Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo. Nors keliai, kuriais tai galima padaryti, yra įvairūs, svarbiausia - noras ir pastangos. Aptarkime, kaip galime būti naudingi savo bendruomenėms ir šaliai.
Santara-Šviesa: bendruomenės dvasia ir susikalbėjimas
Neskaičiuosiu kelintą vasarą susirenkame į minties ir laisvės suvažiavimą.
Prieš daugel metų Michigano ežero pakrantė viliojo atviro žvilgsnio, jautrios širdies ir patriotiškai mąstančius lietuvius lygiai taip, kaip šiandien Alantos slėniai ir kalvos. Viliojo ne savo gamta, bet susirinkusių nusiteikimu bei viltimi pridėti savo gyvenimui prasmės, pasidalyti savo jautra ir patirtimi.
Svarbiausias siekis buvo ir yra laisvėje ugdyti žmogaus gebėjimą suprasti kitą, ieškoti santaros su kitaip - bet lygiai prasmingai ir argumentuotai - galvojančiais. Santara-Šviesa visada ieškojo kelio, kuriuo pasukę labiau vertina susikalbėjimą nei paklusnumą arba savo valios primetimą.
Gal dėl to prieš daugelį metų mes sakėme, kad santarietis yra tas kuris ne kitus indoktrinuoja, bet save ugdo, disciplinuoja ir taiso. Jis ne primeta savo pažiūras, bet ginče ir visuomenės kritikos veiksmuose žiūri, kur būti naudingam.
Daug vandens nutekėjo, pasikeitė pasaulis ir Nemuno pakrantės. Kadaise net mums patiems atrodė, kad Santara-Šviesa yra vienos - nužemintųjų generacijos- sumanymas. Kiti- varžovai ir oponentai - taip pat prikišdavo, kad buvome savimi pernelyg užimti ir dar intelektualiai arogantiški, atsainiai besielgiantys bet kokių autoritetų atžvilgiu, ironiškai žiūrintys pasenusių tautinių ritualų ir patriotinės kolektyvinės disciplinos pusėn.
Šiandien Amerikos Santara-Šviesa kažkaip ir užgęso, išlikusi ištikima vienos kartos principui. Niekas nebesusirenka Tabor Farmoje, nešurmuliuoja pirmą rugsėjo savaitgalį Lemonte, Ill. Tačiau kartu su Lietuvos laisve nutiko tai, kas mažiausiai būtų tikėtina XX a. 7-8 dešimtmečiuose.
Neformalus Santaros-Šviesos susitelkimas, paklūstantis nebent laiko patikrintoms ir nepriklausomųjų išugdytoms organizacijos be organizacijos taisyklėms, gyvuoja ir plečiasi. Tai kas labiausiai džiugina ir kelia dvasią, yra akivaizdus faktas, jog laisvos Lietuvos Santara-Šviesa yra daugiau nei vienos generacijos projektas, kuris nekuria rišlių strategijų, nesiekia galios ir valdžios, bet renkasi nepopuliarių dalykų agentūros kelią. Jis nėra susvetimėjusių ir viskuo nusivylusių kelias.
Taip susiklostė, kad nesu su jumis ir esu su jumis šį Birželio 20-sios rytą Alantoje. Tačiau sveikindamas visus susirinkusius, linkiu kūrybingos nerimasties ir kilnaus optimizmo, kad fanatiškų XX amžiaus ideologijų mirtis nereiškia, kad iškilios idėjos neteko vertės.
Mes užsiangažuojame švelnių rankų politikai žmogiškosios sielos atžvilgiu ir tos politikos įgyvendinimui bendruomenėje. Kaip tiktai šis noras užsitikrinti savo vidinio pasaulio prasmingumą humanistą verčia būti ir efektyviu politiku, nes kitaip jis bus sutriuškintas efektyvių politikų, kurie nėra humanistai. Vaiduokliai mūsų ateities ekranuose gali keistis, bet neturėtų pasikeisti Santaros-Šviesos tradicija.
