Šiandien Lietuvoje mažos parduotuvės susiduria su daugybe iššūkių, pradedant didele konkurencija ir baigiant didėjančiomis energijos kainomis. Aptarsime, kaip valdžios siūlomos priemonės, tokios kaip vaučeriai, gali paveikti šią situaciją, ir kokios yra realios galimybės mažinti kainas regionuose.
Kaimo parduotuvė Lietuvoje
Dominuojantys Žaidėjai Rinkoje
Pagrindinė Lietuvos problema - šalyje dominuoja trys didžiausi žaidėjai prekybos, maisto gamybos, pieno ir alkoholio srityse. Didieji pieno perdirbėjai kelia skirtingas sąlygas mažiems prekybininkams nei didiesiems tinklams. Todėl turėtų būti sumažinta dominavimo kartelė įstatymais - didesnė kontrolė, tada atsirastų ir daugiau žaidėjų rinkoje.
Nebijokime to - didieji turėtų perleisti kai kurias parduotuves kitiems, kad atsirastų daugiau konkurencijos. Konkurencijos taryba mėgino priversti „Rimi“ ir „Iki“ parduoti dalį parduotuvių, kai tinklai bandė jungtis, tačiau viskas baigėsi nesėkme.
Yra ir daugiau tinklų, kurie galėtų užimti tas vietas - ne tik „Aibė“ ar „Lietkoopsąjunga“, bet ir „Grūstė“, „Kubas“ - tai mažieji tinklai, kurie, jei leistų plėtrą, galėtų padidinti konkurenciją. Yra žaidėjų, kurie šiandien, jei ir nėra tokie ryškūs rinkoje, bet galėtų būti didesni. O gal ir „Biedronka“ ateitų?
Valdžios Priemonės ir Kvietimai Naujiems Žaidėjams
Premjero laiškai-kvietimai ateiti naujiems žaidėjams? Tai pakviesti galima bet ką, visus galime kviesti. Bet jie ateis tada, kai rinkoje bus palankios sąlygos, o kai nežinai, kas bus po metų, tai tie kvietimai tiek ir naudos turi. Žiūrėkit, kiek metų „Lidl“ ėjo į Lietuvą, koks tai didelis parengiamasis darbas.
Kainų Kryptis Kaimo Parduotuvėse
Jei ne kooperacija, būtų labai sunku. Galėtum savo pardavimus modeliuoti tik skelbdamas akcijas, tačiau, kaip žinia, visose parduotuvėse mažėja akcinių prekių. Apskritai, tikimybė, kad maža parduotuvė gali turėti geresnes kainas - labai menka. Netgi kooperuojantis su kitais, kai ateini derėtis - vis tiek negali tikėtis tokių sąlygų, kurias turi trys didieji prekybos žaidėjai. Mums iš esmės tiekėjai diktuoja kainas. Ne mes nustatinėjame kainas, ne mes diktuojame sąlygas.
Tad tik pavieniai atvejai gali būti, kai kainos mažose parduotuvėse yra žemesnės nei didžiuosiuose tinkluose. Kiekvienas elgiasi savaip, jei yra šalia „Maxima“ - vienokios kainos, kai nėra - kitokios. Jei netoli ūkininko parduotuvė - irgi savaip reaguoja.
Kaimo parduotuvė Lietuvoje
Vietos Ūkininkų Rėmimas
Mintis gal ir gera, bet kas atsitiktų? Tada ūkininkai pradėtų diktuoti savo sąlygas mažai parduotuvei tuo atveju, jei būtų dirbama tik su juo. Be to, neaišku ir kaip dėl stabilumo, manau, ūkininkas pakeltų kainas, ir į tai reaguotų maža parduotuvė. Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Šventinis kaimo parduotuvių gyvenimas Mažai tikėtina, kad tai galėtų sumažinti kainas, kurios iš esmės priklauso nuo gamintojo ir tiekėjo.
Antkainis turi padengti sąnaudas, o jei gerai sekasi, šiek tiek turi likti ir parduotuvei. Galiu pasakyti, kad jei parduotuvei per mėnesį lieka du šimtai eurų uždarbio, tai jau geras pasiekimas.
Kainų Kryptis Kitais Metais
Nuo kitų metų, kaip girdime, brangs nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra - 30-40 procentų. Paskaičiavome, kokį poveikį tai daro mažai parduotuvei. Per mėnesį išlaidos elektrai padidės apie 140 eurų, taigi iš esmės suvalgys beveik visą pelną.
