Žiemą, kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, daugelis susiduria su būtinybe greitai apšildyti nešildomą sodybą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti efektyviai, nekenkiant sveikatai ir išvengiant didelių energijos sąnaudų.
Kodėl svarbu tinkamai apšildyti sodybą?
Netinkamas šildymas gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtų sveikatos problemų. Žema aplinkos temperatūra trikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja buvę sąnarių ir nervų susirgimai, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų susirgimais. Žemą temperatūrą dažniausiai lydi padidėjusi patalpų drėgmė.
Ant drėgnų paviršių vystosi pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alerginius susirgimus. Sveikata turi būti svarbiausia. Higienos normose nurodoma, kad kambario temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų siekti ne mažiau 18 laipsnių šilumos. Šaltame, nevėdinamame bute gali pradėti kauptis drėgmė, kuri apgadins sienas, lubas.
„Tokiais atvejais dėl drėgmės nusilupa dažai, prireikia kosmetinio remonto, o tam, kad patalpoje drėgmės lygis patalpoje normalizuotųsi, tenka įsigyti arba išsinuomoti specialius drėgmės surinkiklius. Nepamirškime ir to, kad į namus įsisukusio pelėsio apskritai labai sunku atsikratyti“, - sako A. Buska.
Kaip greitai apšildyti nešildomą sodybą?
Jeigu namuose nebūsite ilgiau, o už lango vidutinė oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, patalpos labai greitai atšals. „Šildymo sezonas pradedamas gerokai anksčiau, nei ateina tikrieji šalčiai, tam, kad iki tikrųjų šalčių spėtų gerai įšilti sienos, o patalpų vidaus temperatūra taptų komfortiška. Tinkamai nešildant per sienas, ypač, jei jos prastai ar nepakankamai apšiltintos, iš patalpų ištraukiama šiluma, o pačios sienos irgi gali įšalti“, - sako A. Buska.
Jeigu sugalvosite išjungti šildymą tol, kol jūsų nebus, vėliau norint sušildyti atvėsusią patalpą ir pasiekti tinkamą temperatūrą, sunaudosite gerokai daugiau energijos“, - tvirtina A. Buska. Todėl, grįžę namo galėsite būti tikri, kad namuose nebus šalta.
Kai kurie gyventojai bando šildytis patalpas įjungę dujines virykles. Bet sudeginant 1 kub. m dujų, išsiskiria 0,8 kg vandens ir 700 litrų anglies dvideginio. Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei bei blogai vėdinamose patalpose visada nustatomas didelis mikroorganizmų skaičius patalpų ore.
„Besirūpindami, kaip sutaupyti patalpų šildymo sąskaita, galime smarkiai pakenkti sveikatai, o išlaidos vaistams gali būti dar didesnės nei šildymui“, - primena E.
Teisiniai aspektai ir higienos normos
Lietuvos higienos norma nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra mažesnė nei 8 laipsniai) turi būti ne mažiau nei 18 laipsnių, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų - ne daugiau nei 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s.
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,1 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 laipsniai. Esant temperatūros skirtumui daugiau kaip 4 laipsniams, žmogaus kūno temperatūra kojose sumažėja 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas.
Kaip išvengti šilumos nuostolių?
Apskaičiavę sienų šilumos varžą, matome, kad mūsų klimato sąlygomis pakanka bent 14 cm storio rąstų sienos. Tačiau ne visada įvertinama tai, kad namo sienos „kvėpuoja“. Sienų oro pralaidumas - prapučiamumas ypač svarbus tada, kai padidėja namo vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas, nes daugiausia šilumos nuostolių patiriame dėl to, kad iš šiltos patalpos į šaltą lauką oras per sienas „košiasi”.
Labai nedaug tereikia, kad mūrinis namas taptų šiltas ir jaukus. Didelį efektą duoda namo tinkavimas iš lauko pusės. Aptinkavus mūro sieną pusantro centimetro storio kalkių tinko sluoksniu, jos prapučiamumas sumažės aštuonis kartus, o panaudojus cementinį tinką - net apie aštuoniolika kartų. Dar geriau, kai lauko apdailai papildomai panaudotos šiuolaikinės medžiagos, apsaugančias sienas nuo įmirkimo. Tai gali būti medžio ar plastiko lentelės, specialios plokštės ir kt.
Labai naudingas namui būtų senas, dabar jau beveik pamirštas sienosų elementas - langinės. Tiesa, seniau jų paskirtis buvo užtikrinti žmogaus saugumą. Tačiau ir šiandien jos gali naudingai pasitarnauti ir kaip dekoratyvinis elementas, ir kaip sienas nuo vėjo ar atmosferos kritulių apsauganti konstrukcija.