Pasaulis, nepaisant globalizacijos, vis dar dalinasi į demokratijos ir laisvo žmogaus Vakarus, ir auteritetingų diktatorių Rytus. Kartais atrodo, kad mūsų-lietuvių- sieloje taip pat jaučiamas panašus pasidalinimas. Tikiu, kad pasidavimas egoizmo ir privatizmo pagundoms yra grėsmė moraliai jautriam individualizmui bei laisvo lietuvio patriotizmui. Nėra didesnių pavojų už tuos, kurie glūdi žmogiškosios sielos gelmėje.
Todėl linkiu šio principo neužmiršti: kalbėkime, ginčykimės, argumentuokime, dalinkimės, dovanokime, rūpinkimės. Nes tai ir yra Santara.
Mindaugas Puidokas: būti naudingam žmonėms
2018 metams baigiantis kvietėme minfo.lt skaitytojus išrinkti, kas 2018 metais buvo naudingiausias Lietuvos visuomenei žmogus, dalyvaujant mokamoje mobilioje apklausoje. Skaitytojams buvo pasiūlyta rinktis iš 22 visuomenei žinomų asmenų. Didžiausiu balsų skaičiumi naudingiausiu Lietuvos visuomenei žmogumi minfo.lt skaitytojai išrinko Seimo narį Mindaugą Puidoką.
Minfo.lt vyr. redaktorė Loreta Fokienė jam įteikė specialų minfo portalo įsteigtą prizą - statulėlę. Po apdovanojimo gerbiamas M. Puidokas atsakė į keletą minfo.lt redakcijos klausimų.
Mindaugai, kaip jaučiatės, išrinktas naudingiausiu 2018 metų Lietuvos žmogumi? Na, mano darbas toks - būti naudingam žmonėms. Darau tai tikrai ne dėl apdovanojimų.
Dažnai šeima klausia, ar mano darbas turi toks būti, nes iš tikrųjų jis kainuoja daug laiko savaitgaliais, daug laiko po darbo valandų. Dažnai tenka grįžti 20-21 val. Vyresnysis sūnus laukia manęs, nori pabendrauti su tėčiu. Tėtis stengiasi, kad kuo anksčiau galėtų grįžti, bet ne visuomet pavyksta (šypsosi), nes žmonių problemų yra ganėtinai daug.
Tai, ką matote viešumoje, yra tik nedidelė viso mano darbo dalis. Ne visos istorijos yra žinomos ir skambios kaip Kručinskų atveju. Žmonės klausia, kodėl Mindaugas Puidokas turėjo imtis, pavyzdžiui, Kručinskų istorijos?
Ne aš pasirenku tuos, kurie kreipiasi į mane pagalbos. Kručinskų atveju - jie priklauso Aleksoto seniūnijai. Aš esu išrinktas Aleksoto - Vilijampolės apygardoje kaip vienmandatininkas Seimo narys ir mano pareiga yra visais tos apygardos gyventojais rūpintis, jeigu jie kreipiasi į mane ir aš galiu jiems teisiškai padėti. Naujausioje istorijoje dėl tarptautinio įvaikinimo, vėlgi - Arūno Leščiausko visa šeima yra registruota Vilijampolėje. Tai mano apygarda. Žmonės kreipiasi su savo bėdomis, aš stengiuosi jiems padėti. Vieniems padėti pavyksta, kitiems nepavyksta.
Iki darbo Seime aš dirbau mokslinį darbą, todėl man svarbu matyti platesnį vaizdą. Nelaimingose istorijose daugeliu atveju aš matau sistemines valstybės problemas. Stengiuosi, siekiu, kad būtų keičiama visa įstatyminė bazė, nes problemos, su kuriomis susidūrė Kručinskai, Evelina Geležiūnienė, Arūnas (A. Leščinsko - aut. pastaba) , kurio sesę norima įvaikinti į Naująją Zelandiją - tai yra tik maža dalelė tų bėdų, su kuriomis susiduria Lietuvos šeimos. Tokios bėdos atsitinka daugelyje šeimų ir jos negauna tinkamos pagalbos. Manau, kad reikia kalbėti apie tai garsiai, nes Lietuva privalo rūpintis savo šeimomis, savo vaikais.
