Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išsiugdyti psichologinę stiprybę ir pagerinti emocinę savijautą. Ne visada žinome, kaip apsisaugoti ir sau padėti, todėl svarbu išsiugdyti tam tikrus įgūdžius.
Septyni Įgūdžiai Geresnei Psichologinei Savijautai
Pabandykite išsiugdyti šiuos septynis geros psichologinės savijautos įgūdžius ir pajusite, kad tampate emociškai stipresni.
1. Valdykitės, Kai Pralaimite
Nesėkmė iškreipia mūsų gyvenimo suvokimą - tikslai atrodo nebepasiekiami, gabumai nepakankami. Jei mes manome, kad gali nepasisekti, pasijuntame sugniuždyti ir prarandame motyvaciją. Pasistenkite išsiugdyti įprotį nustumti mintis apie nesėkmes į šalį, sudarykite mintyse sąrašą tų dalykų, kuriuos jūs galite atlikti, kad jums pasisektų (pavyzdžiui, labiau pasistengti, tinkamai pasiruošti, suplanuoti, apmąstyti veikimo būdus ir t.t.). Apsvarstykite, kaip jūs galite pagerinti kiekvieną etapą.
Tai padidins sėkmės galimybę, padės kovoti su neigiamomis mintimis. Raskite kiekvienoje nesėkmėje ar skausme prasmę - jos sustiprina dvasiškai, padeda koreguoti veiksmų planą ir siekti naujų tikslų. Aišku, tai reikalauja laiko, tačiau prisitaikymas, graužimasis dėl nesėkmės taip pat užima daug laiko.
Tačiau jei įprasite viską analizuoti, ieškoti priežasčių, kodėl nepavyko, suprasite, jog nepasisekus taip pat kažką laimėjote, įgijote patirties, išmokote vertinti gyvenimą ir jus supančius žmones, atskirti tai, kas vertinga.
2. Nedelskite, Nedvejokite, Nesvarstykite Pernelyg Ilgai
Jei pernelyg ilgai apmąstome nepasisekusius dalykus, išgyvename dėl jų, mes nebesugebame racionaliai ieškoti priežasčių. Vietoj to, mes mintyse atkartojame visą nepasisekusių įvykių scenarijų, jaučiamės dar labiau prislėgti. Stenkitės nuvyti slegiančias mintis į šalį, vos tik pajusite, kad norisi prie jų grįžti. Jei tai padaryti sunku, imkitės veiklos, kuri padės išsiblaškyti - spręskite galvosūkius, nueikite į kokį renginį ir pan.
3. Didinkite Savivertę
Pasitikėjimas savimi didėja, kai mes esame apie save geros nuomonės. Tačiau jausdamiesi blogai mes tampame dar labiau savikritiški, kaltiname save, taip mažindami savivertę, nors ji ir taip maža. Pasitikėjimą savimi reikia ugdyti, „grūdintis“, rūpintis taip, kaip rūpinamės savo imunine sistema.
Gailėtis savęs - blogiausias būdas bandyti pakelti savivertę. Jei kyla slegiančios, skatinančios nepasitikėjimą savimi mintys, pagalvokite, ką jūs patartumėte panašiai besijaučiančiam draugui. Galite užsirašyti patarimus, paskui skaitykite kaip kažkieno laiškus. Jei jūsų kandidatūrą atmetė, ypač svarbu neprarasti pasitikėjimo savimi.
Pripažinimas netinkamu ypač skausmingas, jaučiamės niekam tikę, nevykėliai, nemylimi, silpni... Atmetimas ypač žeidžia ir yra skausmingas ne dėl to, kad kas nors blogai mumyse, bet dėl to, kad mes patys pernelyg tai sureikšminame. Geriausias būdas emociniam skausmui palengvinti - galvoti apie tas savybes, kurias jūs savyje vertinate (pvz., kūrybingumą, ištikimybę, teisingumą...). galite pabandyti sudaryti tokių savybių sąrašą ar apie vieną jų, svarbiausią jums, parašyti plačiau.
4. Kovokite su Vienatve
Kovokite su vienatve, kelkite pasitikėjimą savimi: užsitęsusi vienatvė ypač neigiamai veikia emocinę mūsų sveikatą. Įrodyta, kad vienatvė netgi mažina gyvenimo trukmę. Problema ta, kad jausdamiesi vieniši žmonės stengiasi išvengti rizikos būti atstumti, todėl neieško galimybių ką nors pakeisti.
Geriausias būdas įveikti vienatvę - pakeisti savo elgesį, nustoti vengti žmonių (juk dažnai uždaresni žmonės atsisako eiti į vakarėlį, kuriame nieko nepažįsta). Prisiminkite draugus, su kuriais bendravote praeityje, pakvieskite jus kur nors išeiti. Stenkitės neatsisakyti, jei esate kur nors pakviesti.
