Kaip apšiltinti medinį namą: patarimai ir geriausios praktikos

Artėjantis šaltasis sezonas ir pesimistinės prognozės ne vieną verčia susimąstyti apie namų šilumą. Kiek jos įmanoma patausoti? Šiame straipsnyje dalinamės keliais patarimais, kaip galite apšiltinti namus bei ilgiau išlaikyti jų šilumą.

Pagrindiniai apšiltinimo būdai ir medžiagos

Bene pats svarbiausias ir greičiausiai atsiperkantis žingsnis - sienų, lubų bei grindų apšiltinimas. Geriau šilumą laikantis pastatas yra energiškai naudingesnis, taupesnis ir pigiau išlaikomas.

Prieš kelis dešimtmečius statant namus nebuvo naudojamos šiltinimo medžiagos arba jos nebuvo pakankamai efektyvios, todėl senesnes statybos pastatai turi energijos suvartojimo problemų. Dėl didelių šilumos nuostolių tokio tipo pastatų eksploatavimui reikia sunaudoti daug daugiau energijos. Norint padidinti seno namo energinį efektyvumą, dažniausiai reikia apšiltinti visas išorines atitvaras ir pakeisti langus bei duris.

Sienų apšiltinimas

Vienas efektyviausių būdų apšiltinti namus yra iškloti vidines patalpų sienas bei (pagal poreikį) lubas ar grindis izoliacinėmis plokštėmis. Vokiečių gamybos izoliacinės plokštės yra tinkamos apšiltinimui iš vidaus. Priešingai, Depron plokštės yra itin plonos, tačiau efektyvios - apšiltindami namus iš vidaus, jomis šilumos nuostolius galite sumažinti net iki 43 %. Be to, vos padengus sienas šiomis plokštėmis, iškart galėsite imtis įprastų apdailos darbų - ištapetuoti, nudažyti sienas ar iškloti jas plytelėmis.

Jei namo sienos su oro tarpu, mūrinės, ir pakeitus langus pradėjo labai traukti šaltis ir sienos gerokai atšalo, patartina sienas su oro tarpu apšiltinti. Jei oro tarpą šiltinsite putų polistirolo granulėmis, svarbu žinoti, kokias medžiagas reikia naudoti ir kokia tvarka jas sudėlioti.

Išorinis sienų šiltinimas siūlo tolygiai paskirstyti šilumą pagal visą sienos paviršių. Tinkamai sumontuota šilumą izoliuojanti medžiaga neleidžia išgaruoti vandeniui iš patalpos vidaus, yra užtikrinamas normalus drėgmės režimas. Dažniausiai iš išorės yra montuojamos lengvos ir kvėpuojančios medžiagos.

Taip pat, jei turite senos statybos mūrinį namą, kurio oro tarpą užpildėte termoputa, vasarą galite šiltinti namą iš vidaus, klijuojant polistirolo (apie 5 cm) ir ant viršaus - gipsą.

Ekovata - puikus pasirinkimas, jei norite apšiltinti medinį namą. Namas, kuris yra pastatytas naudojant rąstus geriau turėtų būti apšildomas iš vidaus, kadangi tokiu atveju išorinės sienos džiugins savo natūralia išvaizda. Be to, kai rąstas yra apšildomas iš vidaus yra pažeidžiamas natūralus drėgmės išgaravimas ir atitinkamai atsiranda kondensatas tarp šiltinimo medžiagos ir sienos.

Seno namo išorines sienas reikia papildomai apšiltinti įrengiant atskirą šilumos izoliacijos sluoksnį. Medžiaga, kuri puikiai tinka šiai paskirčiai, yra akmens vata. Šis produktas gali būti naudojamas įvairių paskirčių ir konstrukcijų sienoms šiltinti. Taigi, akmens vata pravers renovuojant ne tik mūrinį, bet ir medinį namą.

Puikios šilumos izoliacijos savybės, kuriomis pasižymi akmens vata, sumažina šilumos nuostolius per atitvaras. Todėl sušildytas oras žiemos mėnesiais neištrūks iš namo vidaus, o vasarą patalpos per daug neįkais. Akmens vatos savybė slopinti garsus, aidėjimą ir vibracijas užtikrins puikų akustinį komfortą namo viduje - jo nepasieks varginantis triukšmas iš lauko aplinkos. Taip pat verta prisiminti ir tai, kad akmens vata yra nedegi.

Šlaitinio stogo ir palėpės apšiltinimas akmens vata

Dažna situacija, kad žmonės apšiltina namo sienas, tačiau norimo efekto nepasiekia. Dažna to priežastis - neapšiltinta palėpė ar stogas. Šiluma kyla į viršų, tad pro prastai apšiltintą ar neapšiltintą palėpę, stogą, priklausomai nuo aplinkybių, dydžio, gali iškeliauti net iki trečdalio namų šilumos. Vien gerai apšiltinus palėpę ar stogą, net jei namo sienos nėra itin sandarios, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų: namuose bus šilčiau ir jaukiau, o netrukus pastebėsite, kad ir namo šildymui išleidžiate gerokai mažiau.

