Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdyje ir valioje: būtent čia - tikrosios jo garbės pamatas. Oriumas yra viena iš svarbiausių dvasinių vertybių, kuri suteikia pradžią žmogaus vidinio pasaulio tobulėjimui.
Ši paprasta, bet gili koncepcija turi tris elementus. Pirma, kiekvienas žmonijos šeimos narys yra vertingas; niekas negali būti atstumtas, ignoruojamas ar skriaudžiamas, su juo negali būti netinkamai elgiamasi, tarsi jo žmogiškumas nieko nereikštų. Antra, kiekvieno žmogaus vertė yra lygi kiekvieno kito žmogaus vertei. Nė vieno žmogaus gyvybė nėra svarbesnė už kito gyvybę.
Kas yra orumas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė teigia, kad žmogaus orumas reiškia mintį, kad kiekvienas yra įgimtai lygus savo vertei. Anot jos, žmogaus orumas reiškia mintį, kad kiekvienas yra įgimtai lygus savo vertei.
„Prigimtiniam orumui atsiskleisti reikalingas pripažinimas ir pastiprinantis bendruomenės, visuomenės įvertinimas. Visi žmonės turėtų (bet negali) būti traktuojami vienodai pagarbiai, ir kiekvienas iš mūsų turėtume rimtai žiūrėti į šį įsipareigojimą, o ne kaip į kažką, ko galime atsisakyti“, - sako prof. V. Žydžiūnaitė.
Kodėl svarbu būti oriam?
Akivaizdu: orumas yra viena iš svarbiausių dvasinių vertybių,kuri suteikia pradžią žmogaus vidinio pasaulio tobulėjimui. Juk tik kilnus žmogus ,darydamas gerą, skatina kitus elgtis taip pat.
Žmogus oriai elgiasi tik tada, kai tai naudinga būna jam. Tačiau turime džiaugtis, kad vis dėlto dar yra likę dorų, neabejingų kitiem žmonių, nes tik orūs žmonės tobulina visuomenę ir jos vertybes.
Oriumas švietimo srityje
Švietimo srityje dažnai pamirštama, kad kiekvienas vaikas, mokytojas, bendruomenės narys turi vertę vien todėl, kad yra žmogus - ne todėl, kad pelnė pagarbą pasiekimais ar pažymiais. Jei švietimo sistema riboja galimybes reikštis, būti išgirstam, kurti santykį, žmogaus orumas tampa pažeidžiamas.
„Švietimo siekinys, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, religingumo ir tikėjimo, socialinio, finansinio ir / ar sveikatos statuso, mokymosi poreikių, patirtų klestintį orumą, išlieka bene svarbiausias švietimo strategavimo ir įgyvendinimo vektorius“, - sako prof. V. Žydžiūnaitė.
Mokytojo orumas
Kalbant apie ugdymą dažniausiai kalbame apie vaiką, bet pamirštame mokytoją. O mokytojas, kuris nepatiria pagarbos ar emocinio saugumo, neturi vidinių išteklių puoselėti kitų orumo. „Tai, kas mes esame kaip švietimo bendruomenės nariai, susiję su žmonėmis ir tuo, kuo mus laiko mūsų visuomenės. Negalime būti orūs švietime be klestinčio orumo.
Mokytojas pirmiausia turi jaustis pagarbiai žmonių - mokinių, tėvų, kolegų - atžvilgiu, įvertintas ir suprastas. Kaip pastebi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė, neretai mokykloje skamba ir užgauliojimai, ir keiksmų lydimi komentarai. Dažnai su mokytoju ginčijamasi, o ne ieškoma sprendimų, kaip išgirsti.
Mokytojas turi galėti priimti sprendimus ir keisti. Jis negali būti „išmatuotas“ sistemos, kuri orientuota į rezultatą, negali būti išmatuota jo erudicija ar intelektualumas. Ir šiuo atveju reikia pagarbos bei supratimo. Mokytojai - žmonės, kurie, be išankstinių nuostatų, laisvi rinktis, kaip tobulėti ir kaip leisti atsiskleisti vaikams. Jie keičia gyvenimą.
Mokytojas, be jau aptartų bendražmogiškų aspektų, negali būti bauginamas ar menkinamas, negali patirti priešiškumo, žeminimo, neetiško elgesio, agresijos, užgaulumo, įžeidaus elgesio ar veiksmų, o tokio mūsų visuomenėje šiandien - dar apstu. Net jei kartais neprisimename, ką sako teisė, leiskime mokytojui būti oriam savo supratimu, palaikymu ir jau minėtu atlaidumu laisvei rinktis. Nekomentuokime tuščiai, nepasvėrę, pasitikėkime juo ir jo pasirinkimais. Atsižvelkime į mokytoją - žmogų.
Teisingumas švietime
Pasak V. Žydžiūnaitės, žmogaus orumą švietimo srityje rodo ir tai, kiek jis turi realių galimybių tapti tuo, kuo nori būti. „Švietimo sistemos turėtų siekti išplėsti tiek gebėjimus, tiek jų pasiekimą, t. y. funkcionavimą, apimantį veiklą ir būsenas, kurios sudaro žmonių gerovę - gerus santykius, psichinę gerovę, gebėjimą įgyti kritinių žinių“, - akcentuoja ji. Gebėjimai klesti ten, kur šalinamos socialinės, ekonominės ar emocinės kliūtys. Teisingumas švietime - tai ne visiems vienodai, o kiekvienam pagal galimybių atskleidimą.
