Kaip būti pastebėtam visuomenėje: psichologiniai aspektai ir praktiniai patarimai

Savižudybė visada yra sudėtingas ir kompleksinis reiškinys, kurį lemia daugelio įvairių veiksnių, įvykių visuma. Lietuvoje mūsų tiek nedaug, o kasmet nusižudo 1000 žmonių. Daugeliui žmonių mintys apie savižudybę kelia sumaištį: nors ir nori numirti, tuo pačiu metu nori rasti išeitį iš sunkios situacijos.

Viena iš kliūčių, trukdančių pastebėti savižudybės riziką ir suteikti reikiamą pagalbą, - klaidingi įsitikinimai apie savižudybes, arba kitaip tariant, mitai. Šie klaidingi įsitikinimai yra plačiai paplitę tikriausiai dėl kelių priežasčių. Pirma, kiekviename mite visuomet yra dalelė tiesos, nors didžiąja dalimi jie klaidingi. Antra, tokie mitai padeda mums apsisaugoti nuo savo baimių. Pavyzdžiui, jeigu aš galvoju, kad tie, kurie daug kalba apie savižudybę, iš tikrųjų nenusižudo, man ramiau.

Apibendrinę pokalbių metu gautą informaciją psichologai išskyrė 13 požymių, kurie padidina savižudybės riziką. Šių požymių žinojimas nesumažina savižudybės galimybės.

Mitai ir faktai apie savižudybę

Mitas: Jei žmogus kalba apie savižudybę - tik nori atkreipti dėmesį.

Faktas: Jei žmogus kalba apie savižudybę - rimtas ženklas, kad jis gali tai padaryti, ir jo nereikėtų ignoruoti. Net jeigu atrodo, kad jis tuo manipuliuoja. Svarbu sužinoti, kodėl jis renkasi tokį būdą atkreipti į save dėmesį, kai yra kitokių būdų būti pastebėtam. Reikia ne patarinėti, o išklausyti, pabandyti suprasti, nenureikšminti problemų („viskas bus gerai“). Svarbu ir neprisiimti atsakomybės už kito žmogaus sprendimus - kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba, tačiau nelaikyti visko paslaptyje, pasitelkti į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitikima.

Mitas: Jei žmogus nori nusižudyti, dar nereiškia, kad jis nenori gyventi.

Faktas: Atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad dauguma mėginančiųjų nusižudyti nenori mirti. Psichiatras D. Pūras, remdamasis praktinio darbo patirtimi, teigia: „Žmogaus savižudybė aplipdoma pseudofilosofinėmis teorijomis - neva jis pats taip nusprendė. Kai kurie filosofai tiki, kad žmogus pats sprendžia - gyventi ar ne. Galbūt nekiltų diskusijų, jeigu mes nežinotume vieno paprasto dalyko: jeigu pavyksta išgelbėti savižudį, kitą dieną jis nebenori žudytis.

Mitas: Kalbėti apie savižudybę yra blogai.

Faktas: Tiesus klausimas apie savižudybę ir atviras pokalbis gali tik padėti. Žodžio „savižudybė“ negalima įvilkti į stilingus rėmus ar kalbėti lakoniškai, užuolankomis: apie norą pasitraukti, išeiti. Problemą galima spręsti, kai ji įvardijama tiksliu, nors ir nemaloniu, klausimu.

Mitas: Žmonės, ketinantys nusižudyti, nepraneša apie tai.

Faktas: Dažniausiai žmonės praneša apie savo ketinimus nusižudyti. Jeigu tie pranešimai būna ne tiesioginiai, tai reiškiami ženklais.

Mitas: Neviltis tęsiasi amžinai.

Faktas: Net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai. Iš kiekvienos situacijos galima rasti išeitį. Jeigu nepavyksta pačiam, kaip minėta, galima ieškoti išeities su kitais žmonėmis.

Dar vienas svarbus teiginys ir mitas, į kurį siūlo atkreipti dėmesį „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas P. Skruibis, - esą nusižudo tik stiprūs žmonės. Arba atvirkščiai - tik silpni. Anot psichologo, savižudybė nėra nei stiprių, nei silpnų žmonių poelgis. Savižudybė visų pirma yra kenčiančio žmogaus nevilties žingsnis.

