Kaip Socialinis Būstas Tampa Savivaldybės Nuosavybe: Viskas, Ką Turite Žinoti

Nuosavo būsto problema - viena aktualiausių. Daugelis miestiečių jo neišgali įsigyti, todėl kreipiasi į savivaldybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip socialinis būstas tampa savivaldybės nuosavybe, kokie reikalavimai taikomi norint jį gauti ir kaip vyksta nuomos procesas.

Kas yra Socialinis Būstas?

Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Kas Gali Pretenduoti Į Socialinį Būstą?

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti šiuos kriterijus:

• Neturi nuosavo būsto Lietuvoje arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Svarbu paminėti, kad naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.

Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Kada Galima Netekti Teisės Į Socialinį Būstą?

Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:

• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
  • 35 proc.
  • 50 proc. tuo atveju, jeigu:
    • Asmuo yra be šeimos.
    • Asmuo turi negalią.
    • Šeimoje yra asmenų su negalia.
    • Šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
• Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
• Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).

Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc., jaudintis nereikia. Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Socialinio būsto nuomos sutarties keitimas

Asmuo ar vienas iš šeimos narių dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą.

Socialinio būsto nuomos mokesčio dydis

Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika.

Šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų.

Informacija Vilniaus miesto gyventojams

Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Dėl Deklaracijos kreiptis į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją Vilnius, Ulonų g. Pareiškėjas siunčia prašymą VRSA el.

Kontaktai:

• Rinktinės g.
• I-IV 7.30-16.30 val.
• +370 5 273 0407, mob.

Subsidijos gavimas būsto įsigijimui.

• Paslaugos suteikimo trukmė: 20 d.
• Pareiškėjas siunčia prašymą VRSA el.
• Per 20 d. d. Pareiškėjas gauna pažymą el.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-04-10 įsakymas Nr.

Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

• Paslaugos suteikimo trukmė: 10 d.
• +370 5 2400290, mob.

Pareiškėjas prašymą ir, jeigu reikia, papildomus dokumentus savivaldybės administracijai teikdamas elektroniniu būdu, prašymo formą pildo SPIS adresu www.spis.lt. Nustačius, kad šeima neturi teisės į finansinę paskatą, prašymas atmetamas (nurodomos priežastys). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr.

Parama būsto nuomai.

• Paslaugos suteikimo trukmė: 20 d.
• +370 5 2730407, mob.

Pareiškėjas siunčia prašymą VRSA el. Per 20 d. d. Pareiškėjas gauna atsakymą el. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-04-10 įsakymas Nr.

Kauno miesto savivaldybė

Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų.

Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus.

Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.

Laukimo trukmė

Socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355, šis skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės. Taigi atsiranda galimybių kilti aukštyn.

Kita svari laukiančiųjų socialinio būsto skaičiaus kitimo priežastis - ar stipriai plečiamas socialinio būsto fondas (kiek nuperkama ar suremontuojama naujai būstų), nes tada laukiantiesiems atsiranda galimybė suteikti socialinį būstą.

Tvarkos pakeitimai

Socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Įstatymu ir Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-550. Tvarka yra nustatyta ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:

• Duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
• Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
• Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv. m arba yra mažesnis nei 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

Socialinio būsto naudingasis plotas

Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus atvejus, kai:

• Būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams.
• Socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų. Išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kv. m.
• Socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kv. m (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą).

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

Išnuomojant socialinį būstą asmenims ir šeimoms, įsigijusiems nuosavybės teise mažesnio, negu nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte, naudingojo ploto būstą, bendras nuosavo būsto ir nuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas negali viršyti 14 kv.

tags: #kaip #bustas #is #socialinio #tampa #savivaldybes