Su kokiomis problemomis dar susiduria Lietuvos šeimos ir kaip jas galima būtų spręsti? Paimkime, pavyzdžiui, Lietuvos globos namų auklėtinį. 18 metų jis išeina iš tos sistemos, bet išeina beveik nuogas plikas su keliais tūkstančiais eurų. Jis neturi jokios tęstinės priežiūros arba pagalbos, turi pats susikurti savo gerbūvį. Tą pavyksta padaryti tikrai ne visiems. Daugelis įklimpsta į nusikalstamumo liūną. Tame aš visų pirma matau ne tų žmonių, o valstybės kaltę, nes ji nepasirūpino savo žmonėmis. 18-metis yra jau pilnametis, tačiau kai jis neturi tėvų, jam labai sudėtinga. Jis yra visai nelygiose konkurencinėse pozicijose su kitais žmonėmis.
Aš manau, kad reikalinga kardinali pertvarka vaiko teisių tarnyboje. Tokia, kokia ji yra dabar, tik dėl atskirų žmonių, kurie yra geri savo širdimi, nuveikia kažką gero. Bet jos vadovai, tokie kaip dabartinė vadovė Lina Jakavonienė, tokie, kaip buvusi Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Daiva Porutienė, tai tie žmonės, kurie laikosi įstatymo raidės, jie nemato žmogaus, nemato vaiko, nejaučia ir nesupranta šeimų skausmo. Tokie žmonės, manau, negali vadovauti tarnyboms, turinčioms ginti ir saugoti vaikus.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba turi būti performuota, ir turi tarnauti vaikams, šeimoms, žmonėms. Jos atskaitos taškas yra ne būti represiniu aparatu, kuris baugina grasina. Gal pastebėjote straipsnį, kuriame aprašoma situacija, kaip močiutė drausmina trejų ar ketverių metų anūką, kai jis nukrenta į sniegą: „Jeigu nesistosi ir neklausysi, paskambinsiu į vaiko teisių tarnybą“.
Vaikas iš karto atsistoja ir davęs močiutei ranką ramiai žingsniuoja toliau. Akivaizdu, kad šiuo metu valstybėje yra nenormali situacija. Ji susiklostė taip, nes nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei pačios tarnybos nenori pripažinti savo klaidų. Lietuvoje yra normalu dangstyti savo klaidas, meluoti, bandyti apgauti visuomenę, pateikiant klaidinančius arba skirtingus duomenis apie tą pačią situaciją. Žmonės pasimeta ir nebežino, kaip vertinti reiškinius, nesupranta, kurioje pusėje tiesa, o kur akivaizdus melas. Ir tai laibai pavojinga, nes toks elgesys būdingas ne demokratinėms, o totalitarinio rėžimo šalims.
Gerbiamas Mindaugai, kadangi prasidėjo naujieji 2019 metai, ko norėtumėte šiems metams palinkėti sau pačiam, apie ką svajojate? Sau pačiam gal nieko nelinkėsiu (juokiasi). Esu paprastas žmogus, toks, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių. Labai myliu žmoną, vaikus. Didžiausia svajonė, kad mūsų žmonės būtų aktyvūs.
Jeigu žmonės nebus aktyvūs, negalėsime nieko pakeisti. Tuo tarpu, jeigu žmonės bus aktyvūs, jeigu jie patikės, kad mūsų valstybė dar gyva ir galima joje susikurti geras gyvenimo sąlygas, tai gal kažkas ir pasikeis. Jeigu ne, tai nieko nebus ir man teks pripažinti pralaimėjimą, ko tikrai nenorėčiau, o mūsų valstybei teks pripažinti, kad per tuos 30 metų nesukūrėme tokios šalies, kurioje būtų gera gyventi.
