Kaip pagerinti apsaugos darbuotojo įgūdžius

Apsaugos darbuotojo profesija reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir specifinių žinių bei nuolatinio tobulėjimo. Apsaugos darbuotojai kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, o jų kvalifikacija ir kompetencija nulemia dažno įvykio baigtį. Todėl nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ir įgūdžių tobulinimas yra būtini norint užtikrinti saugumą ir profesionalumą.

Apsaugos darbuotojas, budintis prie įėjimo į pastatą.

Mokymai ir kvalifikacijos kėlimas

Kiekvienas darbdavys turi užtikrinti, kad jo darbuotojai būtų tinkamai pasiruošę ir apsaugoti nuo galimų pavojų darbo vietoje. Tuo tikslu įmonės privalo vykdyti įvairius darbų saugos mokymus, kurių metu darbuotojai supažindinami su pagrindinėmis saugos taisyklėmis, rizikomis ir veiksmais, kurių reikia imtis kritinėse situacijose. Tokie mokymai yra būtini ne tik pavojingose pramonės šakose, bet ir kasdieninėje biuro aplinkoje, nes jie užtikrina saugų ir produktyvų darbo klimatą.

Darbų saugos mokymai yra neatsiejama kiekvienos organizacijos dalis, nes jie suteikia darbuotojams žinių apie galimus pavojus ir būtinus veiksmus, siekiant išvengti sužalojimų ar nelaimingų atsitikimų. Mokymų metu darbuotojai išmoksta ne tik techninių įgūdžių, bet ir bendradarbiavimo bei komunikacijos ekstremaliose situacijose. Svarbu, kad mokymai nebūtų vertinami kaip formalumas, o būtų laikomi vertinga praktika, padedančia sumažinti riziką darbo aplinkoje. Tinkamai apmokyti darbuotojai žino, kaip naudotis apsaugos priemonėmis, supranta savo atsakomybę ir gali padėti kitiems komandos nariams.

Nesvarbu, kokioje srityje dirba darbuotojas, gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą gali būti lemiamas veiksnys, kai kas nors įvyksta staiga ir reikalauja greitos reakcijos. Pirmosios pagalbos įgūdžių mokymai apima širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą, kaip stabdyti kraujavimą ir ką daryti įvykus įvairioms traumoms. Tokie mokymai dažnai apima ir praktines užduotis, leidžiančias darbuotojams įgyti pasitikėjimo savimi bei žinias, kaip elgtis stresinėje aplinkoje.

Evakuacijos mokymai yra itin svarbūs, nes jie padeda darbuotojams susipažinti su darbo vietos struktūra, avariniais išėjimais ir surinkimosi vietomis. Tai ypač reikšminga didesnėse įmonėse, kuriose dirba daug darbuotojų, ir gali kilti chaosas, jei nebūtų aiškių ir gerai suplanuotų evakuacijos procedūrų. Šių mokymų metu svarbu pabrėžti ir vadovų vaidmenį - jie turi mokėti organizuoti evakuaciją, vadovauti komandai ir, esant reikalui, suteikti pagalbą. Taip darbuotojai jaučia stipresnę atsakomybės grandį ir pasitiki savo komandos draugais.

Vienas iš pagrindinių darbų saugos įgūdžių - gebėjimas atpažinti rizikas darbo vietoje. Darbuotojai mokomi vertinti aplinką ir įrangą, kurią jie naudoja, kad būtų galima laiku pastebėti galimus pavojus ir pranešti apie juos. Saugos mokymų metu darbuotojai išmoksta, kaip naudoti apsaugos priemones, kaip tinkamai valdyti įrangą ir ką daryti, jei pastebi gedimus.

Kritinėse situacijose komunikacija tampa itin svarbi. Darbuotojai turėtų žinoti, kaip perduoti informaciją ir kaip reaguoti, kai reikia koordinuoti veiksmus. Saugos mokymai apima mokymąsi, kaip tinkamai perduoti informaciją vadovams ir kitiems darbuotojams, siekiant greitai ir tiksliai reaguoti į situaciją. Efektyvi komunikacija taip pat padeda mažinti stresą ir panikos lygį, nes aiškiai skleidžiama informacija leidžia darbuotojams suprasti, kas vyksta ir kaip elgtis.

Įmonės turi skirtingus būdus, kaip organizuoti darbų saugos mokymus - nuo teorinių paskaitų iki praktinių užduočių ir realių situacijų simuliacijų. Pavyzdžiui, virtualios realybės (VR) technologijos leidžia darbuotojams mokytis realiomis sąlygomis, nepaisant fizinių pavojų, kurie būtų darbo vietoje. Mokymų metu ne tik suteikiamos žinios, bet ir skatinamas darbuotojų aktyvumas bei įsitraukimas. Reguliarios pratybos, evakuacijos simuliacijos ir interaktyvūs užsiėmimai padeda darbuotojams įgyti ne tik techninių, bet ir emocinių įgūdžių, kurie reikalingi kritinėse situacijose.

Tinkamai parengti darbuotojai tampa svarbiausiu įmonės ištekliumi, nes jie ne tik geba greitai ir saugiai reaguoti į rizikas, bet ir kuria saugesnę darbo aplinką. Apmokyti darbuotojai žino savo atsakomybę, jaučia psichologinį saugumą ir geba įveikti kasdienes darbo aplinkos iššūkius be papildomo streso.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos indėlis

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija (LADA) aktyviai prisideda prie apsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir profesinio tobulėjimo. Asociacija siekia vienyti ir koordinuoti asociacijos narių žinias, veiksmus ir pastangas tobulinant ir plėtojant apsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, skirti daug dėmesio apsaugos darbuotojų psichologiniam pasiruošimui, darbo kultūrai bei teikiamų paslaugų kokybei.

