Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Šios kompetencijos apima daugelio ankstesnių autorių tyrinėtas ir aprašytas socialines emocines kompetencijas.
Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja psichologė Silvestra Markuckienė aiškina, kad maži vaikai mokosi žaisdami, o vėliau augdami pereina į mokymosi eksperimentuojant, patyriminį etapą: „Pavyzdžiui, vaikas perskaito knygą apie kažkurią šalį ir važiuoja jos pamatyti gyvai. Nuo 13-15 m. paaugliai jau geba laisviau reflektuoti patyrimus, apie juos diskutuoti, mokosi savarankiškai. Žaidimai ir eksperimentavimas išlieka efektyviais informacijos įsisavinimo būdais visose amžiaus grupėse“.
Individualiosios psichologijos lektorė ir praktikė, mokyklos psichologė Gabija Jurgelytė sako, kad praėjo tie laikai, kai vaikams į galvas reikėdavo prikrauti daug teorinės medžiagos. „Šiandien reikia mokyti vaikus ne ką daryti, o kaip daryti“, - pastebi ji ir atsako į klausimus apie tai, kodėl reikia ugdyti socialines emocines kompetencijas.
Socialinių emocinių kompetencijų svarba
Visiškai paprastai tariant, socialiniai emociniai įgūdžiai, arba kompetencijos, yra tam tikri žmogaus psichologiniai gebėjimai gyventi. Jie labai svarbūs tam, kad žmogus gerai jaustųsi tarp žmonių ir žinotų ne ką daryti, o kaip daryti. Vaikas turi mokėti gyventi sociume, duoti kitiems ką nors vertinga ir pasiimti tai, ko reikia jam pačiam, negana to, daryti tai socialiai priimtinais būdais.
Nėra tokio dalyko kaip per anksti pradėti ugdyti šiuos įgūdžius. Kai tik vaikas patenka į grupę - bet kokią grupę - tada ir ne per anksti. Iš esmės tėvai šeimoje ugdo tokius įgūdžius nuo gimimo, socialinis bendravimas vyksta ir smėlio dėžėje, kieme ar svečiuose. Tačiau aš kalbu apie kryptingą ugdymą įsisąmonintoje mokyklos grupėje (klasėje), kuri turi vedlį - mokytoją ir kurioje vyksta veiklos, turinčios aiškius tikslus. Socialiniai įgūdžiai gali puikiausiai būti ugdomi jau darželyje, o pradinėje mokykloje tai - privaloma.
Grupė - visuomenės atspindys, joje vaikai mokosi jaustis jos dalimi, bendrauti ir bendradarbiauti, būti išgirsti ir išsakyti savo mintis, pasijusti vertingi, rasti drąsos atskleisti savo netobulumą. Visa tai vyksta naudojant tam tikrus įrankius: žaidimus, psichodramą, diskusijas, klasės atmosferos analizę ir panašiai. Jų pagalba auginama savivertė ir pasitikėjimas savimi, vaikai skatinami save priimti ir atskleisti. Šalia to neišvengiamai ugdomi akademinėje srityje svarbūs dalykai, pavyzdžiui, komandinis darbas, aktyvaus klausymo įgūdžiai, laiko valdymas ar finansinis raštingumas. Iš esmės į socialinių įgūdžių formavimą gali būti įtrauktos bet kurios bendrosios kompetencijos.
Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas nėra naudingas vien pats savaime; tai - integruota disciplina ir pagrindas geram akademiniam mokymuisi. Kodėl? Todėl, kad didelė dalis vaikų patiriamų mokymosi sunkumų yra susiję ne su akademine dalimi, o emociniais trukdžiais. Pavyzdžiui, jei vaikas nepasitiki savimi, blogai jaučiasi klasėje ir bijo kalbėti viešai, tai jo, tarkim, istorijos ar geografijos pasiekimai bus žemi nebūtinai dėl žinių trūkumo, o todėl, kad jis sustingsta atsistojęs prieš klasę, bijo suklysti, nes galbūt po pamokos iš jo bus pasijuokta.
Todėl ugdant socialinius įgūdžius dedamas pagrindas akademiniam procesui. Jei vaikai konkuruoja tarpusavyje, tai klasėje bus prasta atmosfera. Vadinasi, pamokų metu bus daugiau trukdymo. Puikiai žinome, kad kai vaikai ar paaugliai jaučia įtampą, tai prastėja jų atmintis, gebėjimas susikaupti. Todėl dirbdami su vaikų psichologija, socialiniais emociniais poreikiais, jausmu klasėje ir jausmais vienas kito atžvilgiu, iš tikro įgaliname juos efektyviau mokytis ir užtikriname sklandesnį akademinį procesą.
Dirbant su grupe, pirmiausia reikia matyti ir suvokti grupės procesus. Pavyzdžiui, klasės naujokas visada išbalansuos grupę. Arba pradinę mokyklą ką tik palikusi penktokų klasė nebus pati lengviausia. Todėl darbą su vaikų grupe visuomet reikia pradėti nuo grupės sutelktumo - bendrumo jausmo kūrimo.