Ši mano svajonė vis dar gyva, ir su žmonių pagalba aš tikiuosi, kad ją bus galima įgyvendinti. Tačiau be rankų, kojų, galvų, t. y. tų žmonių, kurie būtų aktyvūs ir norėtų ne žodžiais, bet realiais, kad ir mažais darbeliais prisidėti, tai yra neįmanoma. Kažką pasiekti įmanoma tik darniai, vieningai veikiant ir darant, kuriant. Tik tada sistema ima keistis, tik tada pati valstybė reaguoja iš vidaus. O jei žmonės netiki, jeigu jie yra nusivylę ir renkasi pasyvų protestą bei emigraciją, tada natūralu, kad sistema laimi. Linkiu, kad laimėtume mes visi.
Ačiū už pokalbį. Skaitytojams priminsime, kad apklausoje buvo siūloma rinktis iš 22 pretendentų. Antrasis šioje mobilioje apklausoje - Seimo narys, kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Naglis Puteikis. Jis, kaip ir laimėtojas Mindaugas Puidokas, aktyviai prisidėjo ginant šeimų ir vaikų interesus, aktyviai palaikė mokytojus jų streiko metu, rūpinosi Klaipėdos mieto ekologija.
Trečią vietą apklausoje užėmė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos seniūnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Nežiūrint į dažną opozicijos kritiką ir ne visuomet pagrįstus kaltinimus, R. Karbauskis 2018 metais sėkmingai tęsė pradėtų reformų įgyvendinimą ir rinkiminių pažadų vykdymą, ne kalbomis, o darbais rodydamas teigiamą pavyzdį savo rinkėjams.
Ketvirta apklausoje - žurnalistė, publicistinių laidų vedėja Rūta Janutienė, aktyviai pasisakanti už miškų išsaugojimą, prieš institucinį smurtą. Penkta ir šešta vietomis dalijasi Seimo narys, Sveikuolių Sąjungos garbės prezidentas Dainius Kepenis ir kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Arvydas Juozaitis.
Labai įdomi septinta pozicija, kurioje vienodą balsų skaičių surinkę atsidūrė mažai viešumoje matomas psichoterapeutas, knygos „Totali Blaivybė ar Totali Kontrolė“ autorius, Sąjungos „Vardan Šeimos“ Tarybos narys Marius Gabrilavičius ir Seimo narė, priklausanti TS-LKD, kandidatė į Lietuvos Respublikos Prezidentus Ingrida Šimonytė.
Toliau mažėjančio balsų skaičiaus tvarka išsidėstė: Saulius Skvernelis, Gabrielius Landsbergis, Vytautas Radžvilas, Andrius Tapinas, Dalia Grybauskaitė, Visvaldas Matijošaitis, Aurelijus Veryga, Rolandas Paksas, Vytautas Bakas, Agnė Širinskienė, Remigijus Šimašius, Viktoras Pranckietis, Gitanas Nausėda. O mažiausiai balsų gavo Seimo narė, inicijavusi „Matuko reformą“ Dovilė Šakalienė. Ačiū visiems, dalyvavusiems apklausoje.
Rotary klubas: humanitarinė pagalba ir etiniai pagrindai
Lietuvoje pirmasis Rotary klubas įkurtas 1934 metais Kaune. Po gero pusmečio Rotušėje jam buvo įteikta pripažinimo chartija. Vakar Europos restorane buvo surengta Rotary klubo paminėjimo šventė, kurioje dalyvavo šio klubo garbės narys Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
Rotary yra pasaulinė organizacija, vienijanti įvairių profesijų specialistus, verslininkus, užsibrėžusius tikslą - teikti humanitarinę pagalbą, diegti visuomenėje aukštus profesinius, etinius pagrindus, siekti taikos bei geros valios įtvirtinimo visame pasaulyje.
Šis judėjimas 1905 metais įsikūrė Čikagoje ir netrukus pasklido visame pasaulyje. Sovietų invazija į Lietuvą buvo išblaškiusi šį judėjimą, 1940-ųjų spalį jis nustojo egzistavęs. Atgavus nepriklausomybę, 1993 metais gruodžio 12 d. atsikūrusiam Kauno Rotary klubui buvo iš naujo įteikta klubo chartija.
