Aplinkos projektavimas prasideda ne nuo specialistų paieškos, o nuo pačių šeimininkų norų. Neišmanymas ar klaidos dažnai pasimato tik po kurio laiko ir brangiai kainuoja. Tik nepradėkite nuo augalų pirkimo! Įsigysite juos tada, kai turėsite aiškią savo kiemo viziją. Kam gi švaistyti savo pinigus ir laiką veltui? Kaip namo statyboms reikia projekto, taip ir kiemui reikia aiškaus plano.
Sklypo plano braižymo žingsniai
1. Pasaulio ašys ir funkcinės zonos
Pirmiausia pasižiūrime ir plane susižymime visas keturias pasaulio ašis: šiaurę, rytus, pietus ir vakarus. Tuomet bus paprasčiau nuspręsti, kur praktiškiau planuotis tam tikras funkcines zonas.
- Šiaurinėje pusėje bus vėsiau, jai teks mažesnis saulės spindulių kiekis, todėl daržo ten geriau neplanuoti.
- Tik reikia įsivertinti, kad pietinė pusė būna pati karščiausia, todėl be uždangos nuo saulės vasarą bus sunku išsiversti. Tai gali būti stoginė, markizės, tiesiog pastatomas skėtis, arba kiti įrenginiai, padėsiantys pasislėpti nuo karščio.
- Žiūrint į tolimesnę ateitį, tuščio sklypo pietinėje pusėje galima pasodinti medį, kuris suaugęs mestų šešėlį ant terasos ir apsaugotų nuo kaitrių saulės spindulių.
- Jeigu terasos vieta dar nesuplanuota, rekomenduotume ją planuoti ne pietinėje pusėje, kaip dažniausiai siūloma, o vakarinėje arba rytinėje. Tada saulės aktyvumas netrukdo ilsėtis, vasarą krenta šešėlis nuo namo, o jei pasiekia saulės spinduliai, jie ne tokie aktyvūs.
Aplinkos tvarkymas prasideda nuo esamos situacijos analizės.
2. Vaizdas iš sklypo ir kaimynystė
Kokius vaizdus matote iš savo sklypo? Jeigu mums atsiveria nuostabi panorama su mišku ar tekančia upe, tai suprantama, kad jais norėsime džiaugtis ir toliau. Ir atvirkščiai: jeigu kaimynystėje apleisti namai, sąžalynai, triukšminga gatvė, tai tikrai norėsite šiuos nemalonius vaizdus uždengti.
- Tikrai nereikia aukšta tujų gyvatvore apjuosti viso savo sklypo, nes toks aukštų sienų sukūrimo efektas nesukuria jaukumo ir atrodo nuobodžiai.
- Bet tas vietas, kur matymą norite blokuoti, planuokite pridengti medžiais, aukštais krūmais, gyvatvorėmis.
Beje, nereikia turėti specialių įgūdžių ar kažkokių kompiuterinių programų. Kitas svarbus klausimas - ar mato kiti mus. Didžiausias išūkis kyla tuomet, kai mūsų sklypas yra tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kur namas šalia namo. Kai negalite savo sklype jaustis laisvai, nes jus nuolat gali matyti kaimynų akys - reikia ieškoti sprendimų.
3. Šeimos poreikiai
Šeimos poreikiai gali skirtis ne tik nuo žmonių amžiaus, bet ir šeimyninės sudėties. Taigi reikia susirašyti, kas mums svarbu, ko tikimės iš būsimo gyvenimo naujame sklype.
- Pagalvokite, ar norite didelio vaismedžių sodo, ar turėsite laiko gėrybių konservavimui ir vietos derliaus laikymui per žiemą.
- Jeigu svajojate apie jaukią ir ramią vietą knygų skaitymui arba privačią erdvę jogos pratimams, turite apie tai pagalvoti iš anksto ir paskirti šiai veiklai vietą.
4. Vejos forma
Kai nežinai nuo ko pradėti, kartais visą plotą norisi užsėti veja. Tačiau tai nei dizainas, nei aplinkos projektavimas. Veja - tarsi kilimas, kuris skirtas poilsiui, žaidimams, praėjimui. Jeigu norite vejos, kuri veiktų ir kaip dizaino elementas, galite jai suteikti aiškią formą.