Prieš pasirenkant namo lauko apdailos medžiagas, reikia palyginti ir jų gebėjimą sugerti saulės energiją, t. y., įvertinti jų šviesos sugeriamumo koeficientą. Išnaudodami saulės energiją, mes galime namą papildomai apšildyti ir tuo būdu sutaupyti dalį kurui skirtų išlaidų.
Taip pat, jei naudojatės moderniais, brangiais kieto kuro katilais, kurie dūmus ir taip ataušina pakankamai, ekonomaizeris tikriausiai nieko jau nepridės. Bet jeigu jūsų name stovi paprastesnis pečius, jeigu namus šildote metaliniu židiniu ar ketaus krosnele, kamino dūmų aušintuvas jums gali pridėti antra tiek šilumos.
Kita naujovė gerokai sumažina šilumos nuostolius, kurių nė vienas neišvengiame, vėdindami savo namus. O vėdinti reikia. Pirmiausia šiltą orą iš namų išleidžiame lauk arba pro kaminą, arba pro ventiliacijos angas. Į šiltojo vietą pro ventiliacijos angas arba pro langų, durų plyšius veržiasi grynas, bet šaltas lauko oras.
Taigi, norėdami kambaryje pakelti temperatūrą keturiais laipsniais, turime sunaudoti kurą ne kambariui šildyti, bet „šildome lauką”. Antra vertus, prie namo sukonstruota veranda yra ne tik reikalinga patalpa, bet giedromis dienomis ji akumuliuoja nemažai saulės energijos ir namą papildomai šildo. Panašų efektą duoti ne tik tinkamai įkomponuoti veranda, garažas, priebutis, bet ir laiptinė.
Medinio namo apšiltinimas
Atsižvelgiant į tai, jog namo sienų izoliacija lemia net apie 20% šilumos nuostolių, medinio namo sienų apšiltinimas galėtų tapti puikia išeitimi. Tai ne tik leis sutaupyti šilumos kaštų, bet ir riboti šalto oro srautus žiemą, kas stipriai pagerins pastato šilumines savybes. Nors yra daugybė būdų apšiltinti medinį namą, šiuo metu bene labiausiai paplitęs pasirinkimas yra izoliacija putų poliesteriu. Šiuo paprastu būdu apšiltinant vasarnamį, specialios poliesterio plokštės tvirtinamos tiesiai prie medienos.
Dėl savo išskirtinės kokybės ir šilumos izoliacijai svarbaus elastingumo, apšiltinimo srityje ypač gerai žinomas poliuretanas. Izoliacija mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, geresnį rezultatą nei putų poliesteris leisiantis išgauti apšiltinimo metodas.
Tačiau bene svarbiausias dalykas, į kurį reikia atsižvelgti prieš tai, kai pradedamas sienų apšiltinimas, yra tai, jog sienoms po statybų pabaigos nusistovėti dažniausiai prireikia net kelerių metų. Remiantis praktika, medinio namo sienos paprastai linkę nusėsti apie 2-3% sienos aukščio (pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, nusėdus jo aukštis sumažės maždaug 10 cm). Todėl, atliekant šiltinimo darbus anksčiau nei tai atsitiks, reikėtų atsižvelgti į šį procentą.
Vis dėlto, statant naują namą ypač rekomenduojama palaukti, kol jis nusistovės. Dar vienas svarbus medinio namo sienų apšiltinimo aspektas yra tai, kad visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes šiltinimas iš vidaus nėra labai praktiškas.
Tačiau, renkantis izoliacinę medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų pralaidi garams - „kvėpuojanti“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji būtų atspari mikroorganizmų augimui.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kokiomis medžiagomis rekomenduotumėte atlikti sienų šiltinimą iš vidaus? Putų polisterolis netraukia dėl pelėsio ir grybelio, tačiau pasirinkimo nėra daug.
- Ar apšiltinus namo sieną iš vidaus problema išnyks? Ar tarp sienos ir šiltinimo sluoksnio nesikaups drėgmė? Svarbu išsiaiškinti drėgmės priežastis.
- Ar galima seną medinį namą iš vidaus apšiltinti putų polestirolo plokštėmis ir apkalti dailylentėmis? Ar putų polestirolas nekenkia sveikatai, ar nedrėks sienos?
- Kaip šiltinti buto sienas: iš vidaus ar iš išorės? Apšiltinti iš lauko galimybės nėra, lieka apšiltinti iš vidaus.
Apibendrinant, norint greitai ir efektyviai apšildyti nešildomą sodybą, svarbu atsižvelgti į teisinius aspektus, higienos normas ir pasirinkti tinkamas šildymo priemones bei izoliacines medžiagas. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą ir drėgmės kontrolę, kad būtų išvengta pelėsio ir kitų sveikatos problemų.