Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Ir nors pastaraisiais metais vis daugiau šalies gyventojų pasiryžta investuoti į ekonomiškesnį, tvaresnį bei gražesnį būstą ir pritarę namo renovacijai džiaugiasi pokyčiais, atsiranda ir tokių, kurie renovacijai nepritaria. Vis tik daugelis pamiršta, kad tam yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyti iki 1993 metų. Tokių būstų energetinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei tų, kurie yra pastatyti pagal atnaujintus normatyvus arba yra renovuoti. Pagal Vyriausybės programą, atnaujinami daugiabučiai, kurie yra statyti iki 1993 metų.
Kiek kainuoja daugiabučio renovacija?
Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė teigė, kad suma priklauso nuo to, kokias modernizavimo priemones ir energetinio naudingumo klasę gyventojai pasirenka, į ką nusprendžia investuoti, kokia yra rangovo ir medžiagų kaina, butų dydis.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m. Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.
E. Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Jis pridūrė, kad nuo šios sumos dar būtų suteikta valstybės parama, todėl kaina 1 kv. m. atitinkamai mažėtų apie 35 proc. (50 kv. m. butui - nuo 21 tūkst. iki maždaug 13,6 tūkst. eurų).
Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Šildymo kainų palyginimas po renovacijos
Valstybės parama daugiabučių renovacijai
KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų paramą. Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui. Be viso to, yra žmonių, kuriems namo atnaujinimas nekainuoja absoliučiai nieko. „Sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą“, - komentavo agentūros atstovė.
- Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc.
- 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.
Sumažėjusios išlaidos šildymui - per kiek laiko atsiperka?
APVA atstovė atkreipė dėmesį, kad renovacijos metu gali būti atlikti įvairūs darbai, kurie nėra susiję su išlaidų šildymui mažinimu. „Jeigu imtume vien tik šiltinimo medžiagas, keičiamus energetiškai efektyvius langus, duris, šildymo sistemos pertvarkymą, šie darbai, ko gero, per 10-15 metų atsipirktų. Bet tam reikia tikslesnių skaičiavimų, šilumos kainų prognozių ilgesniam laikotarpiui, o tokių skaičiavimų šiuo metu neturime“, - svarstė E. Pliuskuvienė.
O KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Ji pateikė realų pavyzdį: du identiško 60 kv. m. ploto butai, tik vienas - 1976 m. statybos, neatnaujintame name, o kitas - 1973 m. statybos name, kuris buvo atrenovuotas 2022 m. Neatnaujinto namo buto šeimininkai lapkričio mėnesį už šildymą mokėjo 80,41 euro, o atnaujinto buto šeimininkams tą patį mėnesį teko išleisti vos 26,1 euro, kas yra net 3 kartais mažiau.
Tačiau ji pridūrė, kad kiekvienu atveju sumažėjusios išlaidos šildymui gali skirtis, priklausomai nuo name atliktų darbų. Pvz., ar buvo atnaujinti langai, įdiegta reguliuojama šildymo sistema, šilumą iš panaudoto oro grąžinanti rekuperacinė vedinimo sistema ir pan.
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas, vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio.
Daugiabučio atnaujinimas
Kiek dėl daugiabučio renovacijos padidėja buto vertė?
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiavo, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio vertė apytiksliai išauga 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio. Tačiau pridūrė, kad renovuotas būstas, net ir brangesnis, bus greičiau parduodamas.
M. Čiulada pateikė pavyzdį: jei buto Vilniuje vidutinė 1 kv. m. kaina senos statybos name yra 1950-2000 eurų, po renovacijos kaina pakiltų iki 2200-2300 eurų. Taigi, jeigu 50 kv. m. butas prieš tai kainavo 97 tūkst.-100 tūkst. eurų, tai po renovacijos jo kaina pakyla iki 110 tūkst.-115 tūkst. eurų.
Pasak pašnekovo, nuomos kainos irgi pakiltų panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas būtų ir lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos būtų mažesnės. Anot jo, dažnai seni namai net nėra renovuojami, o griaunami ir statomi nauji arba rekonstruojami į daugiabučius: „Bet bendra tendencija yra ta pati - renovuoto būsto nuomos kainos didėja 15-30 proc.“
Kaip priimamas sprendimas renovuoti daugiabutį?
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 proc. butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Pliuskuvienė nurodė, kad daugiabučio namo renovacija nuo valstybės paramos sutarties pasirašymo iki statybos užbaigimo akto gavimo vidutiniškai trunka apie 3 metus. Ji vardijo, kad renovacijos trukmei įtakos turi daug veiksnių: kaip greitai gaunamas gyventojų pritarimas, per kiek laiko paruošiamas investicinis planas, gaunami statybos leidimai, tiekiamos medžiagos, koks yra namo dydis ir pan.
tags: #senos #statybos #namai #privaloma #renovacija