5. Venkite Kaltės Jausmo, Savigraužos
Venkite kaltės jausmo, savigraužos, stenkitės pataisyti santykius, kuriuos sugadinote. Atsiprašymas ugdo empatiją, pasistenkite, kad jis atrodytų nuoširdus. Taip jūs atsikratysite kaltės jausmo.
6. Ribokite Informacijos Srautą
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolatinis informacijos srautas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, o girdint tik blogas naujienas vis labiau kyla nerimas. Vakarinė televizijos laida ar socialinių tinklų srautas neretai kelia nerimą, liūdesį ir netgi stresą. Psichologai aiškina, kad nuolat stebėdami pasaulio įvykius realiu laiku, susiduriame su informacija, kurią sunku priimti ir dar sunkiau paveikti.
Toks emocinis perkrovimas suaktyvina smegenų limbinę sistemą - atsakingą už emocijas ir grėsmių atpažinimą. Tuomet organizme padidėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis ar adrenalinas, lygis. Statistika rodo, kad žmonės, kurie dažnai žiūri naujienas ar naršo po informacinius socialinių tinklų kanalus, net 1,5 karto dažniau patiria nerimo simptomus.
Pirmas žingsnis - nustatyti aiškias ribas. Naudokite programėles ar naršyklės plėtinius, leidžiančius riboti laiką, praleidžiamą naujienų portaluose. Įtraukite į savaitės planą veiklas, kurios padeda nusiraminti - pasivaikščiojimus gamtoje, kūrybinius užsiėmimus, mėgstamus hobius ar fizinį aktyvumą. Užuot jaudinęsi dėl to, kas vyksta pasaulyje, susitelkite į savo gyvenimą ir į tai, ką galite pakeisti. Tai gali būti buities organizavimas, santykių stiprinimas, savanoriavimas ar saviugda. Net sunkiais laikais svarbu pastebėti gerus dalykus. Pabandykite rašyti dienoraštį ar tiesiog kasdien pagalvoti apie tris dalykus, kurie jums suteikė džiaugsmo.
Saugoti save nuo blogų naujienų poveikio - ne silpnumo, o stiprybės ženklas. Emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė, todėl svarbu mokytis sąmoningai vartoti informaciją, atsiriboti nuo to, kas žeidžia, ir kasdien skirti dėmesio vidinei ramybei.
7. Būkite Atviri Naujoms Patirtims
Devyniolika metų Rasa atsidavė darbui dideliame sporto centre - čia nuo metodininkės pareigų ji užaugo iki sporto centro pavaduotojos. Tačiau, kaip pati R. Praradus darbą, kuriame praleista tiek metų, natūraliai sumažėjo ir savivertė. Taigi prasidėjo aktyvus, nors ir chaotiškas, naujų kelių ieškojimo etapas. „Buvo be galo įdomu: nauji žmonės, nauja aplinka, visiškai kitoks ritmas“, - pasakoja ji. Ypač skaudus išbandymas laukė bandant grįžti į, atrodytų, gerai pažįstamus vandenis - jaunimo vasaros stovyklą, kurioje ji dirbo net dvidešimt tris savo gyvenimo vasaras.
„Buvau rami, pasitikėjau savimi, juk žinojau „virtuvę” geriau nei bet kas“, - prisimena Rasa. „Kai pirmą kartą su Ieva susitikome kavos, iškart pajutau tokį šiltą, gerą jausmą. Mentorystė tapo gelbėjimosi ratu, kurio taip reikėjo. Ieva padėjo ne tik su praktiniais dalykais - CV atnaujinimu ar pasiruošimu darbo pokalbiams. Būtent šio proceso metu, pasakodama Ievai apie savo patirtis, ypač apie darbą su jaunimu stovyklose, Rasa su nauja jėga pajuto, kas jai teikia didžiausią pasitenkinimą.
„Ieva matė, su kokiu dideliu noru aš pasakoju apie tai... Kas padėjo Rasai nepalūžti per visus šiuos išbandymus? Pirmiausia - sportas. „Jeigu turiu problemų, aš bėgu“, - sako ji. Antra - artimųjų palaikymas. Rasos atveju - tai mamos tikėjimas ja. „Kai ji pasako: „Aš tavimi tikiu“ - tai kažkas be galo stipraus. Galiausiai - iniciatyva ir atvirumas. „Tiesiog prieinu ir pasakau: „Labas, aš Rasa.
Šiandien Rasa su didžiuliu džiaugsmu treniruoja mažus vaikus sporto klube. „Aš kaifuoju nuo tų vaikų!“ - neslepia ji. Nežinomybė dėl ateities, anksčiau kėlusi baimę, pamažu tampa lengviau pakeliama. „Dabar į visą šią nežinią žiūriu kur kas ramiau, - pripažįsta ji, - Gal pasitikėjimas savimi šiek tiek išaugo.
Įrankiai stresui ir nerimui valdyti | „Huberman Lab Essentials“
tags: #kaip #buti #psichologiskai #stipriam