Šių laikų nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų realybė - įsikurti gyventi detaliau suplanuotame, tačiau kiek mažesniame bute, nei anksčiau įsikurdavo jų tėvai. Taip pat galima pastebėti, kad vyrauja ir ypač mažų 1 kambario butų, kurių plotas siekia 20 kv. m arba net mažiau. Auganti nuomos rinka ir jos poreikiai taip pat formuoja vystytojų planus - projektuojami ir statomi nedideli būstai.
Norint padalinti butą į du atskirus butus, svarbu atsižvelgti į teisinius reikalavimus ir praktinius aspektus. Tokios pertvarkos leidžiamos tik tada, kai atitvaromis galima atskirti plotą, kuris yra ne mažesnis negu nustatytas minimalus naudingasis buto plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir kur galima įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje, papildomą vonią, tualetą arba patalpą atskiram dušui ir tualetui.
Jei viso šito nėra, teisiškai tai ne atskiras butas, o tik buto, kuris priklauso keliems savininkams, dalis.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos atstovės viešiesiems ryšiams Vidos Aliukonienės teigimu, „keisti pastato viduje esančias atitvaras - nelaikančias konstrukcijas, projektuoti papildomas buto patalpas ar įrangą leidžiama, jei jų įrengimas nesumažins gyvenamosios erdvės labiau, negu nustatyta reikalavimuose, o naujai suplanuotos patalpos bus ne mažesnės negu jau minėti minimalūs patalpų dydžiai, nesumažės insoliacija, nepablogės vėdinimo, šildymo, dirbtinės apšvietos bei garso izoliacijos rodikliai“.
Vonioje ir tualete sanitarinių prietaisų įrengimo vietą taip pat galima keisti, tačiau „jei perprojektuojant patalpas vonios ir tualeto kambarių negalima įrengti virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų, jas leidžiama įrengti virš kitos paskirties patalpų, bet nuotekų vamzdžiai turi būti klojami virš perdangos, o prisijungiant prie pastate esančių stovų būtina užtikrinti, kad nuotekos nepratekės, nekils mikrobiologinės taršos pavojus, nepadidės triukšmo lygis, o į kitas patalpas nesklis nemalonūs kvapai“.
Žurnalui “Investuok” VTPSI atstovė aiškino, kad norint padalinti butą į du ar daugiau atskirų butų, nepakanka atskirti šilumos, vandens, elektros energijos tiekimą ir įrengti atskirus apskaitos prietaisus.
V. Aliukonienė pabrėžia, kad baigus pertvarkymus, kuriems buvo išduotas leidimas, Registrų centrui su prašymu įregistruoti naują nekilnojamąjį objektą pateikiama buto kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtinta VTPSI.
Jei patalpų paskirtis keičiama, savininkas turi pateikti daugumos pastato bendraturčių pritarimą bei projektą, parengtą ir suderintą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat gauti savivaldybės leidimą, o visi paskirties keitimo projektai turi būti derinami su pastatus administruojančiomis įmonėmis.
Tačiau tam tikrų reikalavimų turi būti paisoma ir tada, kai pertvarkomas butas.
Jei patalpos, kurių statusą norima keisti, neatitinka pageidaujamos paskirties patalpoms, pavyzdžiui, gyvenamosioms, keliamų reikalavimų, leidimas nebus išduotas, o jei visuomeninės paskirties pastatas ar jo dalis statybos metu arba vėliau kažkokiu būdu vis dėlto virto gyvenamuoju, tai jau yra „esminių statinio projekto ir teritorijų planavimo dokumentų sprendimas“.
Pasak pašnekovės, jei pastatai ar patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, kuri nustatyta tvarka įregistruota, galima užsitraukti ir administracinę atsakomybę: savivaldybių adminsitracijos gali bausti už statinių naudojimo tvarkos pažeidimus.
„Norėdami sužinoti, ar jus sudominusi patalpa registruota kaip butas, galite užsisakyti Nekilnojamojo turto registro išrašą pagal nurodytą turto adresą. O dar paprasčiau - paprašyti pardavėjo pateikti tokį dokumentą“, - žurnale “Investuok” pataria V. Aliukonienė.
Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius ploto reikalavimus, galiojančius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose projektuojamiems butams:
| Rodiklis | Reikalavimas |
|---|---|
| Naudingasis plotas, tenkantis vienam žmogui | 14 kv. m |
| Vonios su tualetu plotas | 4 kv. m |
| Bent vieno kambario bute plotas | 16 kv. m |
Be to, gyvenamosios paskirties pastatams keliami didesni negu negyvenamosioms natūralaus apšvietimo, automobilių statymo, garso izoliacijos reikalavimai.
Senieji bendrabučiai, virstantys butais ir studijomis, buvo priskirti gyvenamosios paskirties pastatams, todėl Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas sako, kad „jiems taikomi tokie patys projektavimo reikalavimai kaip ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams“.
Pasak jo, nuo 2009 m. balandžio daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose projektuojamiems butams galiojantys minimalūs ploto reikalavimai yra tokie: naudingasis plotas, tenkantis vienam žmogui - 14 kv. m, vonios su tualetu plotas - 4 kv. m, bent vieno kambario bute plotas - 16 kv. m.
Pavyzdžiui, tas pats mažesnis kvadratinių metrų skaičius, kuris lemia mažiau vietos tiek gyvenamajai erdvei, tiek daiktų pasidėjimui, mažiau funkcionalumo. Tik čia svarbu pabrėžti, kad lyginame panašaus kokybiško suplanavimo butus, nes jeigu didesnio ploto būste visi papildomi kvadratiniai metrai bus koridoriuje, ten gyvenantys žmonės nejaus didesnio ploto privalumų. Jeigu atsiribojame nuo suminės kainos veiksnio, tai tos pačios kainos mažesnio ploto būstas gali būti energiškai efektyvesniame name, geresnėje miesto vietoje.
Vertinant senuosius butus, kambariai dažnai buvo gerokai didesni, o šiuo metu klientai nori funkcionalių ir kompaktiškų. Auganti dalinimosi ir ekologiškumo kultūra diktuoja madas ir skatina nekaupti bei nesandėliuoti nereikalingų daiktų, taip plotą išnaudojant daug efektyviau.
Dažnai pati vieta padiktuoja, kuriame rajone ir kokio dydžio butų poreikis auga.
Būsto anatomija. Būsto įrengimas nuotoliniu būdu ir prabangūs apartamentai nuomai dangoraižyje
Pašnekovas sakė, kad per šešerius metus butai Vilniuje pabrango 79 proc. Didžiausi augimai buvo fiksuoti Kaune ir Alytuje, kur butai pabrango daugiau nei du kartus. Panevėžyje ir Šiauliuose butai pabrango 71 ir 67 proc., o mažiausias augimas buvo Klaipėdoje, kur jų kaina išaugo 56 proc. Per šį laiko tarpą vidutinis darbo užmokestis išaugo 89 proc., tad šalies gyventojams būsto kainos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prieaugiai neviršijo jų pajamų prieaugio, o štai Alytuje ir Kaune - viršijo.
Baldų mažame būste reikia mažiau, tad jų ir perkama mažiau. Baldų pramonė turėtų būti suinteresuota, kad būstas būtų erdvus, nes tokiems klientams bus galima sugalvoti daug daugiau prekių, kurias pastarieji galės pastatyti savo namuose. Buitinės ir virtuvinės technikos sektoriai yra priversti siūlyti mažesnių gabaritų, daugiafunkcius įrenginius ir pan.
Tokie žmonės sprendimą turėti vaikų gali atidėti vis tolesniam ir tolesniam laikui, kol nesiryš mažoje erdvėje gyventi trise ar keturiese ar paprasčiausiai iš tokio būsto išsikelti. Sprendimas turėti vaikų yra individualus sprendimas, kurį priima du žmonės ar vienas žmogus, įvertindami daugybę dalykų: norą turėti vaikų, pajamas, ateitį, erdvę, kurioje jie gyvena ir kurioje teks gyventi vaikams.