Žymus JAV psichologas ir vienas pirmųjų šiuolaikinės savižudybių prevencijos pradininkų Edwin Shneidman teigia, jog žmonės nusižudo dėl to, kad nebegali ištverti juos kankinančio didžiulio psichologinio skausmo. „Psichologinis skausmas yra sąmonę užvaldęs skausmas, sielvartas arba gėla. Iš E. Shneidman knygos „Savižudžio sąmonė“ (Vilnius, Via recta, 2002, p. Psichologo nuomone, dėl stipraus psichologinio skausmo nusižudoma tik labai retais atvejais, bet kiekviena savižudybė yra susijusi su pernelyg dideliu psichologiniu skausmu.

Kaip atpažinti savižudybės riziką?

Pastebėti siunčiamo netiesioginio pranešimo ženklus galima iš to, kaip žmogus jaučiasi: gal jis tampa labiau užsisklendęs savyje, įklimpęs į liūdesį, į viską reaguoja jautriai, dėl kažko jaučia pyktį, gėdą ar kaltę, jaučiasi atstumtas, ignoruojamas bendraamžių, neturi draugų, atrodo „keistas“, sakosi besijaučiantis vienišas ir nesuprastas. Pastebėti siunčiamus signalus galima iš savižudžiui būdingų mąstymo pasikeitimų. Į pasaulį žiūrima siauresniu masteliu, pasirinkimų skaičius mažėja, vartojami žodžiai: „visada“, „niekada“, „amžinai“, „tik“ ir pan. Pavyzdžiui, sakoma“ „Tik mama mane mylėjo“, „Niekam aš nereikalingas…“.

Reikia atkreipti dėmesį į emocines užuominas. Žmonės, linkę į savižudybę, išgyvena beviltiškumo, bejėgiškumo jausmus ir išreiškia tai žodžiais: „Aš nieko negaliu pakeisti“, „Mokytoja nieko nepadarys…“. Paaugliams, kurie galvoja žudytis, atrodo, kad jie yra nevykėliai, niekam tikę. Ženklų yra daug - klausimas, ar mes juos pastebime?

Turėtume skatinti žmonių sąmoningumą, parodyti aplinkiniams, kad pastebime juos, esame pasirengęs išklausyti, jei jiems to reikės. Pamačius šalia nuliūdusį draugą, bendradarbį, reikėtų prieiti prie jo ir pasakyti: „Pastebėjau, kad esi nuliūdęs, susikrimtęs. Gal nori apie tai pasikalbėti? Kai norėsi, žinok, kad galiu tave išklausyti“. Galbūt jis net pats nežino, kodėl yra nusiminęs, gal žino, bet nenori apie tai kalbėti su jumis. Svarbu, kad jis išgirdo jūsų mintis. Taip žmogui suteikiamas saugumo faktorius. Tie, kurie skambina anoniminės pagalbos linijomis, dažnai sako, jog neturi kam pasipasakoti. Kartais lengviau tokį žmogų prakalbinti ne specialistams, o giminaičiams, draugams. Jie geriau supranta jo būseną, kelia jam didesnį pasitikėjimą. Galima neprašyti pasipasakoti, bet pasakyti, kad yra galimybė pasikalbėti su specialistu. Galbūt žmogus net nesusimąstė, kad apie tai, kas jį jaudina, galima su kažkuo pasikalbėti - su tais, kurie visada pasiruošę išklausyti, t.y. su miesto psichologais, anoniminės pagalbos tarnybų linijos savanoriais, pagaliau ir su kunigais. Atramos galima ieškoti ir religijoje. Religija neapsaugo žmonių, bet tikintieji bendruomenėje susiburia, būna kartu, juos jungia bendras interesas.

Bendruomenės svarba ir savanorystės galimybės

Turbūt kiekvienam žmogui svarbu būti pastebėtam, jaustis reikalingam. Bendruomenėse yra kuriama erdvė, kur galima save realizuoti, išnaudoti savo potencialą, atskleisti kūrybiškumą, būti naudingam.