- Vejos kontūras gali būti tiesus (jei tai kvadratas ar stačiakampis) arba su ryškiai išreikštais vingiais (jei tai apskritimas, ovalas ir pan.).
- Suteikite vejai aiškią formą ir pamatysite, kad sklypo vaizdas pasikeis iš esmės.
- Tokiu būdu sumažinsite vejos plotą, o kartu ir sukursite vaizdingą aplinką, kuri reikalaus mažiau priežiūros.
Vertėtų remtis šiuo dizaino principu, kai norisi sukurti jaukią ir harmoningą aplinką savo pačių jėgomis, ypač standartiniuose, nedideliuose sklypuose. Parinkus tinkamą vejos formą, galima praplėsti sklypą, vizualiai sutvarkyti siaurą ir ilgą, arba netaisyklingos formos problematišką sklypą. Šiame sklype vejos kontūras atkartoja du sujungtus stačiakampius.
Sodininkystė pradedantiesiems skirta serija: Sodininkystės pagrindai pradedantiesiems
Daržo planavimo taisyklės
Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Daržo planavimas yra tiek mokslas, tiek menas, todėl nedera jo atidėti paskutinei minutei. Jį įrenginėjant svarbu tinkamai paruošti ir subalansuoti dirvą bei išmanyti sėjomainos ypatybes - tai mokslinė dalis. Taip pat reikia gebėti tinkamai ir gražiai sukomponuoti augalus į turima erdvę, nepažeidžiant daržininkystės taisyklių, o tai - tikras menas.
Susidarius daržovių sąrašą ir žinant, kurioje sklypo vietoje bus įrenginėjamas daržas bei kokie bus jo matmenys (plotis bei ilgis), galima imti rašiklį bei popieriaus lapą į rankas ir nusibraižyti būsimo daržo planą. Kraštovaizdžio architektė sako, kad planuojant daržą, viena svarbiausių užduočių - apsisprendimas dėl pačio daržo stiliaus (ar augalai bus auginami tradicinėse lysvėse, ar pakeltose lysvėse).
Sudarant daržo planą ant popieriaus lapo, reikia braižyti formas, kurios reprezentuoja lysves, pasižymėti šešėlius, jeigu aplink auga medžiai ar stovi kokios nors konstrukcijos, taip pat reikia neužmiršti pasižymėti takų bei tvorų. Beje, labai svarbu, pakankamai dėmesio skirti ne tik lysvėms, bet ir takams tarp jų. Patogaus takelio plotis turėtų būti apie 40 cm, o naudojant aukštas lysves, prie to skaičiaus dar reikia pridėkite 20-35 cm.
Visgi, planuojant naują daržą, svarbiausia yra tinkamai jam parinkta vieta. D. Jakubauskas sako, kad daržas turėtų būti planuojamas saulėtoje vietoje, geriausia pietinėje dalyje. Daržo zona turėtų būti apsaugota nuo vyraujančių šiaurės vėjų. Planuojant daržą, dažnai susiduriama su šia problema - nedideliu daržui skirtu plotu. Tačiau pasak kraštovaizdžio architektų, tai nėra itin didelė problema, nes tinkamo plano dėka net ir nedideliame žemės plote galima galima įrengi daržą ir pasodinti vaismedžių bei vaiskrūmių ir tai padaryti netgi labai moderniai.
Mažuose plotuose yra siūloma planuoti pakeltas lysves. Pakeltos lysvės gali būti įvairios: vienos pakopos arba kelių pakopų. Tokios lysvės atrodo moderniai, o jų priežiūra yra paprastesnė už tradicinių lysvių. Kalbant apie vaismedžius, nedideliame plote tinka sodinti koloninės veislės vaismedžius (kriaušes, obelis, trešnes bei kt.).
Vejos priežiūra su robotu
Jei turite vejos robotą „iMOW®”, vejos prižiūrėti patiems nebereikia. Tobulai vejai reikalinga nuolatinė priežiūra. Turint tinkamą pagalbininką, veją prižiūrėti yra labai lengva. Mūsų vejos pjovimo robotas atliks savo darbą savarankiškai ir automatiškai. Tuo pat metu jūsų veja yra mulčiuojama ir aprūpinama maistinėmis medžiagomis. Laikui bėgant, jus džiugins vešli ir daili aplinka. Jums tereikia nustatyti pjovimo laiką ir plotą, o „iMOW®” pats pasirūpins likusiais veiksmais. Prieš pradedant pjauti, įdiekite „iMOW®” vejos pjovimo robotą.
