Susirinkimai, informacijos pristatymai biuro darbuotojams yra įprasti.
Tačiau kiekvieną kartą dažnas jų pradeda nerimauti ir abejoti, ar pavyks ir šį kartą.
Negalvokite apie tai, kad susirinkusieji būtinai paklaus apie tai, ko nežinote ar nelabai norite aiškinti visiems girdint, kad jums gali kažkas nepavykti, kad nesugebėsite tinkamai perteikti informacijos.
Atminkite svarbiausia - oficialūs susitikimai rengiami ne tam, kad pasirodytumėte tobulai ir kad kiti turėtų galimybę viešai jus vertinti ar teisti.
Tai daroma informavimo ir bendravimo tikslais - tam, kad suteiktumėte svarbią, teisingą informaciją, padarytumėte tai aiškiai, visiems suprantamai, kad parodytumėte dėmesį susirinkusiesiems.
Drąsos svarba darbo aplinkoje
Sulaukiau nemažai klausimų šį mėnesį apie tai, kaip būti drąsiam (-iai) savo darbo aplinkoje.
Pradėkime nuo drąsos sampratos, kuri neretai tapatinama tik su heroizmu ar išskirtiniu poelgiu, spontaniška reakcija, jėgos pasireiškimu ar panašiai.
Drąsa taip pat nėra tik gebėjimas „pažvelgti baimei į akis“ ir imtis veiksmų.
Klausimai mūsų smegenyse paspaudžia aktyvumo mygtuką, skatina mus mąstyti, o ši tema verta visapusiško įsijautimo, sąmoningumo ir savęs atpažinimo.
Drąsą galima treniruoti, beje, ji nėra savybė.
Tai - įgūdžių rinkinys, o mūsų gyvenimo situacijos gali tapti treniruoklių sale, kurioje mes stipriname drąsos raumenis.
Ištvermė neatsiranda savaime, ją reikia treniruoti, taip pat ir drąsą - kuo daugiau ryžtamės būti savimi, gerbti mums nepriimtiną nuomonę, išsakyti tiesą, pasiūlyti gerą, bet galbūt netikėtą sprendimą, kurį galbūt atmes, priimti skirtingą mums asmenybę, išbūti sudėtingoje situacijoje randant sprendimą, o ne pabėgant, tuo ištvermingesni tampame.
Įdomu tai, kad drąsa yra užkrečiama, kaip ir baimė, todėl organizacijose svarbu stiprinti drąsos kultūrą: nebijoti sudėtingų pokalbių, juos inicijuoti, mokantis juose atvirai kalbėti apie esminę problemą, jos sprendimą.
Jos ieškoti nereikia.
Paprasčiau sakant, tereikia pasirinkti vieną iš dviejų: aiškumą, kurį apibūdinu kaip pasiruošimą, informacijos turėjimą, įsigilinimą, diskusiją, analizę, suteikiančius drąsos arba abejones, ir neužtikrintumą, kurį vadinu baime.
Kuo labiau pažįstame save, savo aplinką, kultūrą, klientus, procesus, tuo drąsiau galime veikti.
Daugiausiai drąsos turi tie žmonės, kurie žino, kaip atsikelti po nesėkmės.
Ši savybė neatsiranda savaime, ji ugdoma treniruočių dėka būnant pažeidžiamu, tuo pačiu - ir drąsiu.
Išmoktos pamokos turi būti kelrodė žvaigždė šviečianti tolumoje ir nuolat primenanti, kad praeities pamokos yra vertingos.
Versle, kaip ir bet kurioje kitoje organizacijoje, suklupus svarbiausia pripažinti sau, kad esi tik žmogus ir būna, kad suklysti, atleisti sau, pasimokyti.
Pripažinti savo klaidą žmonėms, tiesiogiai susijusiems su nesėkme, atsiprašyti ir imtis veiksmų keisti padėtį.
Tik kažkelintas ar net kelioliktas bandymas stengiantis įgyvendinti kažką naujo gali pavykti, arba nepavykti.
Viskas priklauso nuo to, kaip mes tai priimame.
Pasikalbėkime apie jūsų kelionę drąsos keliu, kuriame etape esate jūs?
Kaip įveikti baimes ir būti drąsiu (-ia) darbo aplinkoje
Atrodo, kas čia tokio?
Juk darbas yra tik darbas ir nebūtinai jis turi būti įdomus, lengvas ar mums patinkantis.
Visai neseniai dar buvo taip, kad mūsų tėvams, seneliams rinktis darbą ne visada buvo galima - kur „paskyrė”, ten dirbo ir džiaugėsi tuo, ką turėjo.