Organizacija „Namai visiems“ pradėjo nuo sriubos dalinimo ir išaugo į didelę organizaciją, teikiančią pagalbą beveik 500 žmonių. Savo veikloje labiausiai džiaugiamės tuo, kad prie mūsų prisijungia vis daugiau savanorių, bendruomenės narių. Šių entuziastingų žmonių dėka galime plėsti savo veiklas ir dar labiau padėti Šakių miesto gyventojams. Žmonės mumis pasitiki, kreipiasi pagalbos, o mes jaučiame prasmę jiems padėdami. Džiaugiamės savo stipria komanda. Šiuo metu organizacijoje dirba beveik 30 darbuotojų ir dar tiek pat savanorių. Pagalbą teikiame beveik 500 žmonių. Argi šie skaičiai nekelia noro džiaugtis?

Turime ne vieną gražų pavyzdį, kai asmenys, savo gyvenime patiriantys krizes, atėjo savanoriauti į mūsų organizaciją. Pavyzdžiui, viena pas mus savanoriaujanti moteris po skyrybų su smurtaujančiu vyru buvo nusivylusi likimu, neturėjo jokio gyvenimo džiaugsmo. Jai išdrįsus ateiti ir paprašyti pagalbos pasiūlėme prisijungti prie savanorių komandos. Nuo tada moteris ateidavo kiekvieną dieną padėti labdaros valgykloje gaminti maistą, vėliau su kitais savanoriais lankyti vienišus senolius namuose. Šiuo metu jos tikslas - baigti socialinius mokslus ir toliau tęsti darbus socialinėje veikloje. Maža to, moters akys ėmė žibėti, ji pradėjo labiau mylėti save. Ir visa tai tik dėl to, kad pasijautė kažkam reikalinga.

Savanoriai pas mus ateina patys. Vieni apie mūsų veiklą ir galimybę savanoriauti išgirsta iš savo draugų ar artimųjų, kiti pastebi mus socialiniuose tinkluose ar perskaito spaudoje. Daugelis atėjusių savanoriauti žmonių yra panašių vertybių, kuriomis vadovaujamės mes. Jiems svarbu padėti kitam, dalintis, rūpintis silpnesniais savo bendruomenės nariais.

Šiuo metu organizacija teikia nemokamo maitinimo paslaugą labdaros valgykloje, taip pat savanorių pagalba maistą pristatome į namus vienišiems senoliams. Turime sandėlį, kuriame vyksta drabužių mainytuvės. Bendradarbiaujame su savivaldybe ir teikiame asmeninio asistento, apsaugoto būsto, socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugas. Stengiamės išgirsti žmonių poreikius ir pasiūlyti tai, ko jiems labiausiai reikia. Šakiai - senstantis kraštas, čia lieka vis daugiau senyvo amžiaus asmenų, o jaunimas išvyksta.

JCI: galimybės tobulėti ir būti pastebėtam

JCI yra trečia didžiausia nevyriausybinė organizacija pasaulyje, suteikianti jauniems ir aktyviems žmonėms galimybę tobulėti, tapti geresniais ateities lyderiais ir kurti teigiamus pokyčius visuomenėje. Esame aktyvi, ambicingų, plataus profesinio išsilavinimo žmonių bendruomenė. Mūsų veiklos kryptys - asmeninis tobulėjimas, projektų valdymas, lyderystės ugdymas ir tarptautinė tinklaveika. Čia galite įgyti įgūdžių, kurių jums trūksta, ir įgyti patirties, kurios jums prireiks ateityje.

JCI Lietuvoje organizuojame įvairius vietinius, nacionalinius ir tarptautinius renginius - networking’o ir verslumo skatinimo veiklas, socialinius projektus ir diskusijos, įvairias mokymų programas, kurių metu galite ugdyti save ir savo įgūdžius! Atlikdami praktiką arba prisijungę prie mūsų organizacijos (t.y. tapę nariu (-e)) jūs išsiugdysite naujas asmenines, profesines savybes bei įgalinsite savo stiprybes jums prasmingoje veikloje. Išbandysite save lyderystės kelyje dirbdamas su komanda. Galėsite dalyvauti tarptautinėse konferencijose, mokymuose, keliauti, pažinti naujas kultūras bei užmegzti tarptautinius verslo kontaktus. O gal tiesiog išbandyti save ir realizuoti savo potencialą skirtingose srityse. Sutiksite bendraminčių, kurie taps artimais draugais ir bičiuliais.

Galimos pozicijos: Projektų valdymo, komunikacijos ir viešųjų ryšių, socialinių tinklų ir kūrybos, renginių organizavimo, žmogiškųjų išteklių srityse.