Patikėti įdiegimą kitiems, o gal įdiegti patiems? Tai jūsų pasirinkimas. Įdiegti robotą jums gali kvalifikuoti pardavėjai, arba tai galite padaryti patys. Prieš tai, kai „iMOW®” perims vejos pjovimą, mes rekomenduojame paskutinį kartą visą plotą nupjauti įprasta vejapjove, sutrumpinant veją maždaug iki 4-5 cm. Atsižvelgiant į tai, kokį vejos plotą norite pjauti, jums reikės S arba L dydžio įdiegimo rinkinio. Su „iMOW®” galite pjauti taip pat ir mažesnius nei 100 kvadratinių metrų plotus.
Dėl tiesioginių saulės spindulių įrenginyje temperatūra gali pakilti, todėl gali pailgėti akumuliatoriaus įkrovimo laikas. Todėl mes rekomenduojame stovėjimo vietą įrengti šešėlyje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Jei įkrovimo stotelei įrengti neturite vietos šešėlyje, galima įrengti pavėsinę nuo saulės spindulių. Vejos pjovimo robotą galima įdiegti tiek pjauname plote, tiek ir už jo ribų. Maitinimo jungtis gali būti tik tiek nutolusi nuo įkrovimo stotelės, kad maitinimo laidą būtų galima prijungti tiek prie įkrovimo stotelės, tiek prie maitinimo tinklo. Įkalkite tvirtinamąsias vinis visiškai į žemę 28 cm atstumu nuo krašto („iMOW®” RMI 632-33 cm). Aplink visus objektus, kuriuos turėtų apvažiuoti „iMOW®”, pavyzdžiui, gėlių lysves ar medžius, augančius vejoje, arba aplink kliūtis, kurios yra žemesnės nei 8 cm (žemesnės nei 10 cm, kai naudojamas „iMOW®” RMI 6), sukurkite ribojamas zonas.
STIHL profesionalų patarimas: Perimetro viela greitai susilieja su žeme. Pirmąsias kelias savaites nustatykite pjovimo aukštį 5 lygiui, kol perimetro viela apaugs. Taip užtikrinsite saugų veikimą, nepažeidžiant perimetro vielos. Po to galite pasirinkti mažesnį pjovimo aukštį.
STIHL „iMOW®” vejos pjovimo robotai atitinka visus galiojančius saugos standartus. Tuo metu, kai „iMOW®” vejos pjovimo robotas yra aktyvus, nebūkite ant vejos ir įsitikinkite, kad ant jos nėra vaikų ar gyvūnų. „IMOW®” dienos metu gali atlikti visus pjovimo darbus, tad jam nereikia dirbti naktį. Jeigu jūs norite, kad robotą įdiegtų vienas iš mūsų specializuotų pardavėjų, kvalifikuoti specialistai jums mielai patars.
Laistymo sistemos projektavimas
Efektyvi laistymo sistema prasideda nuo kruopštaus projektavimo proceso. Tinkamas pasiruošimas padeda išvengti būsimų problemų ir užtikrina optimalų sistemos veikimą ilgus metus.
Sklypo plano paruošimas
Pirmiausia reikia sukurti išsamų sklypo planą, kuris apims visus svarbius elementus. Plane būtina pažymėti:
- Tikslias sklypo ribas ir plotą
- Pastatų kontūrus ir takelius
- Dekoratyvinius augalus ir gėlynus
- Alpinariumus ir sodo architektūros elementus
Sklypo planą galite nubraižyti ant milimetrinio popieriaus arba naudoti kompiuterinę grafinę programą. Svarbu pasirinkti tinkamą mastelį, kad projektas tilptų į standartinį popieriaus lapą.
Vandens šaltinio parametrų nustatymas
Vandens šaltinio parametrų matavimas yra esminis žingsnis. Pagrindiniai parametrai, kuriuos būtina nustatyti:
- Vandens debitas
- Vandens slėgis
Vandens debito matavimas atliekamas dviem būdais:
- Naudojant vandens skaitiklį:
- Užsirašykite pradinius skaitiklio parodymus
- Atsukite čiaupą ir matuokite laiką
- Uždarykite čiaupą ir užfiksuokite galutinius parodymus
- Naudojant vandens rezervuarą:
- Pripildykite 10 litrų talpą ir matuokite laiką
- Apskaičiuokite debitą pagal formulę: debitas = talpa/laikas
Vandens slėgio matavimui naudojamas manometras. Slėgį rekomenduojama matuoti du kartus per dieną - ryte ir vakare, kad būtų galima įvertinti slėgio svyravimus.
