Jei investavimas būtų kino industrija, akcijos būtų tas pagrindinis herojus, kuris visada ant plakato, su automatu rankoje. Bet štai kur įdomu tie patys dauguma žmonių iš tikrųjų nesupranta, kas yra akcija. Ne, rimtai. Klausk, bet ko ,,kas yra akcija?” ir išgirsi kažką panašaus į ,,nu tai kai perki dalį kompanijos”. Gerai, bet KĄ tai reiškia praktiškai? Kodėl kai kurių akcijų kainos šauna į viršų, o kitos krenta kaip akmuo? Ir dar geriau - kaip iš viso žmonės užsidirba iš akcijų? Ar tai tiesiog lošimas? Ar yra kokia nors logika? Šiame straipsnyje išnagrinėsime viską, nuo to, kas iš tikrųjų yra akcija, iki to, kaip profesionalai jas vertina, kokie tipai egzistuoja, ir kaip jūs galite jas naudoti savo portfelyje.
Straipsnis nemažas, bet jei norite suprasti, kaip veikia viena didžiausių turto klasių (po obligacijų) pasaulyje - būtina medžiaga.
Kas yra akcija?
Paprastai tariant, akcija yra įmonės nuosavybės dalis. Kai perkate įmonės akciją, tampate tos įmonės dalininku, nors ir labai mažu. Įsivaizduokite, kad turite draugą, kuris valdo sėkmingą kavinę. Jis nori plėstis ir atidaryti dar dvi kavines, bet jam trūksta pinigų. Jis pasiūlo jums tokią sutartį: jūs investuojate 10,000 eurų ir mainais gaunate 10 procentų visos verslo nuosavybės. Jei verslas klesti, jūsų dalis vertėja. Jei kavinės uždirba pelno, galbūt gausite savo dalį dividendais.
Būtent taip veikia ir akcijos, tik vietoj vienos kavinės, kalbame apie dideles, viešai prekiaujamas įmones kaip Apple, Microsoft, ar Lietuvoje Ignitis Grupė.
Įmonės išleidžia akcijas dėl vienos pagrindinės priežasties: surinkti kapitalo augimui. Akcijų išleidimas turi privalumų. Skirtingai nei paskola, įmonė neturi mokėti reguliarių palūkanų ar grąžinti pinigus tam tikrą datą. Pinigai, gauti pardavus akcijas, priklauso įmonei visam laikui.
Tačiau yra ir trūkumų. Išleidžiant akcijas, pradiniai savininkai atiduoda dalį kontrolės ir būsimų pelno. Jei įmonė tampa labai sėkminga, akcininkai dalijasi ta sėkme.
Akcijų rinka
Akcijų rinka yra vieta, kur pirkėjai ir pardavėjai susitinka keistis akcijomis. Istoriškai tai būdavo fizinė vieta, biržos pastatas, kur prekiautojai šaukdavo ir gestais rodydavo savo pasiūlymus. Pagrindinės pasaulio biržos yra New York Stock Exchange (NYSE) ir NASDAQ JAV, London Stock Exchange Jungtinėje Karalystėje, Tokyo Stock Exchange Japonijoje, Euronext Europoje.
Kada įmonė pirmą kartą išleidžia akcijas viešai, tai vadinama pirminiu viešu siūlymu (Initial Public Offering, IPO). Įmonė dirba su investiciniais bankais, kurie padeda nustatyti pradinę kainą ir rasti pradinius pirkėjus.
Akcijų kainas nustato pasiūla ir paklausa. Jei daugiau žmonių nori pirkti akciją nei parduoti, kaina kyla. Jei daugiau žmonių nori parduoti nei pirkti, kaina krenta.
Akcijų tipai
Ne visos akcijos yra vienodos. Akcinės bendrovės akcijos gali būti įvairių rūšių, kiekviena iš jų suteikia skirtingas teises ir įsipareigojimus akcininkams.
- Paprastosios akcijos (common stock) yra dažniausias tipas. Jos suteikia savininkui balso teisę įmonės reikaluose (paprastai vieną balsą vienai akcijai) ir teisę gauti dividendus, jei įmonė nusprendžia juos mokėti. Jei įmonei sekasi gerai, paprastųjų akcijų vertė gali smarkiai augti. Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t.y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas.
