūtų sugadinti.

Praktiniai Patarimai Įvykus Užliejimui

• Nedelsiant užsukite vandens tiekimą.
• Išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo.
• Surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą.
• Surinkite ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos.
• Praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei.

Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.

tags: #kaimynu #butas #geda #kas #kompensuos #nuostolius