Pirma yra kuriamas bendrumo ir saugumo jausmas, kuriame svarbiausios yra ribos ir taisyklės bei galėjimas kalbėti apie save. Po to jau galima pereiti prie konkrečių kompetencijų ugdymo. Juk savivertės nepradėsime auginti per pirmąją ar antrąją pamoką? Vaikai pradžioje tik tikrins, kur ir ko susirinko ir dar, tikėtina, atsineš į mokyklą kokį nors aiškiai draudžiamą daiktą.
Kol klasėje nėra bendrumo, pasitikėjimo ir saugumo jausmo, kurį suteikia aiškios taisyklės ir žinojimas, kad jos veikia, tol ugdyti konkrečias kompetencijas, pvz., aktyvaus klausymo, yra netikslinga, nes vaikai elementariai nebus atviri. Todėl labai svarbu pirma sukurti „Mes“ jausmą - kad esame grupė ir kažką kartu veikiame.
Išmokius tam tikrų kompetencijų, jau galima eiti prie, pavyzdžiui, drąsos - gebėjimo parodyti kitiems savo netobulumą, pripažinti, kad nesugebi, nemoki. Aukščiausias tikslas yra sau padedanti grupė, kai vadovo (mokytojo) padrąsinimo ima nebereikėti, nes vaikai geba padrąsinti vieni kitus.
Būtina šnekėtis su atžala ir paaiškinti, kur baigiasi jos ribos ir kur prasideda kito žmogaus. Nereikėtų šio įgūdžio paversti akla dresūra.
Pagrindinė mokytojo užduotis - laimėti vaikų bendradarbiavimą. Tam grupės vadovas (mokytojas, auklėtojas, psichologas, socialinis darbuotojas, būrelio vadovas) turi suvokti savo sunkumus, negebėjimus, tamsiąsias puses, kad dirbdamas su vaikais neitų į pranašumo santykį siekdamas kompensuoti menkavertiškumą. Vaikai visada pajunta, ar santykis lygiavertis.
Todėl norint ugdyti socialinius įgūdžius, reikia turėti tam tikrą psichologinį raštingumą ir pažinti save. Būtina išsiaiškinti savo menkavertiškumo ir pranašumo dinamiką, atrasti situacijas, kuriose kyla impulsas kompensuoti kylantį susierzinimą ar pyktį. Vaikai visada bando mūsų ribas, tai jų saugumo poreikio išraiška: „Aš tikrinu, ar mane atlaikysi“.
Negana to, dirbant tokioje srityje, būtina suvokti, kad prireiks pagalbos ir kad teks jos prašyti. Vaikai mus visada taikliai „nuveda“ į situacijas, kuriose dar nebuvome ir skaudžiai užlipa ant mūsų asmenybės paribių.
Socialiniai įgūdžiai vaikams, turintiems autizmą – 3 klaidos, kurių reikia vengti
Kelionių įtaka socialinių įgūdžių ugdymui
Psichologė pripažįsta, kad kelionės daro didesnį poveikį žinių perteikimui, jų įsisavinimui. Anot jos, kelionės yra visai kas kita nei kasdienybė, nes tai yra pokytis, sukeliantis emocijų. „Kai vyksta pokyčiai, kyla daug emocijų, o tai reiškia, jog tai natūraliai atkreipia mūsų dėmesį. Kelionėje keičiasi vaizdai, garsai. Paprastai tai vyksta džiugiam emociniam fone. Tai jaudina, atsiranda sąlygos efektyviau prasiskverbti informacijai, ją suvokti ir įsiminti“, - sako S.Markuckienė.
Ji sutinka, kad naujų matematinių formulių kelionėse vaikas neišmoks, tačiau jos labai stipriai ugdo jo socialinius įgūdžius: savarankiškumą, drausmę, mokėjimą elgtis viešumoje be artimųjų, ugdo gebėjimą savimi pasirūpinti, tinkamai bendrauti. Psichologė pažymi, kad vaikai kelionėse mokosi stebėdami ir daro tam tikras išvadas, padedančias suvokti pasaulį, santykius tarp žmonių.
Vis dėlto ne visi vaikai turi galimybes keliauti. Daugybė sunkiau gyvenančių šalies vaikų dar nėra matę jūros, ką jau kalbėti apie tolimesnes išvykas. „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ pernai atliktos apklausos duomenimis, net 10 proc. Lietuvos vaikų negalėjo dalyvauti mokyklos išvykoje, nes tėvai neturėjo pinigų kelionės išlaidoms. „Sunkiau gyvenančioms šeimoms vaikus gali būti sudėtinga vaikus išleisti net į paprasčiausias klasės ekskursijas, jie niekada nematė jūros, nesilankė sostinėje, nebuvo kine - nepatyrė jokių naujų įspūdžių, nepažino pasaulio. Dažnai net būrelius mokykloje jiems tenka praleisti, antraip su mokykliniu autobusu nespėtų grįžti namo. Visos šios sąlygos sukuria tam tikrą atskirtį: vaikas mato tik vieną aplinką ir jam pradeda atrodyti, kad ir jo gyvenimas bus toks pats“, - pasakoja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
Kad ir kokia įspūdinga kelionė būtų, kad ji vaikui išties duotų naudos, psichologė S.Markuckienė pabrėžia būtinybę jai tinkamai pasiruošti. Anot jos, kai kuriems vaikams kelionės sukelia tiek emocijų, kad jie tarsi „nutrūksta“ - juos tampa sunku suvaldyti, išlaikyti drausmę. Todėl labai svarbu su vaikais iš anksto, dar prieš kelionę ir vėliau dienos pradžioje, aptarti kelionės dienotvarkę.