Taigi kelti klausimą, ar darbas įdomus, ar ne, daug kam vis dar tiesiog nepadoru.
Juk darbas yra darbas.
Svarbu, kad laisvalaikis būtų turiningas, turėtume mylimą šeimą ir daug draugų, galėtume keliauti ir skaniai valgyti.
Taip, tai yra be galo svarbu, norint gyventi visavertį gyvenimą.
Bet ar tikrai?
Kodėl parduodame savo brangų laiką tam, kas nepatinka?
Priežasčių yra daug ir kiekvienam ji gali būti skirtinga.
Bet dažniausiai minimos yra šios:
- Bijome keistis, rizikuoti ir žengti nors vieną mažą žingsnį nežinomybės link.
- Nenorime paleisti to, ką turime.
- Tiesiog tingime.
Nelaimingi, nemėgstantys savo darbo darbuotojai yra mažiau produktyvūs, jie dažniau klysta, nebaigia darbų iki galo, įmonė dėl jų mažiau uždirba.
Galiausiai tyrimai rodo, kad dirbantys nemėgstamą darbą uždirba mažiau nei tie, kurie myli jų darbą.
Taigi gal raktas į didesnes galimybes ir geresnį darbą yra pamėgti tai, ką darome, arba galiausiai imtis to, ką mėgstame?
Praktiniai patarimai, kaip būti drąsesniam (-ei)
Iš savo patirties žinau, priėmus vidinį sprendimą keisti savo realybę ir žingsnis po žingsnio mažinant tai, kas mūsų aplinkoje nepatinka, reikalai pradeda gerėti.
O tai tikrai gali kiekvienas, tereikia pajudėti. Tarkime:
- Jei nepatinka iki gyvo kaulo įgrįsę darbai, kuriems nėra galo, ir jau visiškai neaugate savo darbo vietoje, drąsiai kalbėkite su savo vadovu apie tai ir neatstokite tol, kol kartu rasite galimybių juos sumažinti ar pakeisti.
- Jei nepatinka tai, kad visos užduotys Jums „nuleidžiamos” nepasitarus, išdrįskite pasiūlyti savo idėjas.
- Jei norite kilti karjeros laiptais, keisti darbą ar netgi sritį, dar šiandien įvardinkite, ko Jums trūksta naujoms pareigoms užimti.
- Jei įmonėje esanti kultūra netinka, išdrįskite apie tai pasakyti.
- Jei apskritai kurį laiką norite nedirbti ir gerai pailsėti, prieš priimdami sprendimą dėl tolimesnės karjeros, jau šiandien atsidėkite po tam tikrą pinigų sumą ir pradėkite juos kaupti, kad galėtumėte išeiti į niekur ir pasikrauti energija naujoms veikloms.
Variantų keisti realybę yra tikrai daugiau nei penki.
Jų begalė.
Ir taip - viskas mūsų rankose.
Kuo daugiau savarankiškų sprendimų priimame savo gyvenime, tuo sparčiau augame, vystomės, o galiausiai gyvename savo, o ne kažkieno kito gyvenimą.
Pasitikėjimo savimi įrankių rinkinys: kaip išsiugdyti NEPAKARŠIAMĄ pasitikėjimą savimi | Melo Robbinso tinklalaidė
Aukos, nuolatos besiskundžiančio ir aplinkinius kaltinančio, vaidmuo yra labai lengvas.
Bet, ar jis mums padės būti ten, kur norime būti?
Psichologinis saugumas - būtina drąsos sąlyga
Kompanija Google atliko 5 metų tyrimą apie pačias efektyviausias komandas.
Vienas svarbiausių atradimų buvo psichologinis saugumas - komandos narių „saugumo jausmas“, drąsa rizikuoti ir būti pažeidžiamu vienam prieš kitą.
„Psichologinis saugumas įgalina suteikti grįžtamąjį ryšį ir inicijuoti sudėtingus pokalbius be „vaikščiojimo aplinkui užuominomis“.
Psichologiškai saugioje aplinkoje žmonės tiki, kad jei jie padarys klaidą, kiti jų nepažemins, jie netaps mažiau svarbūs dėl to.
Žmonės taip pat tiki, kad paprašę pagalbos ar informacijos jie neįsižeis, nesulauks pažeminimo, nesukels pasipiktinimo.
Psichologinis saugumas savo komandoje, darbo aplinkoje, santykyje su vadovais yra tai, kas darbuotojui tampa stipria motyvacija likti lojaliam dabartinei įmonei.
