Kaip pigiai apšildyti butą be centrinio šildymo

Artėjant žiemai, daugelis gyventojų susiduria su didelėmis sąskaitomis už šildymą. Ne vienas svarsto, ar yra alternatyvus būsto šildymo būdas ir ar įmanoma atsijungti nuo brangaus centrinio šildymo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip pigiai apšildyti butą be centrinio šildymo sistemos.

Alternatyvūs šildymo būdai

Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ savo tinklaraštyje pateikė šildymo būdų analizę, kurioje apžvelgė populiariausius Lietuvos šildymo būdus.

Šildymas elektra

Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų). Tarp trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.

Šiuolaikiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams yra skirtingo galingumo. 1000-2000 vatų galingumo šildytuvo pakanka, kad per keliolika minučių būtų apšildoma 20-25 kv. m. ploto patalpa. Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas yra gana didelis - apie 80 proc. visos energijos verčiama šiluma (likusi dalis - šviesa).

Šildymas dujomis

Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį. Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas. Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas.

Autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus.

Kietasis kuras

Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos. Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas). Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.

Katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Jeigu imti to pačio galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Aeroterminis šildymas

Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C. Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.

Įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų.

Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan. Visa reikalinga energija yra gaunama iš žemės gelmių jūsų sklype. Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu.

Šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos. Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%.

Kaip pasirinkti tinkamiausią šildymo būdą?

Renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - grindys ar radiatoriai, ar mišri. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai. Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus.

Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms. Ne viskas slypi finansuose, tad nereikėtų pamiršti ir kitų vertybių, kaip suteikiamo komforto ar gamtos tausojimo.

Jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, ar nusipirkti dalį saulės parko, kuris dengtų ir buitines, ir šildymo elektros išlaidas, tuomet atsakymas vienareikšmis - po 6-7 metų tokia investicija pranoksta visas kitas alternatyvas. Tad jeigu pavyksta sujungti pakankamo galingumo saulės elektrinę su šilumos siurbliu oras-vanduo, pergalingas sprendimas jūsų rankose.

Šiuo metu, rinkos duomenimis, sparčiausiai auga šilumos siurblių oras-vanduo populiarumas. Naujos statybos būstuose, kuriems priskiriamas A++ energinės klasės reikalavimas, kito sprendimo be oras-vanduo ar žemė-vanduo iš esmės ir negali būti, tačiau ir atsinaujinant šildymo sprendimą matomas didžiausias susidomėjimas būtent šilumos siurbliais.

Vienareikšmiškai geoterminis šildymas yra efektyvesnis ir patikimesnis, o patikimumas - ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir t.t. Jeigu kalbėti procentais, galima drąsiai teigti, kad 20-25% geoterminis šildymas yra efektyvesnis negu siurblys oras-vanduo ir tai priklauso nuo sistemos galingumo. Jeigu namo kvadratūra yra didesnė (200, 300, 400 kv. m.), tai oras-vanduo sistemą efektyviai tokio dydžio name nebus lengva pritaikyti ir tai nebūtų racionalu, nes su tuo pačiu geoterminiu šildymu, mes žiemą galime šildytis, o vasarą galime vėsinti namus, jeigu turime gręžinius - sistema naudojama dvipusiškai. Ta pati galima daryti ir su aeroterminiu šildymu, jis irgi turi šildymo bei vėsinimo funkcijas, tačiau vėsinimas kainuos lygiai tiek pat, kiek žiemą šildytis.

Norint sutaupyti sąnaudų kaštus, reikia atkreipti dėmesį į būsto technines sąlygas - ir tai aktualu nepriklausomai nuo pasirinktos įrangos. Grindinis šildymas arba efektyvesni radiatoriai, sandarūs langai, būsto šiluminė izoliacija - būtent į tai reiktų atkreipti dėmesį, jeigu lūkestis yra taupiai šildytis savo namus. Žinoma, visa tai reikalauja investicijų, tačiau tokie sprendimai yra ilgalaikiai ir anksčiau ar vėliau ateina momentas, kada jie pradeda atsipirkti. Atsinaujinant šildymo būdą ar modernizuojant būstą, taip pat galima gauti valstybės paramą, kuri padės sumažinti pradinės investicijos dydį.

Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai. Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais.

Atsijungimas nuo centrinio šildymo

Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo - tai tikras išbandymas. Reikėtų kreiptis į namo administratorių, kuris suorganizuotų gyventojų susirinkimą. Tuomet reikėtų gauti daugumos jų pritarimą (50 proc. + 1). Tada, jeigu administratorius taip pat duoda sutikimą, reikia pateikti savivaldybės Miesto plėtros departamentui atsijungimo projektą paprasto remonto aprašui gauti.

Reikia gauti daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimą ir technines sąlygas atsijungimui, pasidaryti projektą, atlikti atsijungimo darbus. Atlikus šiuos pakeitimus, juos užregistruoti Registrų centre.

Atsijungimo schema:

1. Pranešti namo administratoriui, kad keisite radiatorius, tada išleidžiamas skystis iš radiatorių sistemos name.
2. Nupjauti visus radiatorius, stovus apšiltinti ir tvarkingai uždengti gipso kartonu.
3. Jei reikia pasididinti bute elektros galią.
4. Registruotu laišku pranešti Vilniaus energijai ir namo administratoriui, kad vamzdžiai nupjauti ir bute nėra radiatorių, ir pareikalauti, kad atvyktų namo administratorius ir surašytų aktą. Kartu atvyksta ir Vilniaus energijos atstovas.
5. Nuo akto surašymo butas yra oficialiai atjungtas nuo šildymo. Vilniaus energija neskaičiuos už šildymą.

Štai taip galima paprastai ir pigiai atsijungti nuo centrinio šildymo. Atsijungimo schema galima įgyvendinti bet kuriame aukšte - jei vamzdžiai eina per visą buto aukštį - tiesiog atjungiami radiatoriai, o patys vamzdžiai apšiltinami ir uždengiami gipso kartono rėmeliu.

Šilumos kainos

Šilumos energijos kaina gruodį sumažėjo Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tuo metu šiluma pabrango Kaune ir Klaipėdoje. Tai rodo agentūros BNS surinkti šilumos tiekimo bendrovių duomenys.

Centralizuotai šilumą Vilniaus gyventojams tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ gruodį šilumą parduos po 3,95 cento (be pridėtinės vertės mokesčio) už kilovatvalandę (kWh) - 22,5 proc. pigiau nei lapkritį (5,1 cento) ir 37,6 proc. pigiau nei pernai gruodį (6,33 cento).

„Šiaulių energija“ savo klientams pirmą žiemos mėnesį šilumą parduos po 4,11 cento - 3,5 proc. mažesne kaina nei lapkritį ir 10,7 proc. mažesne kaina nei praėjusių metų gruodį.

„Panevėžio energija“ gruodį šilumą parduos po 5,18 cento - 0,2 proc. pigiau nei spalį ir 4,1 proc. pigiau nei pernai lapkritį.

Savo ruožtu „Kauno energija“ šį mėnesį šilumą parduos po 5,04 cento - 3,7 proc. brangiau nei lapkritį bei 2 proc. brangiau nei pernai gruodį.

Uostamiesčiui šilumą tiekianti „Klaipėdos energija“ gruodį šilumą parduos už 4,5 cento - 7,4 proc. brangiau nei lapkritį, bet 2 proc.

Statistika

Centrinis šildymas labiausiai įgriso kauniečiams (nuo sistemos atsijungusių vartotojų duomenys):

Šaltinis: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

tags: #kaip #apsildyti #buta #be #centrinio #sildymo