Jei turite šlaitinį stogą ir negyvenamą palėpę, rekomenduojama šiltinti perdangą, o ne stogą. Tačiau, jei planuojate įrengti kambarį negyvenamoje palėpėje, tuomet reikėtų apšiltinti stogą.

Su šia medžiaga (akmens vata) taip pat efektyviai galima izoliuoti stogą ar palėpę, pertvaras ir perdangas tarp aukštų.

Grindų apšiltinimas

Grindys gali būti vienas iš pagrindinių šalčio šaltinių bute. Todėl būtina pasirūpinti tinkamu grindų apšiltinimu. Galite naudoti kilimus arba įsirengti grindinį šildymą.

Jei turite gelžbetoninį perdengimą, galite apsišiltinti grindis iš vidaus sausuoju būdu. Galima dėti ant betono 50x50 medienos tašelius ir naudoti 50 mm akmens vatos, ant viršaus tvirtinti OSB plokštę.

Vidaus ar išorės apšiltinimas?

Svarbu pasirinkti tinkamą apšiltinimo būdą: iš vidaus ar iš išorės. Rąstinį namą rekomenduojama šiltinti iš išorės, nes kitaip namas pasmerktas supūti. Tačiau, jei neturite galimybės šiltinti iš išorės, tuomet reikėtų pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas, kad viduje nesikondensuotų drėgmė ir nebūtų pelėsio.

Jei gyvenate daugiabutyje ir neturite galimybės apšiltinti sienų iš lauko, lieka apšiltinti iš vidaus. Tokiu atveju svarbu pasirinkti medžiagas, kurios ne tik apšiltins, bet ir neleis kauptis drėgmei bei veistis pelėsiui.

Apšiltinimo medžiagų pasirinkimas

Renkantis apšiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į namo tipą, konstrukciją ir finansines galimybes. Populiariausios medžiagos:

• Mineralinė vata: nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą.
• Putų polistirenas: populiarus dėl mažos kainos ir gerų šilumos izoliacinių savybių.
• Ekovata: ekologiška medžiaga, pasižyminti aukštais šilumos išlaikymo koeficientais.
• Termoputos: naudojamos oro tarpams užpildyti.
• PIR plokštės: efektyvios šilumos izoliacinės plokštės.

Langų ir durų atveju, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas stiklo paketų ir profilių šiluminėms savybėms bei sumontavimo kokybei, kad būtų išvengta linijinių šilumos tiltelių susidarymo rizika.

Kai kurie seno tipo gyvenamieji namai taip pat turi problemų su pamatų šilumos izoliacija. Pasitaiko, kad per nesandarius pamatų elementus į pastatą patenka vanduo. Pamatų hidroizoliacijos metu padarytos klaidos taip pat gali sukelti namo atitvarų drėkimą. Jei pamatų elementai nėra apsaugoti nuo drėgmės patekimo į juos, būtina ištaisyti anksčiau padarytas klaidas. Atliekant pamatų hidroizoliavimo darbus nereikia pamiršti ir jų apšiltinimo.

Karkasinio namo apšiltinimas

Karkasinė statyba populiari Skandinavijos šalyse, nes šio tipo namai labai greitai įšyla ir gerai laiko šilumą. Karkaso mediena ruošiama pagal EN 338 standartą ir rekomenduojama C16-40 stiprumo klasės, optimaliausiais variantas kainos ir kokybės požiūriu - C24 klasės bei 15±3 proc. drėgmės mediena, tolygiai išdžiovinta pramoninėje džiovykloje.

Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo vidinės pusės): vidinis apdailos sluoksnis, garų izoliacija, karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis, išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis, vėdinamas oro tarpas ir apdailos sluoksnis.

Dėl laidumo vandens garams, gaisrinės saugos bei kitų naudingų savybių karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata, jos privalumas dar ir tas, kad šios vatos nemėgsta graužikai, ji atspari grybeliams ir pelėsiams.

Šilumos laidumo koeficientas

Pagrindinis bet kurios termoizoliacinės medžiagos rodiklis yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo λ skaičius mažesnis, tuo geresnės medžiagos termoizoliacinės savybės, paprasčiau kalbant, tuo medžiaga šiltesnė.

Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt.