Šiuo metu jis vienija 62 įvairių profesijų žmones, tarp kurių 4 garbės nariai - šalies Prezidentas V.Adamkus, Kauno technologijos universiteto profesorius S.Masiokas, žymus buriuotojas I.Miniotas ir buvęs Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas danas Karstenas Lethas.
Per savo veiklos metus Kauno Rotary kubas įgyvendino nemažai miestui labai naudingų projektų: Romainių tuberkuliozės, Apskrities ligoninėms dovanojo bronchoskopų, vandens procedūrų įrenginius - lopšeliui darželiui Kurpelė, įrengė keramikos kabinetą sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje Viltis, padedant švedams įkūrė Dainavos ir Palemono jaunimo klubus, šeimos konsultacijos tarnybą ir kt.
Šiuo metu dirbama prie naujų projektų, žadama Kauno ligoninėms padėti įsigyti medicininės aparatūros, skirtos gydyti vaikus nuo vėžio ir kvėpavimo funkcijų sutrikimų.
Testamentas visuomenės naudai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, testatorius gali palikti turtą visuomenei naudingam tikslui:
- Testatorius visą savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.
- Tokio turto įpėdiniu gali būti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus įsteigtas vykdant testatoriaus valią.
- Jeigu visuomenės poreikis, kuriam buvo skirtas turtas, pasibaigė arba turto negalima panaudoti testamente nurodytam tikslui ir nėra testatoriaus nurodymų, ką tokiu atveju daryti su turtu, tokio turto tolesnio panaudojimo klausimą sprendžia palikimo atsiradimo vietos teismas.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas (KBK) apie žmogaus vaidmenį
Katalikų Bažnyčios Katekizmas taip pat pabrėžia žmogaus atsakomybę ir galimybes būti naudingam pasauliui:
- KBK 106: Šventųjų knygų autoriai - žmonės yra Dievo įkvėpti. Dievas pasirinko žmones, kurie, būdami įrankiai, naudojosi savo sugebėjimais bei jėgomis, kad, Dievui veikiant juose ir per juos, kaip tikri autoriai užrašytų visa ir tik tai, ko jis norėjo.
- KBK 373: Dievo sumanymu vyras ir moteris pašaukti valdyti žemę kaip Dievo paskirti „valdytojai“. Toks išaukštinimas neturi virsti savivališku ir ardomuoju valdymu. Pagal Dievo, kuris „myli visa, kas yra“ (Išm 11, 24), paveikslą vyras ir moteris yra pašaukti būti dieviškosios apvaizdos kitų kūrinių atžvilgiu dalininkais. Todėl jiems tenka atsakomybė už Dievo jiems pavestą pasaulį.
- KBK 1954: Žmogus yra Kūrėjo išminties ir gerumo dalininkas. Kūrėjas jam suteikė galią tvarkyti savo veiksmus ir gebėjimą valdyti save siekiant tiesos ir gėrio. Prigimtinis įstatymas yra įrašytas ir tarytum įrėžtas kiekvieno žmogaus sieloje, nes tai yra žmogaus protas, įsakantis daryti gera ir draudžiantis nusidėti. Tačiau toks žmogaus proto nurodymas neturėtų įstatymo galios, jei juo neprabiltų ir savęs neatskleistų aukštesnis protas, kuriam turi paklusti mūsų dvasia ir mūsų laisvė.
- KBK 2427: Žmogaus darbas yra pagal Dievo paveikslą sukurtų žmonių tiesioginė veikla; jie yra pašaukti, valdydami žemę, visi drauge ir vieni dėl kitų tęsti kūrimo darbą. Tad darbas yra pareiga: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tes 3, 10). Darbu pagerbiamos Kūrėjo dovanos ir gauti talentai. Darbas gali būti atperkantis. Pakeldamas darbo naštą ir susivienijęs su Jėzumi, Nazareto amatininku ir Golgotos kalno nukryžiuotuoju, žmogus tam tikra prasme bendradarbiauja su Dievo Sūnumi Jo Atpirkimo darbe. Nešdamas kasdienį darbo, kuriam jis pašauktas, kryžių, žmogus pasirodo esąs Kristaus mokinys. Darbas gali būti pašventinimo priemonė ir žemiškosios tikrovės gaivinimas Kristaus Dvasia.