2009 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo pradėta mokyti apsaugos darbuotojus pagal mokymo programą, kurios tikslas - parengti darbuotojus, gebančius savarankiškai atlikti objektų, asmens ir turto apsaugą, palaikyti tvarką masiniuose renginiuose. Ši programa dėstoma VšI Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, o viena iš jos iniciatorių buvo Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija.

Apsaugos darbuotojų programa susideda iš bendrųjų dalykų, tokių kaip civilinė sauga, ekonomikos bei verslo pagrindai, ir apsaugos darbuotojo specialybės dalykų - tai darbuotojų sauga ir sveikata, saugos raida, objektų apsauga, asmens ir turto apsauga, teisinės atsakomybės pagrindai, ugdymas karjerai. Pagal šią mokymo programą taip pat įgyjama žinių, kaip valdyti kritines situacijas, mokoma profesinės psichologijos, savigynos pagrindų, supažindinama su saugos įranga, ginklais. Programos dalyviai turi unikalią galimybę įgyti praktinių šaudymo įgūdžių šaudykloje.

Be jau išvardytų disciplinų, per teorines paskaitas mokoma gaisrinės saugos, pirmosios medicinos pagalbos. Mokoma ir praktinių dalykų - vairavimo ypatingomis sąlygomis pagrindų, supažindinama su darbe naudojamomis informacinėmis technologijomis ir terminais užsienio kalba, atliekama gamybinė praktika.

Visa mokymo programa trunka 2 480 valandų, iš kurių 1 025 valandos skiriamos teorijai, o 1 455 valandos - praktikai.

Praktiniai mokymai šaudykloje.

Kompetencijos svarba

Šiuolaikiniame pasaulyje pagrindiniai organizacijos plėtros ištekliai - ne kapitalas, darbo jėga ar gamtos ištekliai, o darbuotojai, jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, kitaip tariant, kompetencija. Konkurencijos valdomame verslo pasaulyje žmogiškojo veiksnio vertė labai išaugo: įmonės personalas vertinamas kaip svarbiausias išteklius ir sėkmingo verslo garantas.

Kompetencija - tai gebėjimas atlikti tam tikrą darbą (užduotį) tikroje ar įsivaizduojamoje situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi arba studijų metu įgytos žinios, įvairūs įgūdžiai. Jos kokybei įtakos turi darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Įvairių profesijų atstovų įgytą kompetenciją parodo jiems išduodami pažymėjimai, sertifikatai.

Kiekvienas savo srities specialistas turėtų siekti kompetencijos savo darbe, nes kompetentingumas - tai efektyvi, kokybiška veikla ir akivaizdūs rezultatai, kurie tenkina šiai veiklai keliamus reikalavimus. Kompetencijos pagrindas - asmens turimi gebėjimai, kvalifikacijos lygis bei sukaupta profesinė patirtis.

Kompetenciją sudaro penkios sudedamosios dalys: gabumai, asmeninės savybės, žinios, įgūdžiai ir elgsena. Žinios yra kompetencijos elementas, faktai apie aplinkinį pasaulį. Jos gali būti objektyvios (faktai), subjektyvios (estetinė atskiro žmogaus mintis) ir moralinės (bendros visuomenės norminės nuostatos). Žinios taip pat gali būti skirstomos į teorines ir praktines. Teorinės žinios - tai faktai, susiję su rezultatais, ryšiais, įtaka ir priklausomybe, atspindintys realybę. Praktinės žinios apima informaciją apie metodus, planavimą, procesus ir konkrečius atvejus.

Dar vienas iš kompetencijos elementų yra žmogaus gebėjimas. Tai yra tam tikri intelektualinio ar fizinio pobūdžio veiksmai mokantis ar užsiimant praktine veikla. Mokėjimas - tai kompetencijos elementas, žmogaus gebėjimas remiantis taisyklėmis, instrukcijomis, technologijomis ir kt. atlikti tam tikrus intelektualinius ar fizinius veiksmus netipiškomis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Įgūdis - tai dar vienas kompetencijos elementas, kai žmogus atlieka kokį nors veiksmą automatiškai, t. y. nebegalvodamas, kaip ir ką jis darys.

Streso valdymas ir psichologinis pasiruošimas

Stresas - dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje - sveikatos sutrikimai - pasitaiko tik tarp 25,8 proc.

Labai svarbu atpažinti stresą, sugebėti tinkamai jį vertinti, suvaldyti, sureaguoti, atpažinti streso liekamuosius reiškinius. Yra būdų, kaip galima stresą įveikti: savigynos įgūdžių ugdymas, konsultacijos, relaksacinės treniruotės.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas užsiėmimuose aplinkosaugos darbuotojus stengėsi išmokyti konstruktyvaus mąstymo fizinio kontakto metu, dinaminio situacijų sprendimo, įvairių išsivadavimo technikų. Aplinkosaugos darbuotojai buvo mokomi specialios judėjimo technikos ginantis nuo kelių užpuolikų principų. Pareigūnai praktikavosi, kaip fizinio kontakto metu naudoti „minkštą” techniką, veikiant įvairius jautrius kūno taškus, kaip saugiai kristi. Mokymų dalyviai tobulino šaudymo įgūdžius įvairių sistemų ginklais asociacijos šaudykloje.

Statistika apie streso pasireiškimą tarp apsaugos darbuotojų

Tyrimo, atlikto 2011 metais, duomenys atskleidė, kad stresas yra dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų. Daugiau nei 75% tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius streso veiksnius ir jų poveikį.

tags: #kaip #buti #geresnem #apsaugos #darbuotuju