- Privilegijuotosios akcijos (preferred stock) yra hibridinis instrumentas tarp akcijų ir obligacijų. Jos paprastai moka fiksuotą dividendą panašiai kaip obligacijos palūkanas. Privilegijuotųjų akcijų savininkai gauna dividendus pirma paprastųjų akcijų savininkų ir turi pirmenybę likviduojant įmonę. Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) - tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas.
Pagal kapitalizaciją:
- Didelės kapitalizacijos įmonės (large cap) turi rinkos kapitalizaciją virš 10 milijardų dolerių ar eurų. Tai įsitvirtinusios, stabilios įmonės kaip Apple, Microsoft, Coca Cola.
- Vidutinės kapitalizacijos įmonės (mid cap) turi kapitalizaciją tarp 2 ir 10 milijardų.
- Mažos kapitalizacijos įmonės (small cap) turi kapitalizaciją žemiau 2 milijardų.
Pagal augimo potencialą:
- Augimo akcijos (growth stocks) yra įmonės, kurių tikimasi greito pajamų ir pelno augimo. Jos paprastai nemoka dividendų, nes reinvestuoja visą pelną į tolesnį augimą. Technologijų įmonės dažnai patenka į šią kategoriją.
- Vertės akcijos (value stocks) yra įmonės, kurios prekiauja žemiau savo tikrosios vertės pagal fundamentalius rodiklius. Jos gali turėti žemus P/E santykius, aukštus dividendų pajamingumus ir stiprius balansus.
- Dividendų akcijos (dividend stocks) yra įmonės, kurios reguliariai moka reikšmingus dividendus. Tai dažnai būna brandžios, stabilios įmonės su nuspėjamais pinigų srautais.
- Blue chip akcijos yra didelės, gerai žinomos, finansiškai stabilios įmonės su ilga sėkmės istorija. Jos dažnai yra pramonės lyderės ir reguliariai moka dividendus.
Akcijos taip pat skirstomos pagal ekonomikos sektorius, kuriuose įmonės veikia. Skirtingi sektoriai elgiasi skirtingai įvairiose ekonominio ciklo fazėse. Kai kurie (kaip technologijos) yra cikliški ir klesti augimo periodu. Kiti (kaip komunalinis paslaugos) yra gynybiniai ir išlaiko stabilumą recesijos metu.
Kaip užsidirbti iš akcijų?
Yra du pagrindiniai būdai, kaip užsidirbti iš akcijų: kapitalo prieaugis ir dividendai.
Kapitalo prieaugis
Tai pelnas, kurį gaunate, kai parduodate akciją už didesnę kainą nei pirkote. Kapitalo prieaugis yra pagrindinis uždarbio būdas iš augimo akcijų. Kai įmonė auga, didina pajamas, plečiasi į naujas rinkas, kuria naujus produktus, jos akcijų kaina paprastai kyla atspindint šią sėkmę. Istoriškai akcijų rinka teikė vidutiniškai apie 10 procentų metinę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia, kad investuodami 10,000 eurų ir laukdami 20 metų (reinvestuodami dividendus), galėtumėte tikėtis apie 67,000 eurų.
Dividendai
Tai reguliarūs pinigų mokėjimai, kuriuos įmonė moka savo akcininkams iš uždirbo pelno. Ne visos įmonės moka dividendus. Augimo įmonės paprastai reinvestuoja visą pelną į plėtrą. Dividendai paprastai mokami kas ketvirtį, nors kai kuriose šalyse įprasta mokėti kas metus ar du kartus per metus. Pavyzdžiui, jei akcija kainuoja 100 eurų ir moka 4 eurus dividendų per metus, dividendų pajamingumas yra 4 procentai. Kai kurios įmonės didžiuojasi ilga dividendų mokėjimo istorija. Dividend Aristocrats yra JAV įmonės, kurios didino dividendus bent 25 metus iš eilės.
Kaip vertinti akcijas?
Kaip žinoti, ar akcija verta pirkimo? Čia į pagalbą ateina fundamentali analizė, kurią išsamiai aptarėme ankstesniame straipsnyje.