„Kelionėje su vaikais labai svarbu darbotvarkės struktūra, organizuotumas, ne per ilgas laikas objektuose. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau jis koncentruoja dėmesį. Jam būtinos pertraukėlės, ilgesnis poilsis tarp objektų aplankymo, - sako specialistė ir priduria, kad kelionės struktūra svarbi ir paaugliams, todėl reikėtų jos laikytis. - Taip pat labai svarbu grįžus aptarti, ką vaikas pamatė, patyrė, ką naujo sužinojo bei išmoko kelionėje.“
Psichologė siūlo tai atlikti viktorinos, klausimų ir atsakymų forma, prisimenant ir įtvirtinant žinias, grįžtant mintimis į patirtus įspūdžius. Tokiu būdu smagūs patyrimai tampa vertingomis žiniomis, kurias vaikas panaudoja ir toliau. „Taip pat naudinga ir nuotraukų iš kelionės peržiūra. Aptardami, pasakodami įspūdžius, juos pristatydami vaikai mokosi dalytis informacija, klausytis kitų, išreikšti save, pateikti savo nuomonę ar patirtį, ir taip įtvirtina informaciją“, - sako S.Markuckienė.
Socialinių įgūdžių ugdymo būdai
- Lavinti komunikacinius įgūdžius: Mokyti atžalą išnaudoti visas gimtosios kalbos galimybes, išsakant savo idėjas, mintis, norus. Taisyklingą kalbą derėtų formuoti nuo mažens. Skatinti tobulinti ir kitus komunikacinius įgūdžius, tiesiogiai nesusijusius su šneka.
- Mokyti koncentruoti dėmesį: Pirmas žingsnis - išmokyti vaiką koncentruoti dėmesį.
- Žaidimai: Kuo dažniau žaisti kartu. Žaisti stalo žaidimus. Vaikas mokosi išlaukti savo eilės, bendradarbiauti su kitais žaidimo dalyviais, laimėti ir pralaimėti.
- Empatijos ugdymas: Lavinti vaiko empatiją. Pasakoti, kaip jaučiasi kiti žmonės patekę į įvairias situacijas. Skatinti reikšti emocijas. Paaiškinti, ką jos reiškia.
Programos, skirtos socialiniams įgūdžiams ugdyti
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Ši programa yra programos „Zipio draugai“ tęsinys. Tai gyvenimo įgūdžių ugdymo programa.
Socialinės emocinės kompetencijos vystosi nuosekliai. Jau mažieji turi pažinti save, savo emocijas, stiprybes ir silpnybes, paskui turi išmokti emocijas suvaldyti, tapti savo gyvenimo tvarkytojais, organizatoriais, atsakingais ir pasitikinčiais savimi piliečiais. Kai išmoksta pažinti save ir valdyti emocijas, stiprėja jų gebėjimas suprasti kitus žmones, empatiškumas, tolerancija. Kai įgyja gebėjimą būti empatiški, gali kurti gerus tarpusavio santykius, išmoksta bendrauti, dirbti kartu, taikiai spręsti konfliktus.
Pagrindinės socialinės emocinės kompetencijos:
- Savimonė - gebėjimas atpažinti savo jausmus, mintis ir suprasti, kaip visa tai veikia elgesį.
- Savitvarda - gebėjimas reguliuoti savo emocijas, mintis ir elgesį skirtingose situacijose.
- Socialinis sąmoningumas - gebėjimas į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos ir užjausti kitus (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų bei religijų).
- Tarpusavio santykiai - gebėjimas sukurti ir išlaikyti tinkamus santykius (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų ir religinių grupių).
- Atsakingas sprendimų priėmimas - gebėjimas priimti sprendimus priklausomai nuo mokyklos ar gyvenimo lūkesčių, etinių standartų, saugumo ir socialinių normų ir realaus pasekmių įvertinimo.
Apibendrinant, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra būtinas vaiko sėkmingam vystymuisi ir integracijai į visuomenę. Tai apima tiek kryptingą ugdymą grupėse, tiek patirtį kelionėse, tiek kasdienį bendravimą ir žaidimus. Svarbu, kad ugdymo procese dalyvautų tiek tėvai, tiek mokytojai, siekiant sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikas galėtų augti ir tobulėti.
tags: #kaip #buti #drausmingu #socialiniai #igudziai