Taigi kaip gali kristi kainos, kai taip brangs elektra? Vidutinis antkainis yra 20 procentų, priklausomai nuo prekės, tad vien tik elektros brangimas tai kainuos. Dabar 15 dienų turi dirbti, jei nori pasidengti darbuotojų atlyginimus. O kur dar buhalterinės programos, taros priėmimo kaštai. Tad nematau priežasčių, kodėl kainos kitais metais neturėtų didėti. Vidinių resursų mažoje parduotuvėje nėra, tad nebus kito kelio kaip tik branginti prekes. Bet nematau tame nieko bloga - problema yra žmonių mažos pajamos.
Elektros kainas nustato birža, tačiau kažkodėl Danijoje elektra pigesnė nei Lietuvoje. Ne tik ten, bet ir Estijoje. Neturiu atsakymų į klausimus, tačiau už elektrą mokame brangiausiai ir kaina tik didės.
Vaučerių Pasiūlymas
Apie tai per mažai turiu informacijos. Didieji tinklai yra perėmę pašalpų administravimą per mokėjimo korteles, kitaip tariant, pašalpos pervedamos į kortelę, kuria gali apsipirkti kuriame nors tinkle. O galvoti, kad vaučeriai padidins mažų parduotuvių apyvartą, na, sparčiu žingsniu grįžtame į sovietinius laikus, kai tokie dalykai būdavo. Mažoms parduotuvėms didžiausia pagalba būtų biurokratinių ribojimų mažinimas.
Pavyzdžiui, dabar diegiama tabako atsekamumo sistema - mūsų akimis, ji nėra reikalinga. Bet dabar kiekvieną pakelį pardavėjas turės iš anksto skenuoti priimdamas prekes. Kodėl neužtenka tik banderolių? Prekybininkui užkraunama papildoma našta. Kitas pavyzdys - privalomas taros priėmimas kaimo parduotuvėse. Kam jų reikia kiekvienoje mažoje parduotuvėje, kai gali į didesnę nunešti? Nes prekybininkams tai irgi papildomai kainuoja ir net sąnaudų nepadengia.
Kova su Kainų Didinimu
Manau, kad einama ne iš tos pusės. Konkurenciją gali padidinti dominavimo ribos sumažinimas - didžiuosius prekybos tinklus priversti susimažinti rinkos dalį iki tam tikros ribos, o į tas parduotuves ateitų kiti mažieji tinklai. Pagaliau, vis užmirštamas PVM klausimas - latviai sumažino jį užaugintiems vaisiams ir daržovėms, ir padidėjo apyvarta iškart, nes neapsimoka turguje prekiauti, kai PVM tik 5 procentai - parduotuvės gali pasiūlyti gerą kainą.
Jei sumažėtų PVM mėsai, manau, kad iš šešėlinės prekybos šis produktas persikeltų į parduotuves.
Tiekėjų ir Prekybininkų Sutartys
Tokie metodai neveikia. Valdžiai atsirado noras padaryti vienodas sutartis, bet tai nebus sutartis. Nors čia kalbama apie didžiuosius, bet pats principas - kištis į sutarčių sudarymą yra grįžimas į ribojimus. Be to, sutartys gali būti palenktos tiekėjų naudai.
Tai būtų dar viena klaida. Jūs pagalvokite - kaip mažam, naujam gamintojui patekti į didžiuosius tinklus? Kaip sudominti juos savo produkcija, jei ir taip yra konkurentų? Reklamai pinigų neturi ir šiaip naujokui labai sunku patekti. Tad tokiu atveju gelbsti lentynos mokestis, už kurį tu patenki į tą lentyną ir gali planuoti savo plėtrą. Prekybininko nepriversi priimti tą prekę.
Kaimo parduotuvė Lietuvoje
Pagrindiniai Iššūkiai ir Galimi Sprendimai
Apibendrinant, mažos parduotuvės Lietuvoje susiduria su šiais pagrindiniais iššūkiais:
- Didelė konkurencija su dominuojančiais prekybos tinklais.
- Tiekėjų diktuojamos kainos.
- Didėjančios energijos kainos.
- Biurokratiniai ribojimai.
Galimi sprendimai:
- Sumažinti dominavimo kartelę, kad atsirastų daugiau žaidėjų rinkoje.
- Mažinti biurokratinius ribojimus mažoms parduotuvėms.
- Svarstyti PVM mažinimą pagrindiniams maisto produktams.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius iššūkius ir galimus sprendimus:
| Iššūkis | Galimas Sprendimas |
|---|---|
| Didelė konkurencija | Sumažinti dominavimo kartelę |
| Tiekėjų diktuojamos kainos | Stiprinti kooperaciją |
| Didėjančios energijos kainos | Energetikos reguliavimo peržiūra |
| Biurokratiniai ribojimai | Mažinti biurokratinius ribojimus |
| PVM klausimas | Svarstyti PVM mažinimą |