Svarbiausi rodikliai:
- EPS (Earnings Per Share) Tai įmonės grynasis pelnas padalintas iš akcijų skaičiaus. Jei įmonė uždirbo 10 milijonų eurų pelno ir turi 1 milijoną akcijų, EPS yra 10 eurų. Šis rodiklis parodo, kiek įmonė uždirba kiekvienai akcijai.
- P/E santykis (Price-to-Earnings Ratio) Tai akcijos kaina padalinta iš pelno vienai akcijai. Tai vienas svarbiausių vertinimo rodiklių. Jei akcija kainuoja 100 eurų ir EPS yra 5 eurai, P/E santykis yra 20. Aukštas P/E gali reikšti, kad akcija pervertinta arba kad investuotojai tikisi sparčių ateities augimo. Žemas P/E gali reikšti, kad akcija neįvertinta arba kad įmonė susiduria su problemomis.
- P/S santykis (Price-to-Sales Ratio) Tai rinkos kapitalizacija padalinta iš metinių pajamų. Šis rodiklis naudingas vertinant įmones, kurios dar neuždirba pelno, bet generuoja pardavimus.
- P/B santykis (Price-to-Book Ratio) Tai akcijos kaina padalinta iš buhalterinės vertės vienai akcijai. Buhalterinė vertė yra įmonės turtas minus įsipareigojimai, padalinta iš akcijų skaičiaus.
- Dividendų pajamingumas (Dividend Yield) Tai metiniai dividendai padalinti iš akcijos kainos. Aukštas dividendų pajamingumas gali būti patrauklus pajamų ieškantiems investuotojams, bet labai aukštas pajamingumas kartais yra perspėjimo ženklas.
- Išmokėjimo koeficientas (Payout Ratio) Tai procentas pelno, kurį įmonė moka kaip dividendus. Apskaičiuojamas dividendus vienai akcijai dalijant iš pelno vienai akcijai. Žemas koeficientas reiškia, kad įmonė išlaiko daugiau pelno augimui ir dividendai yra saugesni.
- ROE (Return on Equity) Tai įmonės pelnas padalintas iš nuosavo kapitalo. Parodo, kokią grąžą įmonė generuoja akcininkų investicijoms. ROE 15 procentų ar daugiau paprastai laikomas geru rodikliu.
Rizikos veiksniai
Nors akcijos istoriškai teikia aukščiausią grąžą ilgalaikėje perspektyvoje, jos taip pat kelia reikšmingą riziką.
- Rinkos rizika (Market Risk) Tai rizika, kad visa akcijų rinka krenta. Net jei jūsų pasirinktos įmonės fundamentaliai stiprios, jos akcijos gali nukristi per platų rinkos nuosmukį. 2008 metų finansų krizės metu beveik visos akcijos krito, nepriklausomai nuo individualios įmonės kokybės.
- Įmonės specifinė rizika (Company-Specific Risk) Tai rizika, susijusi su konkrečia įmone. Vadovybės klaidos, produktų nesėkmės, teisiniai skundai, konkurencijos spaudimas, technologiniai pokyčiai, visos šios problemos gali paveikti individualią įmonę nepaisant bendros rinkos būklės.
- Likvidumo rizika (Liquidity Risk) Tai rizika, kad negalėsite parduoti akcijų, kada norite, už teisingą kainą. Didelių įmonių akcijos paprastai labai likvidžios, prekiauja milijonai akcijų kasdien. Tačiau mažų įmonių akcijos gali būti mažiau likvidžios.
- Valiutos rizika (Currency Risk) Jei investuojate į užsienio įmonių akcijas, jūsų grąža priklausys ne tik nuo akcijos kainos pasikeitimo, bet ir nuo valiutų kurso svyravimų.
- Infliacijos rizika (Inflation Risk) Nors akcijos ilgalaikėje perspektyvoje paprastai lenkia infliaciją, trumpuoju laikotarpiu infliacija gali ėsti jūsų grąžą.
Kaip investuoti į akcijas?
Yra daugybė skirtingų būdų investuoti į akcijas.