Studijų sritys: Vadyba, projektų valdymas, komunikacija ir viešieji ryšiai, verslas (verslo administravimas), tarptautinis verslas, organizacinė psichologija, personalo vadyba, vadovavimas ir lyderystė.

Kodėl verta išbandyti praktikos galimybę JCI organizacijoje? Praktikantai įtraukiami į bendras organizacijos veiklas: kuriant edukacines programas, organizuojant renginius, kuri metu įgauna patirties dirbant komandoje, komunikacijos ir viešųjų ryšių srityse. Jie įgyja žinių bei naudingos patirties personalo valdymo srityje. Suteikiama erdvė siūlyti ir įgyvendinti savo idėjas. Praktikantai turi galimybę susipažinti su tarptautiniais mokymais, projektais.

Jei esate savo srities specialistas ir norėtumėte įgyti patirties kitoje veikloje, o gal šiuo metu keičiate profesijos kryptį ir jums reikalingi nauji įgūdžiai? Kviečiame išbandyti save. Galėsite ne tik tobulėti, mokytis iš kolegų bei lyderių bet ir pritaikyti teorines žinias, įgytas seminarų, tinklalaidžių, savarankiško mokymosi, knygų skaitymo metu. Galimos veiklos: projektų valdymo, komunikacijos ir viešųjų ryšių, socialinių tinklų ir kūrybos, renginių organizavimo, žmogiškųjų išteklių srityse.

SVARBU: SAVANORYSTĖS GALIMYBĖS ištisus metus!

Kaip įveikti nesėkmių baimę ir padidinti pasitikėjimą savimi?

Pagrindinis dalykas, kuris neleidžia žmogui tobulėti ir keisti gyvenimo, - nesėkmių baimė ir pasitikėjimo savimi stoka. Kyla klausimas, kaip įveikti baimę, kaip labiau pasitikėti savimi?

• Pakeiskite aprangos stilių. Jei būsite gražiai ir reprezentatyviai apsirengę, jūs ir jausitės atitinkamai.
• Pažvelkite į save. Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save. Raskite savyje tai, kas jums patinka, ir atvikščiai - kas nepatinka.
• Mąstykite teigiamai. Jūs galite savyje pakeisti vieną dalyką, o pasikeis visas jūsų gyvenimas. Pamėginkite pakeisti savo mąstymą.
• Tapkite asmenybe. Jūs turite išmokti savarankiškai galvoti, kalbėti ir veikti.
• Pažinkite save. Norint nugalėti priešą, reikia jį gerai pažinti. Jūs nenugalėsite baimės, jeigu nepažvelgsite jai į akis.
• Būkite geri ir malonūs. Būti geru kitiems yra galingas ginklas, norint pagerinti pasitikėjimą savimi.
• Žinokite savo principus ir tikslus. Ar turite kokių nors principų? Ant kokių įsitikinimų pamato statote savo gyvenimą? Ko jūs siekiate? Kokie jūsų tikslai?
• Kalbėkite ramiai ir aiškiai. Toks, atrodytų, paprastas dalykas, bet jis gali turėti įtakos tam, kaip jus priima kiti žmonės.
• Pagerinkite savo laikyseną. Stenkitės nugarą laikyti tiesiai, nesikūprinkite.
• Užsibrėžkite sau nedidelį tikslą ir pasiekite jį. Žmonės dažnai daro didelę klaidą: nusistato sau aukštus tikslus, o kai kas nors nepavyksta - nuleidžia rankas.
• Pakeiskite kai kuriuos įpročius. Nesiimkite vieno didelio įpročio, pavyzdžiui, rūkymo. Verčiau užsiimkite mažais įpročiais, pavyzdžiui: atsikelkite 30 minučių anksčiau negu įprasta, išeikite iš darbo laiku - ką nors tokio, ką jūs tikrai sugebėsite padaryti.
• Sutelkite dėmesį į problemų sprendimą. Jeigu jums patinka skųstis ir susitelkti į problemas, tuoj pat liaukitės tai daryti. Jeigu nuolat galvojate: „Koks aš tinginys/tinginė“, kaip tai jums padės?
• Šypsena. Pradėkite dažniau šypsotis. Jūsų gyvenime viskas nėra taip blogai, kaip jums atrodo, ir visada yra priežastis nusišypsoti ar kuo nors pasidžiaugti. Būkite džiaugsmingi ir pozityvūs.
• Būkite dėkingi. Būkite dėkingi gyvenimui už tai, ką turite, ką jis jums davė.
• Mokykitės ir tobulėkite. Investicijos į save yra bene geriausias būdas išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Galite tai daryti įvairiai, bet pats patikimiausias būdas praplėsti savo galimybes - mokymasis.
• Stebėkite save. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs gestikuliuojate, kaip judate ir stovite. Žiūrėkite pašnekovui į akis. Ar pertraukinėjate jį? Ar mėgstate dalyti patarimus kitiems, o patys skųstis gyvenimu?
• Būkite aktyvūs. Ką nors daryti yra visada geriau negu nieko nedaryti. Žinoma, ką nors darydami jūs galite suklysti, jums gali nepavykti, bet klaidos yra gyvenimo dalis, iš jų mokomės. Jeigu neįveiksite problemų ir klaidų, netapsite stipresni. Nesijaudinkite ir nebijokite, tiesiog pradėkite ką nors daryti. Sportuokite, tapykite, keliaukite, mokykitės kalbų, pradėkite savo verslą - viską, ko širdis geidžia.
• Būkite pirmose eilėse. Dažniausiai žmonės užima paskutines eiles: ar tai paskaita, ar pristatymas, ar susirinkimas. Taip yra dėl baimės būti pastebėtam.
• Bendraukite. Mokykitės bendrauti, žengti pirmą žingsnį, užmegzti naujas pažintis.
• Kalbėkite viešai. Viešas kalbėjimas puikiai padeda ugdyti pasitikėjimą savimi.
• Nelyginkite savęs su kitais. Nėra prasmės lyginti savęs su kitais ir užsiimti savigrauža.
• Pagirkite vienas kitą. Deja, mes retai sulaukiame komplimentų ir pagyrimų, nors to ir nusipelnome. Dėl to smarkiai nukenčia mūsų pasitikėjimas savimi.