Dėl orumo švietime negali būti atsakingi tik mokytojai, vadovai ar šeima. „Orumo nuostata švietime reikalauja, kad kiekvienas iš mūsų turėtų pagrindinę pareigą elgtis vienas su kitu tinkamai ir moraliai stiprinant santykių elementus, atitinkančius vidinį ir priskiriamą orumą bei klestintį orumą, integruojant bendruomenės svarbą.
Kaip išlikti oriam? Valerijaus Albisetti patarimai
Valerijus Albisetis yra italų psichoanalitikas ir personalistinės psichoterapijos kūrėjas. Toliau pateikiame keletą šio autoriaus minties santraukų asmenybės tobulėjimo ir brandos tema:
- Gyventi sveikai, psichologine prasme, tai kurti planus, o ypač - užsibrėžti tikslus ir mėginti jų siekti su savo netobulumais ir savo jėgomis. Tik taip galima sąmoningai suvokti, kaip gyventi.
- Paleisti tėvus. Vaikai, ypač pasiekę tam tikrą amžių, savo troškimų neturi planuoti ar savo poreikius mėginti tenkinti pasinaudodami tėvais.
- Kai ateitis tau kelia nerimą, imk veikti! Veikla, pasinėrimas į tikrovę, į dabarties akimirką yra tinkamiausia ateities baimės terapija.
- Nepriklausomybė. Svarbu yra būti nepriklausomiems, savarankiškiems ir nejausti kitų žmonių paramos poreikio.
- Lygybė. Kitus reikia vertinti taip, kaip esame įpratę vertinti save pačius. Juk akivaizdu, kad jeigu žmogus nevertina savęs, tai su kitu nesugebės elgtis taip, kaip tai darytų save vertindamas. Jis jį arba užsipuls, arba išsigąs, o paskui savo širdyje arba šiam už akių kaip bailys jo nekęs.
- Pagarba. Kas negerbia savęs, negali mylėti. Meilė - tai kažkas stipraus, tai jėga. Švelnumu išreikšta jėga. Mylėti kitus reiškia leisti pasijusti „naudingiems“.
- Priimti klaidas. Klysti yra žmogiška, gyvybiška, tai būdinga gyviems žmonėms, bet laikytis tų klaidų yra pragariška, mirtina. Mes turime sutikti su mintimi, kad galime klysti. Neturime manyti esą tobuli. Tobulumas - tai egoizmas, smulkmeniškumas, narcisizmas. Būti žmogumi reiškia būti netobulu. Trokštame augti kaip tik todėl, kad esame netobuli.
- Autentiškumas. Atmink, kad drąsa būti savimi apsimoka, o baimė būti kitokiam galiausiai sužlugdo.
- Nesivaikyti normų. Visiškai normalių žmonių nėra.
- Lankstumas. Sveikas žmogus yra tas, kuris geba adekvačiai prisitaikyti prie aplinkos. Juk žinome, kad tikrovė nepaliaujamai kinta, tad žmogaus asmenybė prie tų nuolatinių pokyčių turi prisitaikyti.
- Gyvenimo prasmė.
- Savęs pažinimas.
Pasak VDI atstovės L. Mironovienės, už tinkamą darbo aplinkos sukūrimą atsakingas darbdavys. Būtent jis turi imtis visų būtinų priemonių ir užtikrinti, kad darbuotojai savo darbo vietoje būtų saugūs ne tik fiziškai, bet ir emociškai. VDI gaunami skundai rodo, jog mokytojai yra psichologiškai (emociškai) veikiami ne tik vaikų ir tėvų, bet ir savo bendradarbių bei vadovų, kurie sąmoningai jų atžvilgiu taiko psichologinį smurtą. Mokytojui, kad jis galėtų tinkamai dirbti ir ugdyti, pirmiausia turi būti sukurta tokia darbo ir mokymo aplinka, kokią apibrėžia ir pripažinti teisiniai reglamentai, kurių svarbiausias - LR darbo kodeksas.
Oriu žmogumi būti ne visada yra lengva. Orumas yra viena iš žmogaus vidinio pasaulio tobulėjimo dalių, tačiau kiekvienam individui jis yra savaip sunkus ar lengvas. Juk ne visiems pavyksta atrasti vidinę pagarbą sau. Kartais mes, atsidūrę kritinėse situacijose, pamirštame, jog svarbiausia yra išlikti oriam, kad ir kokios aplinkybės bebūtų. Tačiau to pamiršti negalime ir turime bandyti kovoti su savimi.
Apibendrinant
„Švietimas yra ne tik žinių suteikimas, jis neatlieka žmogaus auginimo funkcijos. „Švietimo siekinys, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, religingumo ir tikėjimo, socialinio, finansinio ir / ar sveikatos statuso, mokymosi poreikių, patirtų klestintį orumą, išlieka bene svarbiausias švietimo strategavimo ir įgyvendinimo vektorius“, - sako prof. V. Žydžiūnaitė.