- Individualios akcijos Galite pirkti konkrečių įmonių akcijas per brokerio sąskaitą. Tai suteikia jums visą kontrolę, galite pasirinkti būtent tas įmones, kurias norite turėti. Tačiau tai reikalauja daugiau laiko ir žinių. Individualioms akcijoms taip pat reikia didesnes kapitalo, kad sukurtumėte diversifikuotą portfelį. Ekspertai rekomenduoja turėti bent 20 30 skirtingų akcijų iš įvairių sektorių, kad sumažintumėte riziką.
- Investiciniai fondai Tai profesionaliai valdomi fondai, kurie surenka pinigus iš daugelio investuotojų ir investuoja į diversifikuotą akcijų portfelį. Galite pradėti su mažesnėmis sumomis, gauti akimirksniu diversifikaciją ir pasinaudoti profesionalių valdytojų patirtimi.
- Aktyviai valdomi fondai bando lenkti rinką pasirenkant geresnes akcijas.
- Indeksiniai fondai Tai fondai, kurie tiesiog seka tam tikrą rinkos indeksą, pavyzdžiui S&P 500 ar MSCI World. Jie neturi brangių aktyvių valdytojų, todėl mokesčiai labai žemi (dažnai 0,1 0,5 procento). Warren Buffett rekomenduoja daugumai investuotojų investuoti į žemo kaštų S&P 500 indeksinį fondą. Jo argumentas paprastas: jei net profesionalūs valdytojai negali nuosekliai lenkti rinkos, kodėl vidutinis investuotojas turėtų bandyti?
- ETF (Exchange Traded Funds) yra panašūs į indeksinius fondus, bet prekiauja biržoje kaip akcijos. Galite juos pirkti ir parduoti bet kada per prekybos dieną.
- Robo-patarėjai (Robo-advisors) Tai automatizuotos investavimo platformos, kurios kuria ir valdo jūsų portfelį remiantis jūsų tikslais ir rizikos tolerancija. Jos paprastai naudoja ETF ir kainuoja mažiau nei tradiciniai finansiniai patarėjai.
Investavimo strategijos
Yra daugybė skirtingų būdų investuoti į akcijas.
- Pirk ir laikyk (Buy and Hold) Tai ilgalaikė strategija, kai perkate kokybiškas įmones ir laikote jas metus ar dešimtmečius, nepaisant trumpalaikių rinkos svyravimų. Privalumai: mažesni sandorių kaštai, mažesni mokesčiai (ilgalaikis kapitalo prieaugis dažnai apmokestinamas mažiau), mažiau streso, laiko išsaugojimas.
- Vertės investavimas (Value Investing) Tai strategija, kuria Benjaminas Grahamas ir Warren Buffett pagarsino. Idėja paprasta: ieškoti įmonių, kurios prekiauja žemiau savo tikrosios vertės. Ši strategija reikalauja kantrybės. Kartais užtrunka metus, kol rinka pripažįsta įmonės vertę.
- Augimo investavimas (Growth Investing) Tai priešinga vertės investavimui strategija. Augimo investuotojai ieško įmonių, kurių pajamos ir pelnas auga sparčiai, net jei jos šiuo metu prekiauja su aukštais vertinimo rodikliais. Pavyzdžiai: ankstyvi investuotojai į Amazon, Netflix, Tesla uždirbo milžinišką grąžą, nors šios įmonės atrodė brangios pagal tradicinius rodiklius.
- Dividendų investavimas (Dividend Investing) Ši strategija sutelkta į įmones, kurios moka pastovius ir augančius dividendus. Dividendų investuotojai ieško stabilių, brandžių įmonių su stipriais pinigų srautais ir įsipareigojimą grąžinti vertę akcininkams. Dividendų aristokratai įmonės, kurios didino dividendus 25+ metus iš eilės, yra populiarus pasirinkimas.
- Vidurkio išlaidų mažinimas (Dollar-Cost Averaging) Tai strategija, kai investuojate fiksuotą sumą reguliariai (pavyzdžiui, 500 eurų kas mėnesį), nepriklausomai nuo rinkos sąlygų. Kai kainos aukštos, perkate mažiau akcijų. Kai kainos žemos, perkate daugiau. Ši strategija ypač tinka pradedantiesiems ir tiems, kurie neturi didelės sumos investuoti iš karto. Perkate kiekvieną mėnesį ir po biškį didinate savo poziciją.