Laistymo zonų planavimas
Laistymo zonų planavimas atliekamas remiantis surinktais duomenimis. Svarbu atsižvelgti į:
- Vienos paros laistymo normą - 5 l/m²
- Optimalią laistymo trukmę - ne daugiau kaip 6 valandos per parą
- Laistymo laiką - rekomenduojama laistyti rytinėmis ir vakarinėmis valandomis
Reikalingas vandens debitas (QR m³/val.) apskaičiuojamas pagal formulę: QR = V (bendras vandens kiekis m³) / T (laistymo trukmė val.).
Jeigu apskaičiuotas reikalingas vandens debitas viršija esamą, reikės įrengti papildomą vandens surinkimo rezervuarą su atitinkamo našumo siurbliu.
Vamzdyno parinkimas taip pat svarbus - rekomenduojama naudoti vamzdžius su mažiausiu 25 mm skersmeniu, tačiau optimaliausi yra 32 mm skersmens vamzdžiai.
Jei nesate tikri dėl projektavimo sprendimų, visada galite kreiptis į specialistus konsultacijai. Profesionalai padės nustatyti reikiamus parametrus, sukurti tinkamą projektą ir patarti dėl optimalios įrangos pasirinkimo.
Reikalingos medžiagos ir įrankiai
Sėkmingam laistymo sistemos įrengimui būtina turėti visas reikalingas dalis ir įrankius. Todėl prieš pradedant darbus, svarbu susipažinti su pagrindiniais komponentais ir jų paskirtimi.
Pagrindinės laistymo sistemos dalys
Kokybiška laistymo sistema susideda iš kelių esminių komponentų:
- Vamzdžiai ir jungtys:
- Plastikiniai vandentiekio vamzdžiai - rekomenduojami dėl atsparumo korozijai ir lengvo montavimo
- LDPE vamzdžiai - užtikrina ilgaamžiškumą ir tinka trąšų tirpalų tiekimui
- Universalūs sujungimai - tinka tiek mažiems daržams, tiek dideliems ūkiams
- Valdymo elementai:
- Kolektorinės dėžės - veikia kaip vandens paskirstymo centras
- Elektromagnetiniai vožtuvai - reguliuoja vandens srautą skirtingose zonose
- Valdikliai - automatizuoja laistymo procesą
- Filtravimo sistema:
- Diskiniai filtrai - apsaugo nuo užsikimšimo
- Smulkūs filtrai - mažina lašintuvų užteršimą
- Purkštuvai ir lašintuvai:
- Rotoriniai purkštuvai - vejai
- Statiniai purkštuvai - gėlynams
- Lašintuvai - tiksliam augalų laistymui
- Papildoma įranga:
- Lietaus davikliai - automatiškai sustabdo laistymą lyjant
- Trąšų dozatoriai - leidžia tiekti trąšas kartu su vandeniu
- Vandens kolonėlės - rankų plovimui ir papildomam laistymui
Įrankių sąrašas
Norint sėkmingai įrengti laistymo sistemą, reikalingi šie įrankiai:
- Matavimo įrankiai:
- Manometras - vandens slėgio matavimui
- Vandens skaitiklis - debito matavimui
- Matavimo ruletė - atstumų matavimui
- Montavimo įrankiai:
- Kastuvas - tranšėjų kasimui
- Yla - skylių žymėjimui
- Replės - vamzdžių pjovimui
- Atsuktuvas - jungčių tvirtinimui
- Papildomi įrankiai:
- Elektros juosta - sandarinimui
- Lipni juosta - laikinam tvirtinimui
- Medinės lentos - atramoms
Taip pat pravartu turėti:
- Milimetrinį popierių - schemos braižymui
- Žymeklį - žymėjimui
- Piltuvėlį - skysčių pylimui
Prieš pradedant montavimo darbus, rekomenduojama:
- Patikrinti visų dalių suderinamumą
- Įsitikinti, kad turite pakankamą kiekį jungčių
- Paruošti atsarginių dalių
- Susipažinti su montavimo instrukcijomis
Vamzdžių tinklo įrengimas
Tinkamas vamzdžių tinklo įrengimas yra esminis žingsnis kuriant patikimą laistymo sistemą. Vidutiniškai kieme reikia įrengti apie 300 metrų laistymo sistemos vamzdžių.