Asmeninės savybės ir pasiruošimas
„Vienodai giliai pažindami savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei gebėdami įvardinti sukauptas patirtis, vienu šūviu nušausite du zuikius - potencialus darbdavys gaus su faktais neprasilenkiančią informaciją apie būsimą darbuotoją, o jūs - darbo vietą, kurioje iš tikrųjų galėsite realizuoti turimą potencialą“.
Padėti rasti atsakymus į šiuos klausimus gali ir jus pažįstantys žmonės, sako ekspertas: „Paklauskite jų, kokios yra jūsų stipriosios ir silpnosios pusės ir kaip stipriąsias galite pritaikyti profesiniame kelyje - atsakymai ir pasirinkimų alternatyvos jus maloniai nustebins.
Tai padės nuspręsti, kokį darbą ar veiklą šiame gyvenimo etape galėtumėte pasirinkti.
Kai svajonių poziciją rasite ir būsite pakviesti į darbo pokalbį, prie svajonės išsipildymo ženkliai prisidės tinkamas pasiruošimas šiam susitikimui.
„Pasidomėti kompanija, jos veikla, viešais pasisakymais, socialinių tinklų įrašais būtina ir labai naudinga.
Vis tik to nebeužtenka - labai svarbu kuo daugiau sužinoti apie kompaniją, verslo strateginius tikslus ir svarbiausia - vertybes.
Toks situacijos išmanymas darbo pokalbį pavers produktyvesniu, o darbdaviui - padarys įspūdį“.
Būkite iniciatyvūs
Aktyvūs veiksmai, pavyzdžiui, motyvacinio laiško ar vertės suteikimo pasiūlymas, įsidarbinimo sėkmę užtikrina 85 procentais, rodo tyrimų duomenys.
Todėl verta pasiruošti labai konkretų veiksmų planą, kuris padės pasirinktą viziją pasiekti.
Todėl nusistatykite konkrečius žingsnius, kuriuos turite būti nužengę po savaitės, mėnesio, pusės metų ir metų, kad priartėtumėte prie tikslo arba jį pasiektumėte.
Svarbiausia čia - iniciatyvumas.
„Susidarykite patrauklių ir jus dominančių kompanijų sąrašą.
Galiausiai, jei jokių skelbimų nerasite, verta parodyti iniciatyvą ir su darbdaviais bei atrankų agentūromis susisiekti tiesiogiai, pasiūlyti savo kandidatūrą, aiškiai nurodant, kokią vertę galite atnešti organizacijai.
Kartais darbdaviai net nesusimąsto apie kandidatą, nes žmogus „ant popieriaus“ neatrodo tinkamas pozicijai, tačiau po vertės suteikimo pasiūlymo, gyvo susitikimo savo nuomonę pakeičia“.
Pasidomėkite kompanijomis, kuriose dirba autoritetingi ir palankiai vertinami pažįstami žmonės, paprašykite jų pasidalinti savo įspūdžiais apie darbą ten, pasiteiraukite apie galimybę susipažinti su už įdarbinimą atsakingais darbuotojais, kurie galėtų peržvelgti jūsų kandidatūrą.
Asmeninis įvaizdis socialiniuose tinkluose
Asmeninis darbuotojų įvaizdis socialiniuose tinkluose taip pat vaidina kertinį vaidmenį.
„Tai, kaip kandidatai atrodo viešoje erdvėje, gali nulemti, ar jie bus pasirinkti konkrečiai pozicijai.
Todėl ypač socialinių tinklų paskyras reikia susitvarkyti taip, kad jos liudytų aiškias interesų sritis, rodytų patikimumą, profesionalumą ar bent jau nekurtų dviprasmiško asmeninio įvaizdžio“.
Požiūris į nesėkmes
Tyrimų duomenimis, vidutiniškai 2 proc. kandidatų pakviečiami į darbo pokalbius, todėl šansų, kad išgirsite neigiamą atsakymą taip pat yra.
„Prisiminkite, kad jūsų profesinė sėkmė priklauso tik nuo jūsų požiūrio.
Kuo daugiau laiko praleisite pykdami ant aplinkos, tuo labiau tolsite nuo savo tikslų.
Jei situacija kelia nepasitenkinimą, keiskite požiūrį, aplinkybes, imkitės iniciatyvos, bet tik negaiškite laiko laukdami, kol kažkas įvyks savaime“.
Po neigiamo atsakymo nusiminti tikrai neverta - 54 procentai darbdavių iš naujo kreipiasi į kandidatus, kuriems darbo pasiūlymas nebuvo suteiktas, rodo „Careerbuilder“ duomenys.
tags: #kaip #buti #draqasiai #kompanijoje