Diversifikavimas
Viena svarbiausių investavimo taisyklių yra nestatyti visų kiaušinių į vieną krepšį. Kodėl diversifikacija svarbi? Nes sumažina riziką. Jei turite tik vieną ar kelias akcijas ir viena jų žlunga, galite prarasti didelę portfelio dalį. Tyrimai rodo, kad turėdami 20 30 akcijų iš skirtingų sektorių, galite eliminuoti didžiąją dalį įmonės specifinės rizikos.
Tačiau diversifikacija taip pat turi ribą. Per daug diversifikuoti (vadinamą deworsification) gali sumažinti jūsų grąžą. Jei turite 100+ skirtingų akcijų, greičiausiai turėsite ir labai gerus, ir labai blogus pasirinkimus, ir rezultatas bus artimas rinkos vidurkiui. Turint vos vieną ar dvi akcijas, turite daug įmonės rizikos. Kai perkate vis daugiau ir daugiau įmonių, artėjate link rinkos rizikos.
Kada pirkti ir parduoti?
Vienas sunkiausių investavimo aspektų yra žinoti, kada įeiti ir išeiti iš pozicijos.
- Pirkite kai radote įmonę su stipriais fundamentaliais rodikliais, prekiaujančią už protingą kainą. Neskubėkite pirkti tik todėl, kad akcija kyla. Būkite kantrūs ir laukite geros įėjimo kainos. Kas gera įėjimo kaina? Tačiau rinkos korekcijos ir nuosmukiai duoda puikių pirkimo galimybių. Kai visi panikuoja ir parduoda, dažnai galite nusipirkti kokybiškas įmones su nuolaida.
- Parduoti gali būti sunkiau nei pirkti. Yra keletas priežasčių, kada reikėtų apsvarstyti pardavimą. Jei akcija pasiekė jūsų tikrosios vertės įvertinimą ir dabar atrodo pervertinta, galite parduoti ir reinvestuoti į patrauklesnes galimybes. Jei radote daug geresnę investicijos galimybę, galite parduoti esamą poziciją, net jei ji nebūtinai bloga. Tačiau venkite pardavinėti tik dėl to, kad akcija krito arba dėl trumpalaikių rinkos svyravimų.
Psichologija investuojant
Vienas didžiausių investavimo iššūkių nėra techninis, o psichologinis.
- Godumas veda į pirkimą burbulų viršūnėje, kai visi kalba apie akcijas ir kainos išpūstos iki nesamoningų lygių. Prisiminkite dot com burbulą 2000 metais ar nekilnojamojo turto burbulą 2007 metais.
- Baimė veda į pardavinėjimą panikuojant per rinkos nuosmukį. Daugelis investuotojų parduoda dugne, kai turėtų pirkti. 2020 metų kovo mėnesį, kai rinkos krito 30 procentų per kelias savaites, daugelis išsigando ir pardavė.
- Per didelis pasitikėjimas veda į per didelį rizikavimą. Po kelių sėkmingų sandorių investuotojai gali pradėti manyti, kad yra genialūs ir prisiimti per daug rizikos.
Paveiksliuke matote emocinį investavimo ciklą.
Apibendrinimas
Akcijos yra galingas investavimo įrankis, galintis padėti sukurti turtą ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau akcijos nėra lengvas ar garantuotas kelias į turtą. Jos turi nuostolių riziką, reikalauja kantrybės, disciplinos ir nuolatinio mokymosi. Nesvarbu, ar renkates individualias akcijas, ar investicinius fondus, ar indeksinius ETF, svarbiausias principas yra tas pats: investuokite nuosekliai, laikykitės savo plano, ir leiskite laikui ir sudėtinei grąžai padaryti savo darbą.
Geriausias laikas pradėti investuoti buvo prieš dešimt metų. Antra geriausia laiką yra šiandien. Pradėkite su tuo, ką turite, mokykitės pakeliui ir leiskite savo investicijoms augti laikui bėgant.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com ir kituose viešuose šaltiniuose pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl n...
tags: #kaip #balanse #gali #buti #uzvardintos #paprastosios