Tranšėjų kasimas
Tranšėjų kasimui naudojama speciali įranga - tranšėjų kasimo mašina, kuri:
- Iškasa 10 cm pločio tranšėjas
- Pasiekia iki 60 cm gylį
- Pažeidžia tik 10-20 cm vejos juostą
Kasimo greitis siekia 2 metrus per minutę. Todėl darbai atliekami greitai ir efektyviai. Tranšėjų kasimo mašinos dažniausiai turi tris gylio nustatymo režimus:
- 15 centimetrų
- 25 centimetrų
- 35 centimetrų
Vamzdžių sujungimas
Vamzdžių sujungimui naudojami specialūs LDPE vamzdžiai, kurie yra lankstūs ir pritaikyti įvairiems laistymo darbams. Šie vamzdžiai gali būti tiesiami tiek šiltnamiuose, tiek atvirame lauke.
Sujungimo procesas vyksta tokia tvarka:
- Paklojami pagrindiniai vamzdžiai tranšėjose
- Paruošiamos platesnės duobės sujungimo vietose
- Montuojamos specialios jungtys
Dideliems plotams rekomenduojama naudoti HDPE vamzdžius, kurie yra tvirtesni ir mažiau lankstūs nei LDPE. Šie vamzdžiai dažnai naudojami ūkininkų laistymo sistemose, kai reikalingas didesnio diametro vamzdynas.
Vožtuvų montavimas
Elektromagnetiniai vožtuvai yra esminė laistymo sistemos dalis, užtikrinanti vandens srauto kontrolę. Jie gali būti montuojami:
- Grupėmis po kelis vožtuvus
- Kiekvienas atskirai, priklausomai nuo sistemos poreikių
Vožtuvų dydžiai būna:
- 1 colio
- 1,5 colio
- 2 colių
- 3 colių
Sklypuose iki 60-70 arų ir iki 1 ha dažniausiai naudojami coliniai PGV serijos vožtuvai su vidiniu sriegiu. Šie vožtuvai praleidžia iki 150 litrų vandens per minutę.
Taip pat svarbu įrengti drenažinius vožtuvus, kurie:
- Automatiškai atsidaro esant 0,2 atm. slėgiui
- Užsidaro, kai slėgis pasiekia 0,5 atm.
- Montuojami žemiausiuose laistymo zonų taškuose
Drenažiniai vožtuvai dažniausiai montuojami su trišakiais arba per balnus, išgręžiant skylę ir įsukant vožtuvą per sriegį. Jie gali būti tiesiogiai montuojami ant LDPE vamzdžio, kurio skersmuo nuo 20 mm iki 32 mm.
Prieš montavimą būtina atlikti elektromagnetinio vožtuvo diagnostiką:
- Prijungti du vožtuvo laidus prie pulto
- Paduoti įtampą per laistymo valdymo pultą
- Patikrinti, ar girdisi būdingas spragtelėjimas solenoide
Purkštuvų ir lašintuvų montavimas
Purkštuvų ir lašintuvų montavimas yra vienas svarbiausių laistymo sistemos įrengimo etapų, nuo kurio priklauso tolygus vandens paskirstymas visame sklype.