Kiti patarimai, kaip išsaugoti šilumą namuose

• Atkreipkite dėmesį į jūsų namuose esančių baldų išdėstymą. Sunkieji baldai, tokie kaip sofos, foteliai, lova ar masyvi spintelė, užstumti prie šildymo šaltinio (radiatoriaus, ventiliacijos angos ar kito šilumos patekimo sprendimo), blokuoja įeinančią šilumą.
• Išnaudokite saulės šilumą.
• Galiausiai, pagaminę maistą orkaitėje, jei tik saugu (nėra mažų vaikų ar naminių gyvūnų), palikite pravertas orkaitės duris, kad šiluma įeitų į virtuvės vidų.
• Patikrinkite, ar langai sandariai priglunda prie rėmo. Jei jaučiate, kad pro langus pučia šaltas oras, galite juos užsandarinti sandarikliu arba specialiomis putomis.
• Speciali šilumą taupanti plėvelė, kurią galima lengvai priklijuoti ant stiklo, sulaiko iki 30 % patalpoje esančios šilumos.
• Vietoj lengvų tiulio užuolaidų žiemos laikotarpiu galite pakabinti sunkias užuolaidas, kurios papildomai apsaugos kambarį nuo šalčio.
• Plyšiai aplink lauko duris taip pat gali būti didelių šilumos nuostolių šaltinis.
• Ant radiatorių susikaupę nešvarumai ir dulkės mažina jų šiluminę galią. Jei šalia radiatorių stovi baldai arba juos uždengėte sunkiomis užuolaidomis, tai neleidžia šilumai sklisti po kambarį.
• Atkreipkite dėmesį ne tik į duris ir langus, bet ir į sienas, kampus bei grindų ir sienų sandūras.

Medienos rūšies įtaka šilumos izoliacijai

Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta. Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Nesunku suprasti, jog, visų pirma, toks dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra susijęs su šių rūšių medžių gausa mūsų krašte.

Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir kitos specifinės medienos savybės. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes. Vertinant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis.

Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus. Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.

Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti. Pavyzdžiui, nuo to, kokiame miške - mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje - augo spygliuočiai gali ženkliai skirtis jų tankis bei sakuotumas, o tai yra gana svarbu pastato tvirtumui ir ilgaamžiškumui.

Medinio namo šildymo būdai

Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams. Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu. Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas. Vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70-80 W / m² galios prietaisų. Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą. Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir efektyvinti sistemą.

Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai.

Problemos ir sprendimai

Jeigu termovizoriumi atlikta diagnostika parodo, kad sienose yra drėgmės arba konstrukcinių problemų, remontą reikia pradėti vadovaujantis keliomis esminėmis taisyklėmis. Šiltinimą galima pradėti tik tada, kai sienos sausos ir nuo jų pašalintas senas tinkas.

Dažniausia klaida - noras sutaupyti mažinant izoliacijos storį. Tokiu atveju namas tampa energijos „švaistytoju“. Medinio namo sienoms rekomenduojamas šiltinimo storis yra nuo 20 iki 30 cm, priklausomai nuo pasirinktos medžiagos ir klimato zonos.

Net ir tobulai apšiltintas namas be ventiliacijos ilgainiui taps drėgnas ir nemalonus gyventi. Natūrali oro cirkuliacija per medines sienas šiuolaikiniuose pastatuose dažnai nebeužtenka. Taip, nes net ir „kvėpuojančiam“ mediniam namui reikia kontroliuojamos oro kaitos.

Populiariausios medinių namų šiltinimo medžiagos

Pasirinkus netinkamą izoliacinę medžiagą, net geriausias projektas gali prarasti efektyvumą. Mediniams namams ypač svarbu, kad šiltinimo sluoksnis būtų kvėpuojantis, elastingas ir suderinamas su mediena.

• Mineralinė vata: Populiariausias pasirinkimas dėl savo gerų šilumos izoliacinių savybių ir prieinamos kainos. Didelis šios medžiagos privalumas - garų pralaidumas: ji leidžia konstrukcijai kvėpuoti, todėl tinka mediniams namams. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į montavimo kokybę - vata turi būti sudėta be tarpų ir suspaudimų.
• Akmens vata: Tvirtesnė ir ilgaamžiškesnė mineralinės vatos versija. Ji gaminama iš bazalto, todėl išsiskiria itin geru atsparumu drėgmei, deformacijoms ir ugniai. Be to, akmens vata gerai slopina garsą, todėl padeda išlaikyti ramų mikroklimatą namo viduje.
• Ekovata (celiuliozės pluoštas): Natūrali šilumos izoliacinė medžiaga, gaminama iš perdirbto popieriaus, impregnuoto ugniai ir pelėsiui atspariomis druskomis. Ekovata užpildo visas ertmes, todėl nepalieka oro tarpų. Tai puikus sprendimas rąstiniams ar karkasiniams namams, kur būtina išvengti šilumos tiltų. Tai viena natūraliausių ir su medžiu labiausiai suderinamų šiltinimo medžiagų.
• Medžio plaušo plokštės: Gaminamos iš susmulkintos medienos, todėl išlaiko gerą garų pralaidumą ir drėgmės balansą. Tokią izoliaciją galima naudoti tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
• Purškiamos poliuretano putos: Yra itin sandarios ir pasižymi mažu šilumos laidumu, tačiau jos nepraleidžia garų, todėl mediniuose namuose turi būti naudojamos labai atsargiai.

Šiltinimo medžiagų palyginimas:

Šiltas namas - tai ne tik komfortas, bet ir mažesnės išlaidos už šildymą. Tinkamas apšiltinimas padeda išvengti šilumos nuostolių ir užtikrina malonią temperatūrą patalpose ištisus metus.

tags: #kaip #apsiltinti #medini #nama