- KBK 2738: Maldos apreiškimas išganymo ekonomijoje mus moko, kad tikėjimas remiasi Dievo veikimu istorijoje. Sūnišką pasitikėjimą žadina Jo įstabiausia veikla: Jo Sūnaus kančia ir prisikėlimas. Krikščioniškoji malda yra bendradarbiavimas su Dievo apvaizda, su Jo meilės planu žmonių labui.
- KBK 618: Kryžiaus mirtis yra vienkartinė Kristaus auka; Kristus - „vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas“. Tačiau kadangi Jo dieviškasis Asmuo „įsikūnijimu tarsi susijungė su kiekvienu žmogumi“, „visiems suteikia galimybę vien Dievui žinomu būdu susijungti su šiuo Velykų slėpiniu.“. Jis kviečia savo mokinius pasiimti savo kryžių ir sekti Juo, nes ir Jis kentėjo už mus palikdamas mums pavyzdį, kad eitume Jo pėdomis. Jis iš tikro nori į savo atperkamąją auką įtraukti tuos, kuriems pirmiausia ji skirta. Be kryžiaus nėra kitų laiptų, kuriais galėtume įkopti į dangų.
- KBK 1505: Daugelio kančių sujaudintas, Kristus ne tik leidžia ligoniams Jį paliesti, bet ir prisiima jų vargus: „Jis pasiėmė mūsų negales, sau užsikrovė mūsų ligas“ (Mt 8, 17). Tačiau visų ligonių Jis neišgydė. Jo pagydymai buvo ženklai, kad ateina Dievo karalystė; jie skelbė daug tikresnį pagydymą - Jo Velykų pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Ant kryžiaus Kristus prisiėmė visą blogio naštą ir panaikino „pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29), kurios vienas padarinių yra liga. Savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus Kristus suteikė kančiai naują prasmę: dabar ji gali padaryti mus panašius į Jį ir suvienyti su Jo atperkamąja kančia.
Kaip galime būti naudingi visuomenei:
Štai keletas būdų, kaip galime prisidėti prie visuomenės gerovės:- Savanorystė: Skirkite savo laiką ir energiją padėdami organizacijoms, kurios rūpinasi bendruomenės problemomis.
- Dalyvavimas bendruomenės veikloje: Dalyvaukite vietos renginiuose, susirinkimuose ir iniciatyvose.
- Parama: Aukokite pinigus ar daiktus labdaros organizacijoms.
- Pilietiškumas: Būkite informuoti apie aktualijas, balsuokite rinkimuose ir dalyvaukite politiniame gyvenime.
- Geranoriškumas: Būkite malonūs ir pagarbūs kitiems, padėkite tiems, kuriems reikia pagalbos.
- Profesionalumas: Sąžiningai ir atsakingai atlikite savo darbą, prisidėdami prie ekonomikos ir visuomenės gerovės.
| Būdas būti naudingam | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Savanorystė | Darbas labdaros organizacijose, pagalba seneliams, dalyvavimas aplinkosaugos akcijose |
| Dalyvavimas bendruomenės veikloje | Dalyvavimas vietos renginiuose, pagalba organizuojant šventes, dalyvavimas bendruomenės susirinkimuose |
| Parama | Aukojimas labdaros organizacijoms, daiktų dovanojimas nepasiturintiems, parama kultūros ir meno projektams |
| Pilietiškumas | Balsavimas rinkimuose, dalyvavimas politinėse diskusijose, domėjimasis šalies ir pasaulio aktualijomis |
| Geranoriškumas | Pagalba kaimynams, mandagus elgesys su nepažįstamaisiais, pagalba tiems, kuriems reikia pagalbos |
| Profesionalumas | Sąžiningas ir atsakingas darbas, mokymasis ir tobulėjimas, etiško verslo principų laikymasis |