Vejos laistymo purkštuvai
Vejos laistymui naudojami dviejų pagrindinių tipų purkštuvai:
- Turbininiai purkštuvai:
- Tinka dideliems plotams (nuo 6 iki 15 metrų spindulio)
- Purškia viena ilga vandens srove
- Laistymo kampas reguliuojamas nuo 90° iki 360° laipsnių
- Užtikrina tolygų laistymą ir vandens taupymą
- Statiniai purkštuvai:
- Skirti mažesniems plotams (iki 6 metrų spindulio)
- Išsklaido vandens srovę smulkiais lašeliais
- Galimi trys montavimo aukščiai: 10 cm, 20 cm ir 40 cm
- Puikiai tinka nestandartinių formų vejoms ir šlaitams
Montuojant purkštuvus, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Purkštuvai turi būti išdėstyti taip, kad jų purškimo zonos persidengtų
- Statiniai ir rotoriniai purkštuvai negali būti vienoje zonoje dėl skirtingų techninių parametrų
- Darbinis slėgis turi būti ne mažesnis nei 1,5 bar
Lašelinio laistymo sistemos įrengimas gėlynams
Lašelinio laistymo sistema yra efektyviausia sodo laistymo sistema, užtikrinanti tikslų vandens tiekimą tiesiai prie augalų šaknų. Sistema montuojama tokia tvarka:
- LDPE vamzdžio paklojimas:
- Vamzdis tiesiamas palei augalų eiles
- Naudojamas specialus skylamušis 3 mm skylėms
- Vamzdžiai jungiami specialiomis jungtimis
- Lašintuvų montavimas:
- Įstatomi į paruoštas skyles
- Atstumas tarp lašintuvų - ne daugiau 3 metrai
- Galima reguliuoti vandens debitą
- Filtravimo sistemos įrengimas:
- Būtina sumontuoti vandens filtrą prieš sistemą
- Naudojami diskiniai filtrai užterštumo prevencijai
Šiltnamio laistymo sistemos montavimas
Šiltnamio laistymo sistema reikalauja ypatingo dėmesio dėl specifinių augalų poreikių. Pagrindiniai montavimo etapai:
- Lašelinio laistymo įrengimas:
- Vamzdžiai montuojami eilėmis pagal augalų išdėstymą
- Kiekvienam augalui įrengiamas atskiras lašintuvas
- Pomidorams naudojamas taškinis laistymas
- Braškėms - specialus lašelinis laistymas, vengiant lapų drėkinimo
- Automatizavimo elementai:
- Drėgmės davikliai optimaliam drėgmės lygiui palaikyti
- Laistymo valdiklis su programavimo galimybe
- Trąšų dozatorius skystų trąšų tiekimui
Norint užtikrinti ilgaamžį sistemos veikimą, rekomenduojama:
- Reguliariai tikrinti ir valyti filtrus
- Stebėti vandens slėgį sistemoje
- Periodiškai tikrinti lašintuvų ir purkštuvų veikimą
- Prieš žiemą išleisti vandenį iš sistemos
Automatinės laistymo sistemos valdymas
Automatinės laistymo sistemos valdymas yra esminis žingsnis užtikrinant efektyvų ir taupų vandens naudojimą jūsų sode ar darže. Tinkamai suprogramuota ir prižiūrima sistema ne tik palengvins jūsų kasdienį darbą, bet ir užtikrins optimalų augalų augimą.
Valdiklio programavimas
Laistymo sistemos valdiklis yra tarsi jos smegenys, kontroliuojantys visą laistymo procesą. Šiuolaikiniai valdikliai siūlo platų funkcijų spektrą, leidžiantį pritaikyti laistymą pagal individualius poreikius.
Programuojant valdiklį, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Laistymo zonų nustatymas: Valdiklis gali kontroliuoti nuo 4 iki 24 laistymo zonų, priklausomai nuo modelio. Kiekvienai zonai galima nustatyti individualų laistymo grafiką.
- Laistymo dažnumas: Nustatykite, kaip dažnai kiekviena zona bus laistoma. Tai gali būti kasdien, kas antrą dieną ar pagal savaitės dienas.
- Laistymo trukmė: Kiekvienai zonai galima nustatyti skirtingą laistymo trukmę, atsižvelgiant į augalų poreikius ir dirvožemio tipą.
- Laistymo laikas: Rekomenduojama laistyti anksti ryte arba vėlai vakare, kai mažiau vandens išgaruoja. Valdiklis leidžia nustatyti tikslų laistymo pradžios laiką.
- Sezoniniai nustatymai: Daugelis valdiklių turi galimybę automatiškai koreguoti laistymo intensyvumą pagal sezoną.
Programuojant valdiklį, naudokite „Quick Check” funkciją, kuri automatiškai aptinka gedimus ir kabelių pažeidimus. Ši funkcija padės išvengti nereikalingo vandens švaistymo ir užtikrins sklandų sistemos veikimą.
Drėgmės daviklių įrengimas
Drėgmės davikliai yra neatsiejama modernios laistymo sistemos dalis, leidžianti optimizuoti vandens naudojimą ir užtikrinti tinkamą augalų drėkinimą. Yra du pagrindiniai drėgmės daviklių tipai: