Šilumos kiekio apskaičiavimas butuose Lietuvoje yra reglamentuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, paskaičiuotą pagal namui taikomą šilumos apskaitos metodą, reglamentuotą teisiniais metodais.
Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji Komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai, pagal kurių nuostatas skirstoma šiluma visuose centralizuotai šildomuose Lietuvos Respublikos daugiabučiuose.
Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parinks šilumos tiekėjas.
Šilumos ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ir karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.
Valstybinį šilumos sektoriaus kainų reguliavimą atlieka Komisija. Ji tvirtina šilumos kainų nustatymo ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, kontroliuoja kainų taikymą. Šilumos kainoje visada yra įvertinamos įsigyto prieš du mėnesius kuro kainos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58.4 punktas).
Taip reglamentuota todėl, kad Komisija galėtų nustatyti kuro (žaliavos) kainų vidurkius ir prižiūrėti, jog naudojamos kuro (žaliavos) kainos šių vidurkių neviršytų. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti.
Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.
Nepaskirstytas Karštas Vanduo
Nepaskirstytas karštas vanduo - viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos.
Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Naujuose metoduose reglamentuota su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio nustatymo tvarka. Šis šilumos kiekis skaičiuojamas, nepriskiriant jo prie šilumos kiekio šildymui šildymo sezono metu ar prie šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti nešildymo sezono metu ir sąskaitoje pateikiamas atskira papildoma eilute „su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“.
Butui ar kitai patalpai, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu. Nepaskirstytas karšto vandens kiekis - skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos.
Tokia sąskaitos eilutė formuojama pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. Šis kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai prie Namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingiesiems plotams.
Jeigu per ataskaitinį mėnesį Namo vartotojams priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti viršija faktiškai suvartotą, tuomet šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu ataskaitinio laikotarpio sąskaitoje bus su minuso ženklu, t. y.
Sąskaitose atsiras papildoma eilutė „Su nepaskirstytu karštu vandeniu sunaudotas šilumos kiekis“.
Pavyzdžiui:
1 pavyzdys. - kur 51 kWh/m3 -šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, nustatomos vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta Komisijos 2010 m liepos 27 d. nutarimu Nr.
2 pavyzdys. - kur 51 kWh/m3 -šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, nustatomos vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta Komisijos 2010 m liepos 27 d. nutarimu Nr. Gaunamas neigiamas rezultatas.
Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja šilumos tiekėją paskirstyti visą į pastatą / Namą tiekiamą šilumos energiją, o tiek LR CK 4.76 str. * LR šilumos ūkio įstatymo 2 str. 20 d.
Kokia nauda vartotojams?
Pirma, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis pateikiamas apmokėti tik karšto vandens vartotojams.
Trečia, tuo atveju, jei sąskaitose atsiranda eilutė mokėjimo už su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį, gyventojams reikėtų kreiptis į pastato valdytoją (administratorių arba bendriją), kuris turi teisę patikrinti visų daugiabučio namo butų apskaitos prietaisų rodmenis ir nustatyti deklaruoto ir faktiškai pastate suvartoto karšto vandens kiekio nesutapimo priežastis.
Nepaskirstytam karštam vandeniui paruošti suvartotas šilumos kiekis sąskaitoje gali būti nurodomas tiek su „+“, tiek su „-“ ženklu. Jei tam tikrą mėnesį vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis nei faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams.
Jei nustatytas ar deklaruotas anksčiau nedeklaruotas karšto vandens kiekis viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis - tokiu atveju pagal naudinguosius plotus jis bus išdalijamas visiems karšto vandens vartotojams grąžinant susidariusį skirtumą, t. y.
Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio.
Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį.
Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.
Tolygaus šildymo sąlyga yra įtvirtinta šilumos paskirstymo metoduose Nr. 3 ir Nr. Pavyzdžiui, jei minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas yra 0,4 , tai reiškia, kad 1 m2 buto naudingojo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc.
Šilumos paskirstymo metodus vartotojams reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės.
Projektas Rimantas Zabarauskas, LNVF ekspertas Šiame paskirstymo metode taikomų sąvokų, dydžių, žymėjimų indeksų ir sutrumpinimų paaiškinimai bei teisės aktų, kuriais remtasi, sąrašas yra pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintose Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 168-6214).
Šilumos Paskirstymo Metodai Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
Šilumos Paskirstymo Metodai
Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
Aptarsime kelis dažniausiai naudojamus šilumos paskirstymo metodus:
Metodas Nr. 1: Šilumos paskirstymas pagal vieną įvadinį šilumos apskaitos prietaisą
Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. Ši metodas gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos.
Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti.
Žiemos sezono metu šiluma apskaičiuojama:
- Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma: pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai; pagal karšto vandens suvartotus normatyvus*, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo.
- Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma: jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas: pastato vidutinę šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) galią*** padauginant iš einamojo mėnesio cirkuliacinės sistemos veikimo laiko (val.) ir gautą šilumos kiekį paskirstant butams / patalpoms proporcingai pagal jiems taikomus cirkuliacijos normatyvus**; jei name yra du įvadiniai apskaitos prietaisai: pagal butams / patalpoms taikomus cirkuliacijos normatyvus**.
- Šiluma namo bendrosioms reikmėms paskirstoma: pagal butų / patalpų naudingąjį plotą arba tūrį.
- Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie turi daliklius, paskirstoma: šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų, paskirstomas pagal butų / patalpų, turinčių daliklius, naudingą plotą arba tūrį; šilumos kiekis pagal buto daliklių parodymus paskirstomas pagal butui / patalpoms nustatytus daliklių rodmenų vertinimo veiksnių koeficientus***** ir tolygaus šildymo sąlygą****.
- Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie neturi daliklių, paskirstoma: pagal buto / patalpų naudingą plotą arba tūrį.
Vasaros sezono metu šiluma apskaičiuojama:
- Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma: pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai; pagal karšto vandens suvartotus normatyvus*, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo.
- Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma: pagal butui /patalpai taikomus cirkuliacijos normatyvus**.
Metodas Nr. 6: Šilumos paskirstymo dalikliais metodas
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. Renovuotiems namams taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 Pagal metodą Nr.
Taikymo sąlygos: Name: įvadinis šilumos prietaisas, kuris matuoja visame pastate suvartotą šilumos kiekį patalpų šildymui, karšto vanden...
1. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti.2. Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatoma taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymo ir vandens pašildymo šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos 1kWh nustatoma 1m2 šildymo kaina per ataskaitinį mėnesį.
Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto.
Pastato butų ar kitų patalpų, kuriose įrengti dalikliai, naudingojo ploto šildymui priskiriamas šilumos kiekis susideda iš individualiai reguliuojamų ir nereguliuojamų šilumos kiekių. Nereguliuojamos šilumos sąnaudos padalinamos proporcingai butų ar patalpų naudingam plotui.
Vartotojams kurių butuose ar kitose patalpose dalikliai neįrengti arba dalikliai įrengti, tačiau daliklių rodmenys laikinai negali būti taikomi, šiluma šildymui paskaičiuojama šilumos sąnaudų normatyvą padauginus iš šiems vartotojams priskirto naudingojo ploto.
Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m3 pašildyti.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y.
| Metodas | Aprašymas | Taikymo Sąlygos |
|---|---|---|
| Nr. 1 | Paskirstymas pagal vieną įvadinį šilumos apskaitos prietaisą | Namas su individualiu šilumos punktu ir stovais |
| Nr. 6 | Paskirstymas dalikliais | Įrengti šilumos dalikliai daugiau nei 50% butų |
Senuose daugiabučiuose namuose viena iš pagrindinių problemų yra bendras energijos suvartojimo kiekis. Jei daugiabutis pastatytas pagal galiojantį statybų reglamentą arba bus renovuotas su individualia apskaita atsiras patalpų tolygaus šildymo sąlygos, kurios taip pat gali paploninti jūsų piniginę.
Šie žemiau pateikti reikalavimai daugiabučiams yra dar vienas papildomas pliusas individualiam ir nedideliam pasyviam namui.
Jei dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.
Šilumos paskirstymo metodų vartotojams pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
2005 m. VKEKK norma patvirtina, kad sumažinant radiatoriuose šilumą vartotojas nieko nelaimės.

Šilumos apskaitos prietaisas daugiabutyje
Vartotojus informuojame, kad pagal teisės aktus patalpų oro temperatūra, kai sistemoje įrengti dalikliai, daugiabutyje negali būti žemesnė, nei +16⁰C, todėl ir termostatai žemesnės temperatūros nustatyti neleidžia. Jei vis tik šildymo prietaisą pavyksta išjungti ir ant radiatoriaus įrengtas daliklis nerodys šilumos sunaudojimo, nebus taip, kad už patalpų šildymą nereikės mokėti.
Tokiose patalpose oro temperatūra nesusilygins su lauko oro temperatūra, nes jas šildys iš kaimyninių šildomų patalpų per atitvaras gana intensyviai sklindanti šiluma. Tai įvertinta, kuriant šilumos paskirstymo metodą Nr.6 - numatyta vadinamoji netolygaus šildymo sąlyga.
tags: #kaip #apskaiciuojamas #silumos #kiekis #butuose