Gyvenant iššūkių ir pokyčių pilname pasaulyje ypač svarbu stiprinti psichologinį vaikų atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti užklupusius sunkumus. Saugi aplinka, ugdymas ir emocinė sveikata - poreikiai, kuriuos svarbiausiais vadina didžioji dalis Lietuvos tėvų.

Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai aspektai, kaip stiprinti vaikų emocinę sveikatą:

Tinklaveika: naudingų pažinčių užmezgimas

Komplikuotas žodis ir dar komplikuotesnis procesas. Tinklaveika - tai yra kontaktų paieška, naudingų pažinčių užmezgimas. Ypatingai šios pažintys svarbios tolimesniam tavo karjeros keliui: jos gali pasitarnauti keičiant darbą ar ieškant naujo, o jeigu neketini keisti darbovietės, galbūt atrasi naujų kolegų naudingam profesiniam bendradarbiavimui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kontaktų rinkimas yra tas procesas, kurio metu komercinį prisistatymą derėtų nustumti šalin. Čia svarbiausia kokybiškas santykis ir potencialaus kontakto pažinimas.

• Specializuotos kontaktų mugės yra vienas pagrindinių naujų ir naudingų pažinčių šaltinių.
• Grupės, seminarai, konferencijos - dar vienas efektyvus būdas norint praplėsti kontaktų ratą.
• Jei turi galimybę, prisijunk prie Tavo profesijos atstovus jungiančios organizacijos.
• Kaip be socialinių tinklų! Renginiai, grupės, rekomendacijos iš kolegų padės tau surasti naujų kontaktų.

Jei jaučiate per didelę baimę dalyvauti renginiuose ar prisijungti prie organizacijų, tačiau norite užmegzti naudingų kontaktų savo tolimesnei karjerai - nepabijokite Jus dominančių specialistų kontaktų paprašyti draugų ar esamų ir buvusių kolegų, o jei ieškai darbo, gal kolegos galėtų Tave rekomenduoti.

Jei dalyvauji kontaktų mugėse, kuriuose matai, kad kontaktų užmezgimo galimybės didelės, ištaikyk progą apsikeisti kontaktais su Tave dominančiais specialistais, o jei esi dirbantis (-i) - palik ir savo vizitinę kortelę ar kitus kontaktus.

tags: #kaip #buti #pastebetam